1, 2. a) Prie ko gali privesti susivaldymo stoka? b) Kodėl apie susivaldymą svarbu pakalbėti?

JEHOVA geba rodyti tobulą susivaldymą. Ugdytis šią savybę jis padeda ir mums (Gal 5:22, 23). Kadangi stokoja susivaldymo, netobuli žmonės prisidaro visokių bėdų. Pavyzdžiui, daugelis įpranta atidėlioti svarbius reikalus, todėl susiduria su sunkumais darbe ar mokykloje. Dėl nesivaldymo kyla barniai, griebiamasi smurto, ỹra šeimos, sukeliama emocinių traumų; taip pat įklimpstama į svaigalų liūną, skolas, pasiduodama žalingoms priklausomybėms, užsikrečiama lytiškai plintančiomis ligomis, neplanuotai pastojama, net pakliūnama į kalėjimą. Ir tai dar toli gražu ne viskas, prie ko gali privesti susivaldymo stoka (Ps 34:12–15 [34:11–14, Brb]).

² Akivaizdu, pritrūkę susivaldymo, žmonės pakenkia sau ir kitiems. Susivaldymo ir savidrausmės svarba buvo tyrinėjama dar praeito amžiaus penktame dešimtmetyje. Tačiau naujausi tyrimų duomenys byloja, kad nuo tada situacija tik pablogėjo. Tiems, kas gilinasi į Bibliją, tai nekelia nuostabos. Dievo Žodyje jau seniai išpranašauta, kad vienas iš ženklų, liudijančių, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“, bus žmonių nesugebėjimas valdytis (2 Tim 3:1–3).

3. Kodėl krikščionims verta ugdytis susivaldymą?

³ Kodėl susivaldymą verta ugdytis? Paminėtinos bent dvi  priežastys. Pirma, pastebėta, kad tie, kas geba save kontroliuoti, paprastai turi mažiau problemų. Lyginant su impulsyviais žmonėmis, jie rečiau būna linkę pasiduoti pykčiui, nerimui ar depresijai, jų santykiai su kitais geresni. Antra, tik jei mokėsime atsispirti pagundoms ir suvaldyti netinkamus troškimus, neprarasime Dievo malonės. Adomui su Ieva savitvardos pritrūko ir puikiai žinome, kuo tai baigėsi (Pr 3:6). Kaip ir mūsų pirmieji tėvai, daugelis žmonių šiandien skina karčius nesivaldymo vaisius.

4. Kuo gali neabejoti tie, kam nelengva parodyti susivaldymą?

⁴ Aišku, jokiam netobulam žmogui nepavyks tobulai susitvardyti. Jehova supranta, kaip tai nelengva, todėl mielai mums padeda savo nuodėmingus polinkius pažaboti (1 Kar 8:46–50). Tuos, kurie iš širdies nori jam tarnauti, bet stokoja savitvardos, jis kaip mylintis, rūpestingas draugas palaiko, paragina daryti, kas teisu. Toliau straipsnyje pakalbėsime, kaip jis pats rodo susivaldymą. Vėliau aptarsime keletą gerų ir blogų pavyzdžių iš Biblijos. Galiausiai pažiūrėsime, ko konkrečiai galėtume imtis, kad savitvardą ugdytumės.

5, 6. Kaip Jehova parodė susivaldymą?

⁵ Visa, ką Jehova daro, yra tobula, taigi ir susivaldymą jis rodo tobulai (Įst 32:4). Mums iki tobulumo, žinoma, dar toli. Tačiau vis tiek turime stengtis įsižiūrėti į Jehovos pavyzdį ir kuo tiksliau juo sekti. Šitaip mokysimės save kontroliuoti. Taigi kokiais ypatingais atvejais Jehova parodė susivaldymą?

⁶ Prisiminkime, kaip Dievas elgėsi, kai prieš jį ėmė maištauti Šėtonas. Įžūlių piktojo kaltinimų nebuvo galima praleisti pro akis. Tas maištas, be abejo, smarkiai papiktino Jehovai ištikimus angelus. Kai pamąstai, kiek daug kančių Šėtonas sukėlė, tikriausiai ir pats jauti jam panieką. Vis dėlto Jehova nieko nedarė skubotai. Jo veiksmai toje įtemptoje situacijoje rodė, kad jis nesileidžia užvaldomas pykčio, bet viską gerai pasveria ir priima patį tinkamiausią sprendimą. Su maištininkais jis pasielgė teisingai (Iš 34:6; Job 2:2–6). Viena priežastis, kodėl šitam reikalui spręsti jis davė tiek laiko, yra tokia: Jehova nenori, kad kas nors pražūtų, bet „kad visi turėtų galimybę atgailauti“ (2 Pt 3:9).

7. Ko iš Jehovos pasimokome?

⁷ Jehovos pavyzdys mus moko gerai pasverti savo žodžius ir nieko nedaryti skubotai. Kai užvaldo emocijos, labai lengva sureaguoti pernelyg karštai. Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę apgailestauti dėl neapgalvotų žodžių ar poelgių (Pat 14:29; 15:28; 19:2). Tad kai prireikia spręsti kokį svarbų klausimą, skirkime laiko pamąstyti, viską blaiviai įvertinti. Melskime Jehovą išminties, kad padėtų pasakyti ar padaryti tai, kas teisinga ir reikalinga (Ps 141:3).

8. a) Kur galime rasti pavyzdžių, kaip rodyti susivaldymą? b) Kas padėjo Juozapui atsispirti Potifaro žmonos vilionėms? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁸ Kokie pavyzdžiai iš Biblijos pailiustruoja susivaldymo vertę? Galimas dalykas, prisimintume ne vieną Dievo tarną, lemiamu metu parodžiusį savitvardą. Štai kad ir patriarcho Jokūbo sūnus Juozapas. Susivaldymo jam prireikė tada, kai tarnavo faraono sargybos viršininko Potifaro  namuose. Juozapą, dailiai nuaugusį ir gražų jaunuolį, įsižiūrėjo Potifaro žmona ir ne sykį bandė jį suvilioti. Kas padėjo Juozapui atsispirti jos gundymams? Vaikinas, be abejonės, skyrė laiko pamąstyti, kokios būtų pasekmės, jei vilionėms pasiduotų. Kai moteris visai užspeitė jį į kampą, Juozapas leidosi bėgti. Jis mąstė šitaip: „Kaipgi galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ (Pr 39:6, 9; perskaityk Patarlių 1:10).

9. Kaip galėtume stiprinti savo ryžtą nepasiduoti nuodėmingiems potraukiams?

⁹ Ko iš Juozapo pasimokome? Jei esame gundomi sulaužyti kokį nors Dievo įstatymą, turime nuo pagundos bėgti. Kai kurie mūsų broliai ir sesės anksčiau buvo įpratę persivalgyti, girtauti, rūkyti, vartoti narkotikus, paleistuvauti, užsiiminėti kitomis blogybėmis. Net ir po krikšto kartais jiems gali kilti pagunda grįžti prie senų įpročių. Jeigu taip atsitiktų ir tau, ryžtą elgtis teisiai sustiprinsi mąstydamas, kaip pražūtinga būtų pasiduoti nuodėmingiems potraukiams, kaip smarkiai dėl to nukentėtų tavo ryšys su Jehova. Stenkis numatyti, kokiomis aplinkybėmis pagunda gali atsirasti, ir pagalvok, kaip į tokias situacijas nepakliūti (Ps 26:4, 5; Pat 22:3). O jeigu vis dėlto pakliūtum, prašyk Jehovą duoti išminties ir jėgų, kad susivaldytum ir pagundai atsispirtum.

10, 11. a) Su kokiais sunkumais daugelis jaunuolių susiduria mokykloje? b) Kas jauniems krikščionims padėtų atsispirti pagundai elgtis amoraliai?

¹⁰ Šiandien daugelis jaunų krikščionių susiduria su tokiais išbandymais kaip kadaise Juozapas. Mūsų sesė vardu Kimberli sakė, kad dauguma jos bendraklasių gyveno lytiškai aktyvų gyvenimą ir po savaitgalio dažnai girdavosi savo seksualiniais nuotykiais. Kimberli negalėdavo papasakoti nieko panašaus. Ji prisipažįsta, kad dėl to, jog buvo kitokia, kartais jausdavosi vieniša ir nereikalinga. Kadangi neturėjo vaikino, bendraamžiai laikė ją kvaile. Tačiau Kimberli anaiptol nebuvo kvaila. Ji suprato, kad draugauti tokiame jauname amžiuje pavojinga, nes pagunda turėti lytinių santykių tada ypač stipri (2 Tim 2:22). Neretai bendramoksliai Kimberli paklausdavo, ar ji vis dar skaisti. Šitaip mūsų sesei atsirasdavo proga paaiškinti, kodėl ji susilaiko nuo sekso. Mes labai didžiuojamės jaunais krikščionimis, tvirtai pasiryžusiais nepasiduoti pagundai ištvirkauti. Jais didžiuojasi ir Jehova.

¹¹ Biblijoje pasakojama ir apie tokius žmones, kurie neatsispyrė pagundai ir paleistuvavo. Iš tų pasakojimų suprantame, kokios liūdnos būna nesusivaldymo pasekmės. Jei ir tu patektum į tokią situaciją kaip Kimberli, prisimink Patarlių 7 skyriuje užrašytą pasakojimą apie naivų jaunuolį, pasidavusį palaidūnės vilionėms. Taip pat neprošal būtų pagalvoti, kaip amoraliai pasielgė Amnonas ir kiek skausmo jo poelgis sukėlė (2 Sam 13:1, 2, 10–15, 28–32). Aptardami šiuos Biblijos pasakojimus su savo vaikais per šeimos dvasinio ugdymo vakarą, tėvai gali padėti jiems ugdytis susivaldymą ir išmintingai apsispręsti dėl santykių su priešinga lytimi.

12. a) Ko Juozapas ėmėsi, kad prie savo brolių nepasiduotų emocijoms? b) Kokiomis aplinkybėmis turime valdyti savo jausmus?

¹² Gerą savitvardos pavyzdį Juozapas parodė ir vėliau, kai jo broliai atvyko į Egiptą įsigyti maisto. Norėdamas sužinoti, kas jų širdyje, Juozapas nepasisakė esąs jų brolis. Pajautęs, kad jį tuoj įveiks emocijos, jis skubiai pasišalino ir savo kambaryje pravirko (Pr 43:30, 31). Jeigu kurio  nors artimo žmogaus ar bendratikio elgesys tave sutrikdo, sekdamas Juozapo pavyzdžiu stenkis nereaguoti impulsyviai ir susiturėti (Pat 16:32; 17:27). Jei kas nors iš tavo šeimos yra atskirtas nuo krikščionių bendruomenės, tau galbūt reikės valdyti savo jausmus ir vengti nebūtino bendravimo su tuo asmeniu. Tokiais atvejais parodyti savitvardą gali būti sunku. Tačiau jeigu turėsime omenyje, kad šitaip sekame Dievo pavyzdžiu ir paklūstame jo įsakams, kontroliuoti save bus lengviau.

13. Ko pasimokome iš karaliaus Dovydo?

¹³ Biblijoje randame ir įsimintiną karaliaus Dovydo pavyzdį. Kai jį persekiojo Saulius ir kai užgauliojo Šimis, Dovydas nepasidavė pykčiui ir nepasinaudojo savo padėtimi, kad pakeltų prieš juos ranką (1 Sam 26:9–11; 2 Sam 16:5–10). Aišku, Dovydui ne visada pavykdavo susivaldyti. Prisimename, kaip karštai jis sureagavo į šykštuolio Nabalo poelgį. Kitu atveju, užvaldytas geismo, svetimavo su Batšeba (1 Sam 25:10–13; 2 Sam 11:2–4). Iš jo istorijos galima pasimokyti bent poros dalykų. Pirma, vyrai, kuriems patikėta prižiūrėti Dievo garbintojus, turi rodyti susivaldymą ir neimti savo įgaliojimais piktnaudžiauti. Antra, kiekvienas iš mūsų turime saugotis, kad neimtume pernelyg pasitikėti savimi ir manyti, jog pagundos mūsų neįveiks (1 Kor 10:12).

14. a) Į kokią situaciją pakliuvo vienas brolis? b) Kodėl labai svarbu, kaip tokiose situacijose reaguojame?

¹⁴ Kaip susivaldymą galime ugdytis? Prieš atsakydami į šį klausimą, pamąstykime apie vieną tikrą atsitikimą. Į mūsų brolio Luidžio automobilio galą įvažiavo kitas vairuotojas. Pastarasis, nors buvo kaltas, ėmė Luidžį koneveikti ir net norėjo kibti jam į atlapus. Brolis maldoje paprašė Jehovą padėti susitvardyti ir stengėsi tą vyrą nuraminti, bet šis ir toliau karščiavosi. Luidžis užsirašė informaciją, reikalingą draudimo išmokai gauti, ir nuvažiavo. Po savaitės brolis savo tarnybos teritorijoje lankė vieną moterį. Paaiškėjo, kad anas vairuotojas yra jos vyras. Pamatęs Luidžį jis susigėdo ir atsiprašė už savo negražų elgesį. Jis netgi pasisiūlė susisiekti su Luidžio draudimo kompanija, kad reikalus paspartintų. Vyrui buvo įdomu pakalbėti apie dvasinius dalykus su Jehovos liudytojais. Šis atvejis padėjo Luidžiui suprasti, kaip svarbu įtemptomis aplinkybėmis išlikti ramiam ir kaip blogai viskas galėjo pasibaigti, jeigu būtų pratrūkęs. (Perskaityk 2 Korintiečiams 6:3, 4.)

15, 16. Ką gali daryti, kad Šventasis Raštas padėtų tau ir tavo šeimai ugdytis susivaldymą?

¹⁵ Ugdytis susivaldymą krikščionims labai padeda reguliarus ir nuodugnus Biblijos studijavimas. Prisimename, ką Dievas pasakė Jozuei: „Neleisi šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis“ (Joz 1:8). O ko konkrečiai galėtume imtis, kad Dievo Žodis padėtų mums ugdytis savitvardą?

¹⁶ Kaip matėme, Šventajame Rašte galime rasti pasakojimų, puikiai pailiustruojančių, kiek gera duoda susivaldymas ir kokios liūdnos būna pasekmės, kai jo pritrūkstama. Jehova ne be reikalo pasirūpino, kad tie pasakojimai būtų užrašyti (Rom 15:4). Mums tikrai verta juos  patyrinėti ir gerai apmąstyti. Stenkimės įžvelgti, ko iš jų galime pasimokyti patys ir mūsų šeimos nariai. Prašykime Jehovą padėti pritaikyti pamokas iš jo Žodžio. Jei matai, kad toje ar kitoje srityje susivaldymo tau trūksta, pripažink tai. Tada kalbėk apie problemą su Jehova ir pamąstyk, ką galėtum daryti, kad pasitaisytum (Jok 1:5). Be to, praktiškų patarimų, kaip ugdytis savitvardą, rasi mūsų organizacijos leidiniuose.

17. Kaip tėvai gali padėti savo atžaloms ugdytis susivaldymą?

¹⁷ O kaip galėtum padėti savo atžaloms ugdytis susivaldymą? Tėvai gerai žino, kad jis nėra įgimstamas. Šios ir daugelio kitų dorybių vaikai turi mokytis ir čia labai svarbus pačių tėvų pavyzdys (Ef 6:4). Tad jei pastebi, kad tavo vaikui nelengva tvardytis, pamąstyk, ar šioje srityje pats rodai pavyzdį. Nuolat atmink, kokią gerą įtaką atžaloms darai reguliariai dalyvaudamas evangelizacijos darbe, lankydamas sueigas ir rengdamas šeimos dvasinio ugdymo valandėles. Ir nebijok pasakyti „ne“, kai to reikia. Juk ir Jehova buvo nustatęs tam tikras ribas savo žemiškiesiems vaikams, Adomui ir Ievai, kad šie jaustų deramą pagarbą jo valdžiai. Panašiai mokyti savo vaikus savitvardos gali ir tu: nustatyk jiems aiškias ribas, prireikus sudrausmink. Ir, žinoma, ugdyk juos savo pavyzdžiu. Vienos iš didžiausių vertybių, kurias gali įskiepyti savo vaikams, yra meilė Jehovai ir pagarba jo valdžiai bei įstatymams. (Perskaityk Patarlių 1:5, 7, 8.)

18. Kodėl turime protingai rinktis draugus?

¹⁸ Visi krikščionys, turi jie vaikų ar ne, privalo protingai pasirinkti draugus. Bendrauk su tais, kurie skatins tave siekti prasmingų tikslų ir nesukti į blogą kelią (Pat 13:20). Dvasingų ir susivaldymo nestokojančių draugų pavyzdys žadins tau norą ugdytis tą dorybę. Aišku, ir tu pats savo gražiu elgesiu gali įkvėpti juos geriems darbams. Išlavinę susivaldymą galėsime kas dieną džiaugtis Jehovos malone ir puikiais santykiais su mums brangiais žmonėmis.