1. Kokių gebėjimų Jehova žmonėms įdiegė?

KURDAMAS žmones, Jehova įdiegė jiems nuostabių gebėjimų. Pavyzdžiui, jo duotas gebėjimas protauti leidžia mums spręsti įvairias problemas, planuoti ateitį (Pat 2:11). Be to, esame sukurti taip, kad savo planus galėtume įgyvendinti, pasiekti užsibrėžtą tikslą (Fil 2:13). Jehova taip pat davė mums sąžinę – įgimtą jausmą, kas gera ir kas ne. Sąžinė saugo mus nuo nedorų darbų, o kai suklystame, skatina savo klaidas ištaisyti (Rom 2:15).

2. Kaip turėtume panaudoti Dievo mums suteiktus gebėjimus?

² Biblijoje Dievas iš meilės ragina mus savo gebėjimus panaudoti kuo geriau. Jis žino, kad tada patirsime didelį džiaugsmą. Štai hebrajiškuosiuose raštuose skaitome: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę“, ir: „Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis“ (Pat 21:5, Brb;  Mok 9:10). Graikiškojoje Biblijos dalyje randame tokius paraginimus: „Kol turime galimybę, darykime gera visiems“, ir: „Pagal tai, kokią kiekvienas gavote dovaną, naudokite ją patarnauti vienas kitam“ (Gal 6:10; 1 Pt 4:10). Akivaizdu, Jehova nori, kad turimus gebėjimus panaudotume tiek savo pačių, tiek ir kitų labui.

3. Kodėl galima sakyti, kad mes, žmonės, esame riboti?

³ Tačiau Dievas žino, kad mes, žmonės, esame riboti. Patys niekada neįveiktume netobulumo, nuodėmės ir mirties (1 Kar 8:46). Ribota ir mūsų įtakos sfera: negalime kontroliuoti kitų žmonių, už juos nuspręsti; juk kiekvienas turi laisvą valią. Paminėtina ir tai, kad nesvarbu, kiek žinių ar patirties sukauptume, lyginant su Jehova visuomet būsime tarsi maži vaikai (Iz 55:9).

4. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

⁴ Kiekvienoje situacijoje turime prašyti Jehovą vadovavimo, tikėti, kad jis mus palaikys ir padarys už mus tai, ko patys nesugebame. Tačiau tuo pat metu svarbu atminti ir kitą dalyką: jei matome, jog galime padaryti ką nors, kad problema išsispręstų, arba jei matome galį kitiems padėti, būtinai to ir imkimės. Psalmyno 37:3 (NW) sakoma: „Pasitikėk Jehova ir daryk gera, gyvenk savame krašte ir būk ištikimas.“ Taigi turime ir pasitikėti Jehova, ir patys daryti gera, parodyti esą ištikimi. Dabar pažiūrėkime, ko galime pasimokyti iš Nojaus, Dovydo ir kitų žmonių, nestokojusių pasitikėjimo Jehova. Jie suvokė, jog ne viskas yra jų rankose, ir savo mintis nusprendė sutelkti į tai, ką gali padaryti.

5. Kokios buvo Nojaus aplinkybės?

⁵ Nojus gyveno pasaulyje, persunktame smurto ir amoralumo (Pr 6:4, 9–13). Nors jis žinojo, kad Jehova tą netikusią santvarką galiausiai sunaikins, įsikerojusi bedievystė vyrą vis tiek turėjo labai slėgti. Nojus suprato, kad yra dalykų, kurių jis tikrai nepakeis. Tačiau suprato ir tai, kad kai ko imtis jis vis dėlto gali.

6, 7. a) Ko Nojus negalėjo padaryti? b) Kuo mūsų aplinkybės panašios į Nojaus?

 ⁶ Ko Nojus negalėjo padaryti. Nojus, aišku, ištikimai skelbė žmonėms Jehovos perspėjimą. Bet jis negalėjo priversti nedorėlių į tą žinią įsiklausyti. Taip pat negalėjo paskubinti tvano. Nojus turėjo tvirtai tikėti, kad Jehova laikysis savo žodžio ir nušluos blogį nuo žemės paviršiaus pačiu tinkamiausiu laiku (Pr 6:17).

⁷ Mes šiandien irgi gyvename blogio kupiname pasaulyje. Jehova yra pažadėjęs visą nedorybę sunaikinti (1 Jn 2:17). Skelbdami „gerąją naujieną apie karalystę“, mes negalime priversti žmonių į ją įsiklausyti. Ir niekaip negalime paskubinti „didžio suspaudimo“ pradžios (Mt 24:14, 21). Kaip ir Nojus, mes turime tikėti, jog Dievas netrukus pakils veikti (Ps 37:10, 11). Esame tikri, kad Jehova neleis šiai sugedusiai santvarkai egzistuoti nė dienos ilgiau nei būtina (Hab 2:3).

8. Į ką Nojus susitelkė? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

⁸ Ką Nojus galėjo daryti. Nors kai kurių dalykų pakeisti Nojus negalėjo, jis nepasidavė. Šis Dievo tarnas susitelkė į tai, ką daryti galėjo. Nojus buvo „teisumo skelbėjas“ – ištvermingai skelbė perspėjimą, kurį išgirdo iš Jehovos (2 Pt 2:5). Be abejonės, ši veikla padėjo jam išlaikyti tikėjimą tvirtą. Ką dar jis darė? Savo jėgas ir išmonę pasitelkė tam, kad įvykdytų Dievo pavestą darbą – pastatyti didžiulį laivą. (Perskaityk Hebrajams 11:7.)

9. Kaip galime sekti Nojaus pavyzdžiu?

⁹ Sekdami Nojaus pavyzdžiu, mes irgi norime būti „pertekę Viešpaties darbo“ (1 Kor 15:58). Į tą darbą įeina ir teokratinės statybos bei pastatų priežiūra, savanoriavimas per suvažiavimus ir kongresus, tarnyba mūsų organizacijos filiale ar vertimo biure. Bet visų svarbiausia yra aktyviai dirbti evangelizacijos darbą. Jis labai stiprina mūsų viltį. Viena sesė išreiškė tokią mintį: „Kai kalbi su kitais apie gerovę, kurią suteiks Dievo Karalystė, pamatai, kad žmonės neturi jokios vilties ir mano, kad jų problemos amžinos.“ Atlikdami evangelizuotojo tarnystę stipriname savo įsitikinimą, jog  ateityje laukia geri laikai. O stipri viltis padės mums nepasiduoti lenktynėse už gyvenimą (1 Kor 9:24).

10. Kokioje situacijoje buvo atsidūręs Dovydas?

¹⁰ Nesuklystume pasakę, kad karalius Dovydas buvo ištikimybės Dievui pavyzdys. Jehova jį netgi pavadino „vyru pagal savo širdį“ (Apd 13:22). Vis dėlto žinome, kad Dovydas buvo padaręs ne vieną sunkią nuodėmę. Jis, pavyzdžiui, svetimavo su Batšeba. Dar blogiau: bandydamas tą nedorybę nuslėpti, pasirūpino, kad moters vyras Ūrija žūtų mūšyje. Laišką, kuriame buvo nurodymai pražudyti nekaltą vyrą, Dovydas perdavė per paties Ūrijos rankas! (2 Sam 11:1–21) Vis dėlto galiausiai yla išlindo iš maišo – Dovydo nuodėmės išaiškėjo (Mk 4:22). Kaip jis tada reagavo?

11, 12. a) Ko Dovydas negalėjo padaryti nusidėjęs? b) Jeigu dėl savo klaidų atgailaujame, ką darys Jehova?

¹¹ Ko Dovydas negalėjo padaryti. Dovydas negalėjo pakeisti to, kas įvyko. Taip pat negalėjo išvengti savo elgesio pasekmių. Kai kurios iš jų Dovydą kamavo visą likusį gyvenimą (2 Sam 12:10–12, 14). Jam reikėjo tvirtai tikėti, kad Jehova priims jo nuoširdžią atgailą, atleis jam ir padės pakelti visas bėdas, kurios jį užgriuvo dėl neprotingo elgesio.

¹² Visi esame netobuli ir nusidedame. Vienos klaidos būna mažesnės, kitos didesnės. Kartais pataisyti situaciją jau būna per vėlu. Gali tekti tiesiog susitaikyti su netinkamo savo elgesio padariniais (Gal 6:7). Bet mes tikime Dievo pažadu, kad jeigu atgailausime, jis palaikys mus sunkiu metu, nors tų sunkumų ir būtume prisidarę patys. (Perskaityk Izaijo 1:18, 19 ir Apaštalų darbų 3:19.)

13. Ką Dovydas darė, kad atkurtų gerus santykius su Jehova?

¹³ Ką Dovydas galėjo daryti. Dovydas norėjo atkurti gerus santykius su Jehova. Ką jis darė? Priėmė Dievo pagalbą, pavyzdžiui, leidosi pataisomas pranašo Natano, Jehovos atstovo (2 Sam 12:13). Be to, karštoje maldoje išpažino savo nuodėmes ir išreiškė nuoširdų norą atgauti Dievo malonę (Ps 51:3–19 [51:1–17, Brb]). Dovydas nepasidavė kaltės jausmui, jis buvo pasiruošęs mokytis iš savo klaidų. Ir tikrai pasimokė – daugiau tokių rimtų nuodėmių nebedarė. Iki pat savo mirties jis liko atsidavęs Jehovai. Tokį Dievas jį ir prisimena (Hbr 11:32–34).

14. Ko galime pasimokyti iš Dovydo?

¹⁴ Ko iš Dovydo pasimokome? Jeigu sunkiai nusidedame, turime išpažinti savo kaltes Jehovai, iš širdies atgailauti ir prašyti jį atleidimo (1 Jn 1:9). Taip pat turime prašyti dvasinės vyresniųjų pagalbos. (Perskaityk Jokūbo 5:14–16.) Laikydamiesi šių Dievo nuostatų parodome, kad tikime jo pažadu mums atleisti ir pagydyti mūsų žaizdas. Žinoma, kas padaryta – padaryta, tačiau turėtume iš savo klaidų pasimokyti, toliau tarnauti Jehovai ir į ateitį žiūrėti su pasitikėjimu (Hbr 12:12, 13).

15. Ko pasimokome iš Onos?

¹⁵ Tu tikriausiai prisimeni ir kitus Biblijoje paminėtus žmones, kurie susidūrę su keblia situacija kliovėsi Jehova ir tuo pat metu patys darė, ką pajėgė. Štai Ona buvo nevaisinga ir to ji tikrai negalėjo pakeisti. Bet moteris tikėjo, kad Jehova  ją paguos, todėl vis ateidavo į padangtę jo pagarbinti ir pasimelsti, kaskart išliedavo jam savo skausmą (1 Sam 1:9–11). Argi ne puikus pavyzdys mums? Kai užgula sveikatos problemos ar kiti rūpesčiai, kuriuos pašalinti ne mūsų jėgoms, meskime savo naštą ant Jehovos ir tikėkime, kad jis mumis rūpinasi (1 Pt 5:6, 7). Ir, aišku, patys darykime, ką galime: neapleiskime bendruomenės sueigų, naudokimės viskuo, ką Jehova teikia mūsų dvasinei gerovei (Hbr 10:24, 25).

16. Ko tėvai gali pasimokyti iš Samuelio?

¹⁶ Iš ko pavyzdį galėtų imti tėvai, kurių atžalos nustojo tarnauti Jehovai? Iš Dievo pranašo Samuelio. Jis negalėjo priversti savo suaugusių sūnų laikytis teisingo kelio, šį reikalą teko palikti Jehovos rankose (1 Sam 8:1–3). O ką pranašas galėjo daryti? Stiprinti savo paties ryžtą likti ištikimam Dievui ir jį džiuginti (Pat 27:11). Šiandien nemažai krikščionių tėvų yra panašioje situacijoje. Jie neabejoja, kad Jehova, kaip anas tėvas iš palyginimo apie sūnų paklydėlį, yra visada pasiruošęs priimti atgailaujančius nusidėjėlius atgal į savo šeimą (Lk 15:20). Be to, tėvai patys stengiasi nesulaužyti ištikimybės Dievui ir tikisi, kad jų pavyzdys paskatins vaikus grįžti į Jehovos kaimenę.

17. Kuo naudingas vargingos našlės pavyzdys?

¹⁷ Taip pat prisiminkime vargingą našlę, kurią Jėzus pastebėjo prie aukų rinktuvių. (Perskaityk Luko 21:1–4.) Ji nieko negalėjo padaryti dėl šventykloje įsigalėjusios korupcijos (Mt 21:12, 13). Ir kažin ar galėjo kaip nors pagerinti savo materialinę padėtį. Vis dėlto ji noriai paaukojo tuos „du smulkius pinigėlius“ – „viską, ką turėjo pragyvenimui“. Ši moteris parodė besąlygišką pasitikėjimą Jehova. Ji žinojo, kad jei dvasiniams dalykams skirs pirmenybę, Dievas pasirūpins jos kasdieniais poreikiais. Toks tikėjimas skatino ją visomis išgalėmis palaikyti tuometinę Jehovos nustatytą tvarką, kaip jį garbinti. Mes irgi neabejojame, kad jei pirmiausia ieškosime Karalystės, Dievas pasirūpins, jog turėtume visa, ko reikia (Mt 6:33).

18. Prašom pateikti šiuolaikinį pavyzdį, mokantį, kaip reikia pasitikėti Jehova ir daryti gera.

¹⁸ Šiais laikais daugybė mūsų bendratikių irgi parodė pasitikėjimą Dievu ir susitelkė į tai, ką gali padaryti. Brolis vardu Malkolmas liko ištikimas Jehovai iki pat savo mirties 2015-aisiais. Dievatarnystei jiedu su žmona skyrė ištisus dešimtmečius. Bėgant laikui teko patirti ir gera, ir bloga. „Gyvenimas yra nenuspėjamas, permainingas. Pasitaiko ir labai sunkių momentų, – sako jis. – Bet Jehova visad laimina tuos, kurie pasitiki juo.“ Ką brolis patarė? „Melsk Jehovą, kad padėtų būti kuo veiklesniu ir našesniu jo tarnu. Susitelk į tai, ką gali nuveikti, o ne į tai, ko negali.“ *

19. a) Kodėl Biblijos žodžiai, parinkti 2017 metų citata, dabar yra labai tinkami? b) Kaip ruošiesi pritaikyti metų citatą savo gyvenime?

¹⁹ Pasaulio santvarka eina blogyn, todėl kuo toliau, tuo didesnių sunkumų patirsime (2 Tim 3:1, 13). Dabar kaip niekad svarbu neleisti tiems sunkumams pakirsti mūsų tikėjimo. Turime tvirtai pasitikėti Jehova ir, kiek leidžia jėgos, daryti gera. Tad kaip tinkama, kad 2017 metų citata parinkti žodžiai: „Pasitikėk Jehova ir daryk gera“! (Ps 37:3, NW)