1, 2. Kodėl galima sakyti, kad Jehonatano draugystė su Dovydu yra puikus ištikimybės pavyzdys?

JEHONATANĄ sužavėjo jaunojo Dovydo drąsa. Vaikinas nepabūgo stoti prieš filistinų milžiną Galijotą! Dovydas atėjo pas Jehonatano tėvą, karalių Saulių, rankoje laikydamas filistino galvą (1 Sam 17:57). Jehonatanui buvo akivaizdu, kad su Dovydu yra Dievas ir, pasak Biblijos, „Jehonatano širdis prisirišo prie Dovydo širdies“. Su savo naujuoju draugu jis sudarė sandorą, „nes pamilo jį kaip save patį“ (1 Sam 18:1–3). Jehonatanas liko ištikimas Dovydui visą gyvenimą.

² Nors Izraelio karaliumi Jehova buvo išsirinkęs Dovydą, ne Jehonataną, šis vis tiek liko prie savo draugo prisirišęs. Kai Saulius ėmė persekioti Dovydą norėdamas jį nužudyti, Jehonatanas labai sunerimo. Kad padrąsintų savo draugą, jis nukeliavo į Horešą Judėjos dykumoje. Jehonatanas „pastiprino jo ranką Dievo vardu“ sakydamas: „Nebijok [...]. Tu būsi Izraelio karalius, o aš būsiu antras po tavęs“ (1 Sam 23:16, 17).

3. Kam visų pirma Jehonatanas buvo ištikimas ir iš kur tai žinome? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

 ³ Ištikimas žmogus daugeliui kelia pasigėrėjimą. Bet ar Jehonatanu gėrimės tik dėl to, kad jis buvo ištikimas Dovydui? Ne tik dėl to. Mus žavi ir jo ištikimybė Jehovai. Jos skatinamas Jehonatanas norėjo būti Dovydo draugas, o ne priešas ar konkurentas. Jis neieškojo savo naudos, nepasidavė pavydui. Prisiminkime: Dovydą jis pastiprino ir įkvėpė jam pasitikėjimo, kad Jehova padės. Taigi Jehonatanas buvo ištikimas savo draugui visų pirma todėl, kad buvo ištikimas Jehovai. Be to, abu vyrai ištikimai laikėsi vienas kitam duotos priesaikos: „Tebūna Viešpats su manimi ir tavimi, su mano palikuonimis ir tavo palikuonimis amžinai“ (1 Sam 20:42).

4. a) Kas būtina, kad nestokotume džiaugsmo ir gyventume prasmingai? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁴ Mes, krikščionys, ne vien žavimės kitų ištikimybe, bet ir patys stengiamės būti ištikimi savo šeimos nariams, draugams, tikėjimo broliams ir sesėms (1 Tes 2:10, 11). Tačiau kam labiausiai turėtume būti ištikimi? Žinoma, Jehovai – Tam, kuris davė mums gyvybę (Apr 4:11). Jeigu saugosime ištikimybę Dievui, nestokosime džiaugsmo, mūsų gyvenimas bus prasmingas. Ją išsaugoti ypač svarbu, kai patiriame sunkių išmėginimų. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip Jehonatano pavyzdys gali padėti mums likti ištikimiems Jehovai tokiose keturiose situacijose: 1) kai viršesnis asmuo atrodo nevertas pagarbos, 2) kai turime rinktis, kam būsime ištikimi, 3) kai kuris nors brolis mus nepelnytai apkaltina ar pasielgia su mumis neteisingai, 4) kai sunku laikytis duoto žodžio.

5. Koks išbandymas teko izraelitams karaliaujant Sauliui?

⁵ Saulių, Jehonatano tėvą, karaliumi išsirinko pats Jehova. Deja, vėliau valdovas tapo neklusnus ir Dievas jį atmetė (1 Sam 15:17–23). Vis dėlto Sauliui buvo leista dar kurį laiką karaliauti. Jo artimiesiems ir visai tautai teko nelengvas išbandymas: likti ištikimiems Dievui, kai karalius, sėdintis „Viešpaties soste“, ėmė savavaliauti (1 Met 29:23).

6. Iš ko matyti, kad Jehonatanas ištikimai laikėsi prie Jehovos?

⁶ Jehonatanas buvo pasiryžęs likti ištikimas Jehovai. Tai tapo akivaizdu jau tada, kai Saulius ėmė žengti pačius pirmuosius žingsnius neklusnumo Dievui keliu (1 Sam 13:13, 14). Tuo metu didžiulė filistinų kariuomenė su 30 tūkstančių kovos vežimų ruošėsi pulti Izraelį. Sauliaus gretose buvo vos 600 vyrų, iš jų ginklus turėjo tik pats Saulius ir Jehonatanas. Bet Jehonatanas neišsigando. Jis prisiminė pranašo Samuelio žodžius: „Savo didžio vardo dėlei neatmes Viešpats savo tautos“ (1 Sam 12:22). Jehonatanas ir jo ginklanešys vienu du nuėjo iki filistinų įgulos. Ginklanešiui Jehonatanas tarė: „Viešpačiui nesunku išgelbėti nei per daugelį, nei per keletą.“ Priešų stovykloje jiedu nukovė apie dvidešimt vyrų. Tada ėmė drebėti žemė, Dievas sukėlė filistinams siaubą. Didžiai sumišę jie puolė vienas kitą. Tvirtas Jehonatano tikėjimas Jehova suteikė izraelitams pergalę (1 Sam 13:5, 15, 22; 14:1, 2, 6, 14, 15, 20).

7. Kaip Jehonatanas žiūrėjo į savo tėvą?

⁷ Nors Sauliaus ryšys su Jehova ir toliau silpo, Jehonatanas vis tiek stengėsi paklusti tėvui, rėmė jį, kiek galėjo. Pavyzdžiui,  gindami Dievo tautą jie kartu kaudavosi mūšiuose (1 Sam 31:1, 2).

8, 9. Kodėl būtina gerbti tuos, kas turi viršesnę valdžią?

⁸ Kaip ir Jehonatanas, mes parodome ištikimybę Dievui paklusdami, kai tik įmanoma, viršesnėms savo šalies valdžioms. Jehova leidžia joms turėti galią ir iš mūsų reikalauja rodyti toms valdžioms pagarbą. (Perskaityk Romiečiams 13:1, 2.) Todėl pareigūnams paklūstame net jeigu kai kurie iš jų elgiasi nesąžiningai ir, mūsų nuomone, pagarbos nenusipelno. Ištikimybę Jehovai parodysime paklusdami ir kitiems asmenims, kuriems jis yra suteikęs teisę vadovauti (1 Kor 11:3; Hbr 13:17).

⁹ Mūsų sesė Olga, gyvenanti Pietų Amerikoje, parodė ištikimybę Dievui elgdamasi pagarbiai su savo vyru, nors tai buvo labai nelengva. ^[1] Ne vienus metus vyras reiškė nepasitenkinimą dėl Olgos tikėjimo, ją įžeidinėdavo, užgauliodavo, kartais išvis su ja nekalbėdavo, net grasindavo atimti vaikus ir ją palikti. Bet Olga neatmokėdavo jam blogu už bloga. Ji iš visos širdies stengėsi būti gera žmona: paruošdavo vyrui valgyti, skalbdavo drabužius, rodė dėmesį jo artimiesiems (Rom 12:17). Jei galėdavo, lydėdavo vyrą į jo giminės sambūrius ar bendradarbių susitikimus. Kai mirė jo tėvas ir reikėjo vykti į laidotuves kitame mieste, Olga suruošė vaikus ir visa, ko reikia kelionei. Ji laukė vyro prie bažnyčios durų, kol ceremonija pasibaigė. Olgos kantrybė ir pagarba davė vaisių – vyro širdis per laiką suminkštėjo. Dabar, po daugelio metų, jis nuveža žmoną į Karalystės salę, netgi ragina sueigų nepraleisti ir kartais pats jose apsilanko (1 Pt 3:1).

10. Kas padėjo Jehonatanui apsispręsti, kam rodyti ištikimybę?

¹⁰ Kadangi Saulius norėjo nužudyti Dovydą, Jehonatanui teko rinktis, kam bus ištikimas. Su Dovydu jis buvo sudaręs sandorą, pasižadėjęs visada jį remti. Kita vertus, norėjo būti klusnus savo tėvui. Jehonatanas žinojo, kad Dievas yra  su Dovydu, ne su Sauliumi. Todėl ištikimybė Dovydui jam buvo svarbesnė už ištikimybę tėvui. Jis perspėjo draugą apie gresiantį pavojų ir paragino slėptis. Tada gerais žodžiais užtarė jį prieš Saulių, stengėsi įtikinti tėvą Dovydo nebepersekioti. (Perskaityk 1 Samuelio 19:1–6.)

11, 12. Kas padėtų įvairiose situacijose likti ištikimiems Dievui?

¹¹ Mūsų sesė Alisa iš Australijos turėjo apsispręsti, kam visų pirma rodys ištikimybę. Pradėjusi studijuoti Bibliją, ji pasakojo šeimos nariams, ką įdomaus sužinojo. Po kiek laiko ji pasakė, kad nebešvęs su jais Kalėdų, ir paaiškino, kodėl taip nusprendė. Artimieji iš pradžių kiek sunerimo, bet vėliau ėmė smarkiai širsti, manydami, kad Alisai jie neberūpi. Sesė sako: „Mama galiausiai manęs išsižadėjo. Savo šeimą aš labai mylėjau, todėl buvau sukrėsta ir įskaudinta. Vis dėlto pasiryžau visa širdimi būti atsidavusi Jehovai ir jo Sūnui. Per kitą suvažiavimą pasikrikštijau“ (Mt 10:37).

¹² Jei nesisaugosime, ištikimybė savo tautai, o gal mokyklai ar sporto komandai gali užgožti ištikimybę Dievui. Štai Henriui labai patinka žaisti šachmatais. Jo mokykla nuolat laimėdavo šachmatų čempionatą. Henris nenorėjo sulaužyti tokios tradicijos, todėl, kad čempionatui pasiruoštų, visai pasinėrė į šį žaidimą. Jis prisipažino: „Laikui bėgant atsidavimas mokyklos komandai man tapo svarbiau už atsidavimą Dievui. Kadangi kiekvieną savaitgalį lošdavau šachmatais, nebeliko laiko dievatarnystei. Todėl apsisprendžiau iš komandos išeiti“ (Mt 6:33).

13. Kas padėtų spręsti šeimoje iškylančias problemas?

¹³ Kartais šeimoje gali būti nelengva vienu metu rodyti ištikimybę keletui asmenų. Mūsų brolis Kenas sako: „Norėjau vis aplankyti savo senyvą mamą, retkarčiais pasikviesti ją kuriam laikui paviešėti pas mus. Bet mano žmona ir mama nelabai sutardavo. Žinojau, kad abiem vienu metu neįtiksiu. Taigi susidūriau su dilema: prie kurios iš jų taikytis? Pamąstęs supratau, kad šioje situacijoje pirmenybę reikia skirti žmonai. Todėl suradau tokį problemos sprendimą, kuris jai būtų priimtinas.“ Ištikimybė Dievui ir pagarba jo Žodžiui įkvėpė Kenui drąsos paaiškinti žmonai, kodėl su anyta ji turėtų elgtis maloniai, taip pat paaiškinti mamai, kodėl ji turėtų gerbti savo marčią. (Perskaityk Pradžios 2:24 ir 1 Korintiečiams 13:4, 5.)

14. Į kokią nelengvą situaciją pateko Jehonatanas?

¹⁴ Likti ištikimiems Jehovai gali būti sunku, kai koks nors brolis, einantis atsakingas pareigas, pasielgia su mumis neteisingai. Į panašią situaciją pateko Jehonatanas. Karalius Saulius, Dievo pateptasis, žinojo, kad jo sūnus bičiuliaujasi su Dovydu, bet niekaip negalėjo suprasti, kodėl. Pykčio pagautas Saulius ėmė jį įžeidinėti, žeminti. Bet Jehonatanas neatsimokėjo tuo pačiu. Jo ištikimybė Dievui ir Dovydui, būsimam Izraelio karaliui, nesusvyravo (1 Sam 20:30–41).

15. Kaip turėtume reaguoti, jei mus nepelnytai kaltina?

¹⁵ Nelabai tikėtina, kad Jehovos liudytojų bendruomenėse atsakingi broliai su kuo nors imtų elgtis neteisingai. Vis dėlto nepamirškime, kad jie yra netobuli žmonės ir kartais gali klaidingai suprasti mūsų veiksmus ar motyvus (1 Sam 1:13–17).  Jeigu kada pasijusime nepelnytai kaltinami, likime Jehovai ištikimi.

16. Kokiais atvejais rodyti ištikimybę Dievui gali būti nelengva?

¹⁶ Saulius ragino Jehonataną žiūrėti tik savo interesų ir neužleisti Dovydui karaliaus sosto (1 Sam 20:31). Bet Jehonatanas, būdamas ištikimas Dievui, nepasidavė egoistiniams troškimams. Jis laikėsi savo bičiuliui Dovydui duoto įžado. Toks Jehonatano nesavanaudiškumas mums yra puikus pavyzdys. Žinome, kad tas, kuris myli Jehovą, „net nuostolį patirdamas laikosi žodžio“ (Ps 15:4). Ištikimybė Dievui ir mus skatins tesėti duotą žodį. Pavyzdžiui, jeigu sudarėme verslo sutartį, laikysimės joje išdėstytų įsipareigojimų, kad ir kaip nelengva tai būtų. O kaip tada, jei santuokoje viskas klojasi sunkiau nei tikėjomės? Meilė Dievui ir pagarba Biblijos principams padės mums likti ištikimiems savo sutuoktiniui. (Perskaityk Malachijo 2:13–16.)

17. Kuo tau buvo naudinga studijuoti šį straipsnį?

¹⁷ Apmąstę Jehonatano pavyzdį, be abejo, jaučiame dar didesnę paskatą būti atsidavę Jehovai ir vengti bet kokių savanaudiškumo apraiškų. Likime ištikimi tikėjimo broliams ir sesėms net ir tada, kai jie mus nuvilia. Jeigu išsaugome ištikimybę Dievui išbandymų akivaizdoje, pradžiuginame jo širdį. Tai žinodami patys jaučiame didžiulį džiaugsmą (Pat 27:11). Galime būti tikri, kad Jehova viską daro savo ištikimų tarnų labui ir jais rūpinasi. Kitame straipsnyje pakalbėsime apie dar keletą Dovydo amžininkų. Vieni iš jų puoselėjo ištikimybę Dievui, kiti ne. Pažiūrėsime, ko jų pavyzdys mus pamoko.