1, 2. a) Kokią užduotį gavo Saliamonas? b) Kas Dovydui galėjo kelti nerimą?

JEHOVA Saliamonui pavedė ypatingą užduotį – prižiūrėti Jeruzalės šventyklos statybą. Šis projektas buvo vienas svarbiausių istorijoje. Maldos namai turėjo būti „tokie didingi, kad garsėtų ir būtų šlovinami visuose kraštuose“. Bet svarbiausia, tasai statinys turėjo vadintis Viešpaties Dievo, paties Jehovos, namais (1 Met 22:1, 5, 9–11).

² Karalius Dovydas neabejojo, kad Jehova padės Saliamonui. Vis dėlto naujasis sosto įpėdinis buvo „jaunas ir be patirties“. Ar jam užteks drąsos ir ryžto imtis šventyklos statybos? Ar nesukliudys jaunystė ir patirties stoka? Kad sėkmingai susitvarkytų su patikėta užduotimi, Saliamonui reikėjo drąsiai kibti į darbą.

3. Kaip drąsą parodė Saliamono tėvas Dovydas?

³ Drąsos Saliamonas galėjo pasimokyti iš savo tėvo Dovydo. Jaunystėje Dovydas, ganydamas tėvo avis, gindavo kaimenę nuo laukinių žvėrių (1 Sam 17:34, 35). Didžiulę drąsą  jis parodė ir kai stojo prieš Galijotą, kovų užgrūdintą galiūną. Dievo padedamas, tą milžiną jis užmušė vos vienu gludžiu akmenėliu (1 Sam 17:45, 49, 50).

4. Kodėl Saliamonui reikėjo drąsos?

⁴ Pats daugsyk parodęs drąsą, Dovydas galėjo paraginti ir savo sūnų nepabūgti Dievo skirtos užduoties ir imtis šventyklos statybos. (Perskaityk 1 Metraščių 28:20.) Saliamonas privalėjo nepristigti ryžto ir nepasiduoti baimei. Juk priešingu atveju statybos tikriausiai nė nebūtų pradėjęs. O toks neveiklumas – blogiau už nesėkmę.

5. Kodėl mums reikia drąsos?

⁵ Kaip anuomet Saliamonui, mums irgi reikia Jehovos pagalbos, kad neprarastume drąsos ir iki galo atliktume pavestą darbą. Dabar prisiminkime, kaip drąsą parodė kai kurie praeityje gyvenę Dievo tarnai. Tada aptarsime, kaip galėtume sekti jų pavyzdžiu.

6. Kuo tau įsimintinas Juozapo pavyzdys?

⁶ Didelę drąsą kadaise parodė Juozapas. Potifaro žmona visaip mėgino jį suvilioti, kad su ja sugultų. Juozapas tikriausiai žinojo, kas jo laukia, jeigu moterį atstums. Vis dėlto jis buvo ryžtingas ir amoralius pasiūlymus nedvejodamas atmetė (Pr 39:10, 12).

7. Kaip drąsą parodė Rahaba? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁷ Kitas pavyzdys – Rahaba. Kai į jos namus Jeriche atėjo izraelitų žvalgai, moteris tikriausiai ne juokais nusigando. Tačiau baimei ji nepasidavė ir sutiko žvalgams pagelbėti. Pasitikėdama Jehova, Rahaba juos paslėpė, o vėliau padėjo jiems saugiai palikti miestą (Joz 2:4, 5, 9, 12–16). Ji suprato, kad Jehova yra tikrasis Dievas, ir buvo įsitikinusi, jog šį kraštą jis atiduos izraelitams. Rahaba nesileido sukaustoma žmonių baimės, nepabūgo Jericho karaliaus ir jo vyrų. Drąsus jos poelgis galiausiai išsaugojo jos pačios ir artimųjų gyvybę (Joz 6:22, 23).

8. Kokį poveikį apaštalams padarė Jėzaus drąsa?

⁸ Drąsa pasižymėjo ir Jėzaus apaštalai. Savo akimis jie matė, kaip šią savybę rodė jų Mokytojas (Mt 8:28–32; Jn 2:13–17; 18:3–5). Jėzaus pavyzdys jiems labai padėjo išsiugdyti drąsą. Kai sadukiejai uždraudė apaštalams mokyti Jėzaus vardu, šie nepakluso ir toliau ryžtingai tęsė savo tarnybą (Apd 5:17, 18, 27–29).

9. Kas, pasak 2 Timotiejui 1:7, yra drąsos šaltinis?

⁹ Juozapas, Rahaba, Jėzus ir apaštalai turėjo vidinės tvirtybės ir buvo pasiryžę daryti, kas teisinga. Jie buvo tokie drąsūs ne todėl, kad pasitikėjo savimi. Ne, drąsos jiems teikė pasitikėjimas Jehova. Jeigu mes norime nepritrūkti tvirtybės bei ryžto, irgi turime kliautis ne savo jėgomis, o Dievo pagalba. (Perskaityk 2 Timotiejui 1:7.) Dabar pakalbėkime, kaip drąsą gali parodyti krikščionys jaunuoliai ir jų tėvai, taip pat bendruomenės broliai ir sesės.

10. Kodėl jauniems krikščionims reikia drąsos?

¹⁰ Jauniems krikščionims reikia drąsos, kad įvairiose situacijose gebėtų pasielgti pagal Jehovos valią. Jie gali sekti geru Saliamono pavyzdžiu: jis ryžtingai ėmėsi statyti šventyklą ir šį nelengvą darbą galiausiai užbaigė. Jaunuoliams, aišku, būtinas tėvų vadovavimas. Vis dėlto tam tikrais klausimais jie turi apsispręsti patys (Pat 27:11). Galimas dalykas, jiems reikės drąsos, kad pasirinktų tinkamus draugus, naudingas pramogas, būtų aukštos  moralės, nuspręstų krikštytis. Juk šitaip jie eina prieš valią to, kuris dabar valdo pasaulį ir tyčiojasi iš Jehovos ir jo normų.

11, 12. a) Kaip Mozė parodė drąsą? b) Kaip jaunuoliai gali sekti Mozės pavyzdžiu?

¹¹ Viena, ką jaunuoliai turi nuspręsti, – kokius užsibrėš tikslus. Kai kuriose šalyse jaunuoliai skatinami siekti aukštojo išsilavinimo ir susirasti gerai apmokamą darbą. Ten, kur ekonominė padėtis sunkesnė, nemažai jaunų žmonių mano turį daug dirbti, kad galėtų paremti tėvus. Gal kuri nors iš minėtų situacijų nesvetima ir tau. Tuomet prisimink Mozę. Jį užaugino paties Egipto faraono dukra. Mozei buvo suteiktos visos sąlygos siekti aukštos padėties, turtų. Tik įsivaizduok, kokį didžiulį namiškių, mokytojų ir karališkųjų patarėjų spaudimą jis turėjo patirti! Tačiau Mozė nepasidavė ir ryžtingai apsisprendė tarnauti Jehovai. Palikęs Egipto turtus užnugaryje, savo viltis jis sudėjo į Dievą (Hbr 11:24–26). Dėl to jis buvo didžiai palaimintas, o ateityje, žinoma, sulauks dar daugiau gerų dalykų.

¹² Kaip anuomet Mozę, Jehova šiandien palaimins tuos jaunuolius, kurie ryžtingai nusistato dvasinius tikslus ir Karalystei skiria svarbiausią vietą gyvenime. Jis tikrai padės jiems pasirūpinti savo pačių ir šeimos narių poreikiais. Pirmajame amžiuje gyvenęs Timotiejus, dar jaunas būdamas, susitelkė į tarnybą Dievui. Jūs, jaunuoliai, irgi galite būti tokie kaip jis. * (Perskaityk Filipiečiams 2:19–22.)

13. Kodėl vienai mūsų sesei reikėjo drąsos, kad siektų savo tikslų?

¹³ Štai vienos sesės iš Jungtinių Valstijų pavyzdys. Kad siektų dvasinių tikslų, jai reikėjo daug drąsos. Ji rašo: „Nuo mažens buvau labai drovi. Sunkiai užmegzdavau pokalbius su bendratikiais Karalystės salėje, dar sunkiau buvo belsti į nepažįstamų žmonių duris.“ Tačiau padedama tėvų ir brolių bei sesių iš bendruomenės, ši jaunuolė galiausiai pasiekė savo tikslą – tapo reguliariąja pioniere. Ką gera tai davė? Sesė sako: „Šėtono pasaulis skatina siekti aukštojo išsilavinimo, šlovės, turėti daug pinigų ir visokių daiktų. Bet dažnai tokių tikslų žmonės taip ir nepasiekia, tik patiria didelę įtampą ir nusivylimą. O aš tarnaudama Jehovai esu labai laiminga ir jaučiu prasmę.“

14. Kada tėvams gali reikėti drąsos?

¹⁴ Drąsos reikia ir tėvams. Pavyzdžiui, darbdavys gali vis prašyti tave dirbti viršvalandžius vakarais ar savaitgaliais – tuo laiku, kurį esi suplanavęs skirti šeimos dvasinio ugdymo valandėlėms, evangelizacijos tarnybai ir sueigoms. Kad pasakytum „ne“ ir šitaip parodytum pavyzdį savo vaikams, turi nepritrūkti drąsos. O gal matai, kad kiti tėvai bendruomenėje leidžia savo vaikams daryti tai, ko tu saviesiems neleistum. Tie tėvai gal netgi klausia tavęs, kodėl tu laikaisi tokio požiūrio. Ar gebėsi drąsiai, bet taktiškai jiems paaiškinti?

15. Kodėl tėvams naudinga apmąstyti žodžius iš Psalmyno 37:25 ir Hebrajams 13:5?

¹⁵ Drąsą parodysime padėdami savo vaikams užsibrėžti dvasinius tikslus ir jų siekti. Kai kurie tėvai galbūt nesiryžta raginti savo atžalų imtis pionieriaus tarnybos, tarnauti ten, kur trūksta skelbėjų, dirbti Betelyje ar teokratinėse statybose. Tokie tėvai gal baiminasi, kad vėliau vaikai negalės išlaikyti jų ar savęs pačių. Tačiau protingi tėvai tvirtai tikės Jehovos  pažadais ir nepristigs drąsos. (Perskaityk Psalmyno 37:25 ir Hebrajams 13:5.) Tėvų drąsa ir pasitikėjimas Dievu matysis iš to, kad šias krikščioniškas dorybes jie diegs ir savo vaikams (1 Sam 1:27, 28; 2 Tim 3:14, 15).

16. Kaip kai kurie tėvai padėjo savo vaikams siekti dvasinių tikslų ir ką gera tai davė?

¹⁶ Vienas tėvas iš Jungtinių Valstijų pasakojo, kaip jiedu su žmona padėjo savo vaikams užsibrėžti dvasinius siekius. Jis sakė: „Dar prieš vaikams imant kalbėti ir vaikščioti, pasakodavome jiems, koks džiaugsmas yra tarnauti pionieriumi ir darbuotis su bendruomene. Dabar tai yra jų tikslas. Turėdami tokių tikslų ir jų siekdami, vaikai gali lengviau atsispirti Šėtono santvarkos spaudimui ir susitelkti į tai, kas iš tiesų svarbu, – tarnybą Jehovai.“ Kitas brolis, auginantis du vaikus, rašė: „Nemažai tėvų skiria daug jėgų ir išteklių, kad jų atžalos ką nors pasiektų sporte, moksle ar kokioje kitoje srityje. Nepalyginti protingiau tas jėgas ir išteklius skirti tam, kad padėtume vaikams siekti tikslų, kurie leistų jiems pelnyti Jehovos palankumą. Mums buvo gera ne tik matyti, kaip vaikai savo dvasinius tikslus pasiekia, bet ir visą kelią juos lydėti.“ Gali būti tikras, kad jei padėsi vaikams nusistatyti prasmingus tikslus ir jų siekti, Jehova tave palaimins.

17. Kaip krikščionių bendruomenės nariai gali parodyti drąsą?

¹⁷ Bendruomenėje mums irgi gali prireikti drąsos. Pavyzdžiui, vyresnieji turi nepristigti ryžto tvarkydami teisminius reikalus arba padėdami bendratikiams, kuriems prireikia skubios medicininės pagalbos. Kai kurie iš jų lanko kalėjimus, veda kaliniams studijas, rengia ten sueigas. O ką galėtume pasakyti apie netekėjusias seses? Parodyti ryžtą ir drąsą jos gali įvairiopai: tarnauti pionierėmis, persikelti ten, kur didesnis skelbėjų poreikis, bendradarbiauti su vietos statybos  ir projektavimo skyriumi, pareikšti norą mokytis evangelizuotojų tobulinimosi kursuose. Kai kurios netgi pakviečiamos mokytis Gileado mokykloje.

18. Kaip vyresnės seserys gali parodyti drąsą?

¹⁸ O kiek daug gera bendruomenei gali duoti pagyvenusios seserys! Jas visas mes labai mylime. Galbūt jos nebepajėgia nuveikti tiek, kiek anksčiau, tačiau vis tiek gali rodyti drąsą ir toliau uoliai darbuotis. (Perskaityk Titui 2:3–5.) Pavyzdžiui, vyresnei sesei tikriausiai reikės drąsos, kad vyresniųjų prašymu pasikalbėtų su kokia jaunesne sese dėl aprangos. Ji neims bendratikės barti, bet paskatins susimąstyti, kokį poveikį kitiems gali padaryti jos išvaizda ir kodėl svarbu rengtis kukliai (1 Tim 2:9, 10). Šitaip rodydamos savo meilę, vyresnės seserys stiprina visą bendruomenę.

19. a) Kaip drąsą gali parodyti krikštyti broliai? b) Kodėl broliams verta apmąstyti žodžius iš Filipiečiams 2:13 ir 4:13?

¹⁹ Drąsiai imtis darbo reikia ir visiems krikštytiems broliams. Ryžtingi vyrai, kurie noriai siekia atsakingų pareigų, bendruomenei yra tikra palaima (1 Tim 3:1). Vis dėlto kai kurie tokio noro stokoja. Brolis, praeityje padaręs rimtų klaidų, galbūt mano nesąs vertas eiti patarnautojo ar vyresniojo pareigas. Kitas gal pasakytų, kad yra negabus ar neturi pakankamai įgūdžių. Jeigu ir tu taip jautiesi, Jehova padės tau įsidrąsinti. (Perskaityk Filipiečiams 2:13; 4:13.) Atsimink Mozę. Vienu metu jis irgi jautėsi nepasiruošęs Dievo skirtai užduočiai (Iš 3:11). Bet Jehova Mozei padėjo ir šis, įgavęs drąsos, padarė, kas pavesta. Krikštytas brolis irgi įgaus drąsos, jei karštai mels Dievą pagalbos, kasdien skaitys Bibliją ir apmąstys, kaip drąsą parodė dievobaimingi žmonės senovėje. Tegu jis nuolankiai prašo vyresniųjų, kad jį lavintų, ir tegu visada būna pasiruošęs padėti, kai tik bendruomenei prireikia kokios nors pagalbos. Nuoširdžiai raginame visus krikštytus brolius drąsiai imtis darbo bendratikių labui.

20, 21. a) Kokį patikinimą Dovydas ištarė Saliamonui? b) Kuo galime būti tikri?

²⁰ Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui sakė, kad Jehova bus su juo per visą šventyklos statybą (1 Met 28:20). Saliamonui tėvo žodžiai, matyt, įsirėžė giliai į protą ir širdį. Jaunystė ir menka patirtis jam netapo kliūtimi atlikti Dievo pavestą darbą. Jaunasis karalius ryžtingai jo ėmėsi ir su Jehovos pagalba pastatė didingąją šventyklą per septynerius su puse metų.

²¹ Kaip Jehova kadaise įkvėpė drąsos Saliamonui, taip įdrąsins ir visus mus – jaunuolius, jų tėvus, bendruomenės brolius bei seses – ir padės atlikti tai, kas būtina (Iz 41:10, 13). Jeigu tarnaudami Jehovai nepristigsime drąsos, galime būti tikri, kad jis mus dosniai laimins dabar ir ateityje. Tad būkime drąsūs ir ryžtingai imkimės jo pavesto darbo.