1, 2. Apie ką tikriausiai svarstė apaštalai Jėzui pakilus į dangų?

ANT Alyvų kalno stovi susirinkę Jėzaus apaštalai ir pakėlę akis žiūri į dangų. Ką tik jie matė, kaip Jėzus – jų mokytojas ir draugas – pakilo aukštyn ir pradingo debesyje (Apd 1:9, 10). Maždaug dvejus metus Jėzus juos mokė, drąsino, rodė jiems kelią. Deja, jo nebėra. Tad ką dabar apaštalai darys?

² Prieš pakildamas dangun Jėzus savo mokiniams pasakė: „Būsite mano liudytojai ir Jeruzalėje, ir visoje Judėjoje, ir Samarijoje, ir iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Kaip jie susidoros su tokia užduotimi? Tiesa, Jėzus buvo pažadėjęs, kad netrukus mokiniai gaus šventąją dvasią (Apd 1:5). Tačiau kas tą pasaulinį evangelizacijos darbą organizuos ir jam vadovaus? Apaštalai žinojo, kad ankstesniais laikais savo tautai vesti Jehova paskirdavo tam tikrus žmones, todėl tikriausiai svarstė: „Ką Jehova dabar paskirs būti mūsų vadovu?“

3. a) Ką svarbaus nusprendė apaštalai, kai Jėzus pakilo į dangų? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Nepraėjus nė dviem savaitėms, Jėzaus mokiniai, patyrinėję šventuosius raštus ir meldę vadovavimo, apaštalu vietoje  Judo Iskarijoto išrinko Motiejų (Apd 1:15–26). Kodėl šis sprendimas buvo svarbus tiek jiems, tiek pačiam Jehovai? Apaštalai suvokė, kad jų turi būti dvylika, ir Motiejus užėmė atsiradusią laisvą vietą. * Aišku, Jėzus apaštalus išsirinko ne vien tam, kad šie palaikytų jam draugiją tarnyboje, bet kad parengtų juos atsakingam vaidmeniui Dievo tautoje. Koks tai vaidmuo ir kaip Jehova su Jėzumi apaštalus jam ruošė? Ar šiandien Dievo tautoje matome ką nors panašaus? Kaip mes galime prisiminti tuos, kurie tarp mūsų vadovauja, ypač „ištikimą ir nuovokų vergą“? (Mt 24:45; Hbr 13:7)

4. Koks pirmajame amžiuje buvo apaštalų ir kitų Jeruzalės vyresniųjų vaidmuo?

⁴ Apaštalai ėmėsi vadovauti krikščionių bendruomenei per 33 metų Sekmines. Tą dieną „Petras su vienuolika atsistojęs prabilo“ ir gyvybę gelbstinčia žinia pasidalijo su didžiule minia žydų ir prozelitų (Apd 2:14, 15). Daugybė jų įtikėjo ir tapo krikščionimis. Nuo tada „jie atsidėję laikėsi apaštalų mokymo“ (Apd 2:42). Apaštalai tvarkė finansinius bendruomenės reikalus (Apd 4:34, 35). Jie rūpinosi ir dvasine Dievo tarnų gerove. Apie tai jie pasakė: „Patys atsidėsime maldai ir žodžio tarnystei“ (Apd 6:4). Taip pat jie paskirdavo patyrusius krikščionis užsiimti evangelizacija kituose kraštuose (Apd 8:14, 15). Laikui bėgant prie apaštalų prisidėjo ir kiti dvasia patepti vyresnieji. Visi kartu jie sudarė vadovaujančiąją tarybą, kuri prižiūrėjo tuomečių bendruomenių veiklą ir duodavo joms nurodymus (Apd 15:2).

5, 6. Iš ko matyti, kad vadovaujančiajai tarybai a) jėgų teikė šventoji dvasia? (žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje) b) talkino angelai? c) autoritetas buvo Dievo Žodis?

⁵ Krikščionys pirmajame amžiuje suvokė, kad atsakingiems broliams Jeruzalėje vadovavo pats Jehova, pasitelkęs bendruomenės galvą Jėzų. Kodėl jie galėjo būti tuo tikri? Visų pirma, vadovaujančiąją tarybą vedė ir jėgų jai teikė šventoji dvasia (Jn 16:13). Nors anuomet šventoji dvasia buvo išlieta ant visų krikščionių, tarnauti prižiūrėtojais ji įgalino tik apaštalus ir kai kuriuos kitus Jeruzalės vyresniuosius. Štai 49 metais vadovaujančioji taryba, vedama šventosios dvasios, priėmė sprendimą dėl apipjaustymo. Bendruomenės laikėsi to, kas buvo nutarta, tad „stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi“ (Apd 16:4, 5). Pats laiškas, kuriuo buvo pranešta apie priimtą potvarkį, liudijo apie didelę vadovaujančiosios tarybos meilę, tikėjimą ir kitas dorybes, sudarančias Dievo dvasios vaisių (Apd 15:11, 25–29; Gal 5:22, 23).

⁶ Antra, vadovaujančiajai tarybai padėjo angelai. Pavyzdžiui, angelas pasirodė šimtininkui Kornelijui ir pasakė pasikviesti apaštalą Petrą. Kai šis paliudijo Kornelijui ir jo šeimynai, visi gavo šventąją dvasią. Kornelijus buvo pirmasis neapipjaustytas kitatautis, tapęs krikščioniu. Kai apaštalai ir kiti broliai apie tai išgirdo, jie suprato, jog tokia yra Dievo valia, ir priėmė neapipjaustytus kitataučius į krikščionių bendruomenę (Apd 11:13–18). Angelai, be to, visaip rėmė ir spartino vadovaujančiosios tarybos prižiūrimą  evangelizacijos darbą (Apd 5:19, 20). Ir trečia, vadovaujančioji taryba laikėsi Dievo Žodžio. Spręsdami svarbius tikėjimo ar organizacinius klausimus, tie dvasia patepti vyrai vadovavosi šventaisiais raštais (Apd 1:20–22; 15:15–20).

7. Kodėl galime teigti, kad pirmiesiems krikščionims vadovavo Jėzus?

⁷ Nors pirmojo amžiaus vadovaujančiosios tarybos broliams buvo suteikti nemenki įgaliojimai, savo vadu jie laikė Jėzų. Iš kur tai žinome? Apaštalas Paulius rašė, kad būti apaštalais kai kuriuos paskyrė Kristus. Tada pridūrė: „Su meile aukime visais atžvilgiais į tą, kuris yra galva, į Kristų“ (Ef 4:11, 15). Be to, bendruomenės nariai vadinosi ne kurio nors žymaus apaštalo, o Kristaus vardu. Biblijoje rašoma, kad „mokinius Dievo apvaizda imta vadinti krikščionimis“ (Apd 11:26). * Aišku, Paulius pripažino, jog svarbu laikytis apaštalų ir kitų atsakingų brolių perduotų „tradicijų“, tai yra šventaisiais raštais grįstų pamokymų. Tačiau iškart pridūrė: „Vis dėlto noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro [taigi ir vadovaujančiosios tarybos narių] galva yra Kristus, [...] o Kristaus galva – Dievas“ (1 Kor 11:2, 3). Akivaizdu, kad bendruomenę vedė Jėzus ir tas pareigas jam buvo patikėjęs pats Jehova.

8, 9. Ką svarbaus nuveikė brolis Raselas?

⁸ XIX amžiaus pabaigoje Čarlzas Teizas Raselas ir keletas jo bendraminčių troško atkurti tikrą krikščionišką tikėjimą. Kad Biblijos tiesą praneštų ir kitomis kalbomis, 1884 metais jie įkūrė „Siono Sargybos bokšto“ traktatų bendriją. * Jos prezidentu buvo paskirtas brolis Raselas. Jis kruopščiai tyrinėjo Šventąjį Raštą ir be baimės demaskavo tokius klaidingus mokymus kaip Trejybė ar sielos nemirtingumas. Taip pat įžvelgė, kad Kristus sugrįš neregimai ir „skirtieji tautų laikai“ baigsis 1914 metais (Lk 21:24). Mokydamas kitus tiesos Raselas negailėjo laiko, pastangų ir lėšų. Be abejonės, tokia buvo Jehovos ir Jėzaus valia, kad anuo ypatingu metu brolis Raselas imtųsi atsakingo vaidmens.

⁹ Raselas tikrai netroško ypatingo kitų dėmesio. 1896 metais jis rašė: „Nenorime, kad mus arba mūsų raštus liaupsintų ar garbintų, kad į mus kreiptųsi „dvasiškas tėve“ arba „rabi“. Taip pat nenorime, kad kas nors imtų vadintis mūsų vardu.“ Vėliau jis pareiškė: „Šis darbas – ne žmogaus.“

10. a) Kada Jėzus paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“? b) Apibūdink, kaip laikui bėgant Vadovaujančioji taryba buvo atsieta nuo Draugijos valdybos.

¹⁰ Prabėgus trejiems metams po Raselo mirties – 1919-aisiais – Jėzus paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“. Kuriam tikslui? Kad jo mokiniams, arba „šeimynykščiams“, tiektų „maistą reikiamu metu“ (Mt 24:45). Tuo laiku Brukline, Niujorke, nedidelis būrelis dvasia pateptų brolių jau ruošė ir tiekė dvasinį maistą Kristaus sekėjams. Žodžių junginys „vadovaujančioji taryba“ mūsų leidiniuose imtas vartoti XX amžiaus penktame dešimtmetyje ir iš esmės omenyje buvo turimi asmenys, sudarę „Sargybos bokšto“ Biblijos ir  traktatų draugijos valdybą. Tačiau 1971 metais organizacijai vadovaujanti taryba buvo atsieta nuo Draugijos valdybos, kuri nuo tol užsiėmė vien teisiniais reikalais. Į Vadovaujančiąją tarybą galėjo būti paskirti ir tie pateptieji broliai, kurie nebuvo Draugijos valdybos nariai. Pastaraisiais metais tos Draugijos ir kitų mūsų organizacijos naudojamų juridinių asmenų valdybos nariais paskiriami ir vyrai iš „kitų avių“. Todėl Vadovaujančioji taryba visą dėmesį gali skirti Dievo tautos mokymui ir lavinimui (Jn 10:16; Apd 6:4). 2013 metų liepos 15 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo paaiškinta, kad „ištikimas ir nuovokus vergas“ – tai grupelė pateptųjų brolių, sudarančių Vadovaujančiąją tarybą.

11. Kaip veikia Vadovaujančioji taryba?

¹¹ Svarbius sprendimus Vadovaujančiosios tarybos nariai priima drauge. Jų posėdžiai vyksta kas savaitę ir tai padeda broliams puoselėti artimą tarpusavio ryšį ir vienybę (Pat 20:18). Kadangi visi tarybos nariai yra lygūs, pirmininkauti posėdžiams kasmet pavedama vis kitam broliui (1 Pt 5:1). Tokia pat rotacija vyksta ir visuose šešiuose Vadovaujančiosios tarybos komitetuose. Nė vienas jos narys nemano esąs viršesnis už kitus, bet save irgi laiko vienu iš „šeimynykščių“, todėl maitinasi „vergo“ tiekiamu maistu ir paklūsta jo vadovavimui.

12. Kokių gali kilti klausimų apie Vadovaujančiąją tarybą?

¹² Vadovaujančioji taryba jokiu būdu neteigia, kad gauna apreiškimus nuo Dievo ar kad yra neklystanti. Aiškindama Bibliją ar priimdama organizacinius sprendimus ji gali apsirikti. Štai Jehovos liudytojų leidinių pagalbinėje rodyklėje, prie temos „Jehovos liudytojai“ esančiame skirsnyje „Ryškėjanti tiesos šviesa“, galime rasti straipsnius, kuriuose tam tikri Biblijos mokymai buvo paaiškinti tiksliau. * Jėzus gi netvirtino, kad jo paskirtas „vergas“ ruoš tobulą dvasinį maistą. Bet ar galime tada atsakyti į Jėzaus iškeltą klausimą „kas iš tiesų yra tas ištikimas ir nuovokus vergas?“ (Mt 24:45) Iš kur žinoti, kad tasai „vergas“ yra būtent Vadovaujančioji taryba? Pažiūrėkime, ar apie mūsų laikų Tarybą galima pasakyti tuos pačius tris dalykus, kaip ir apie vadovaujančius brolius pirmajame amžiuje.

13. Iš ko matyti, kad Vadovaujančiąją tarybą veda Jehovos dvasia?

¹³ Akivaizdi šventosios dvasios veikmė. Suprasti iki tol neaiškius Dievo Žodžio mokymus Vadovaujančiajai tarybai padeda šventoji dvasia. Pavyzdžiui, pagalvok apie ankstesnėje pastraipoje minėtą patikslintų Biblijos mokymų sąrašą. Joks žmogus juk nebūtų galėjęs pats atskleisti „Dievo gelmių“ ir jų paaiškinti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 2:10.) Vadovaujančioji taryba pritaria apaštalo Pauliaus žodžiams: „Apie tuos dalykus mes ir kalbame – ne tais žodžiais, kurių moko žmonių išmintis, o tais, kurių moko dvasia“ (1 Kor 2:13). Pasaulį ištisus šimtmečius gaubė tiršta dvasinė tamsa, bet nuo 1919-ųjų ją ėmė sklaidyti vis ryškėjantys tiesos spinduliai. Argi tai būtų įmanoma, jei Vadovaujančiosios tarybos nevestų Jehovos dvasia?

14. Kaip, pasak Apreiškimo 14:6, 7, Dievo tautai padeda angelai?

 ¹⁴ Akivaizdi angelų pagalba. Vadovaujančiajai tarybai šiandien reikia koordinuoti daugiau nei aštuonių milijonų gerosios naujienos skelbėjų darbą. Kokia didžiulė užduotis! Kodėl tas evangelizacijos darbas toks sėkmingas? Viena, čia daug padeda angelai. (Perskaityk Apreiškimo 14:6, 7.) Kiek yra buvę atvejų, kai gerosios žinios skelbėjai aplankė asmenį, ką tik maldavusį Dievą pagalbos! * Visame pasaulyje, įskaitant šalis, kur mūsų veiklai aršiai priešinamasi, evangelizacijos ir naujų mokinių ruošimo darbas nesiliauja plėstis. Be angelų pagalbos tai tikrai nebūtų įmanoma.

15. Kuo Vadovaujančioji taryba skiriasi nuo krikščionijos vadovų? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁵ Autoritetas – Dievo Žodis. (Perskaityk Jono 17:17.) Nusikelkime į 1973-iuosius. Tų metų birželio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo klausiama: „Ar asmenys, neatsikratę įpročio vartoti tabaką, gali krikštytis?“ Ten pat buvo pateiktas atsakymas: „Šventasis Raštas leidžia suprasti, kad negali.“ Remiantis keliomis Biblijos ištraukomis, buvo paaiškinta, kodėl krikščionys, nepanorę atsisakyti tabako, turi būti nuo bendruomenės atskiriami (1 Kor 5:7; 2 Kor 7:1). Toliau straipsnyje rašoma: „Šiuo sprendimu jokiu būdu  nesiekiama savavaliauti ar primesti kokio žmogaus nuomonę. Pats Dievas kelia tokį griežtą reikalavimą ir jį praneša per savo rašytinį Žodį.“ Ar kuri nors kita religinė organizacija rodo tokią ištikimybę Dievo Žodžio reikalavimams, net jei kai kuriems jos nariams tai sukelia nepatogumų? Vienoje neseniai Jungtinėse Valstijose išleistoje knygoje apie religiją rašoma: „Krikščionių vadovai nuolat derino savo mokymus prie tų pažiūrų ir įsitikinimų, kurie įsivyrauja tarp jų bažnyčių narių ir apskritai visuomenėje.“ O mūsų organizacijos Vadovaujančioji taryba priimdama sprendimus nepataikauja įsigalėjusiam požiūriui ir leidžiasi vedama Dievo Žodžio. Ar tai nerodo, kad jai vadovauja pats Jehova?

16. Koks yra vienas būdas prisiminti Vadovaujančiosios tarybos brolius?

¹⁶ Perskaityk Hebrajams 13:7. Čia pavartotas žodis „prisiminkite“ gali būti verčiamas žodžiu „minėkite“. Prisiminti „tuos, kurie tarp [mūsų] vadovauja“, pavyzdžiui, Vadovaujančiosios tarybos narius, galime minėdami juos savo maldose (Ef 6:18). Turėkime omenyje, kad ant tų brolių pečių gula didžiulė atsakomybė: dvasiškai maitinti Dievo tautą, prižiūrėti pasaulinį evangelizacijos darbą, skirstyti suaukotas lėšas. Jiems išties reikia nepaliaujamų mūsų maldų.

17, 18. a) Kaip galime bendradarbiauti su „ištikimu ir nuovokiu vergu“? b) Kodėl galima sakyti, kad „vergą“ ir Jėzų remiame negailėdami jėgų evangelizacijos tarnyboje?

¹⁷ Suprantama, mūsų organizacijai vadovaujančius brolius prisimename ne vien žodžiu, bet ir savo elgesiu – palaikome jų sprendimus. Vadovaujančiosios tarybos nurodymai mus pasiekia per leidinius, sueigas, suvažiavimus ir kongresus. Taryba taip pat skiria rajono prižiūrėtojus, kurie savo ruožtu bendruomenėse skiria vyresniuosius. Rajono prižiūrėtojai ir vyresnieji kruopščiai laikosi Vadovaujančiosios tarybos gairių. Taigi paklusdami atsakingas pareigas einantiems broliams iš tiesų rodome pagarbą juos paskyrusiam mūsų Vadui Kristui (Hbr 13:17).

¹⁸ Vadovaujančiąją tarybą prisimename ir negailėdami jėgų evangelizacijos tarnyboje. Paulius ragino sekti tų, kurie mums vadovauja, tikėjimu. „Ištikimas ir nuovokus vergas“, darbuodamasis gerosios naujienos apie Karalystę labui ir ją garsindamas, išties parodo turįs tvirtą tikėjimą. Jei tu esi iš „kitų avių“, ar remi pateptuosius prisidėdamas prie šio gyvybiškai svarbaus darbo? Kaip džiaugsimės, kai Jėzus mums tars: „Ką tik padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“! (Mt 25:34–40)

19. Kodėl esi pasiryžęs sekti mūsų Vadą Jėzų?

¹⁹ Grįžęs į dangų Jėzus nepaliko savo sekėjų vienų (Mt 28:20). Tarnaudamas žemėje jis aiškiai jautė, kad būti geru savo mokinių vedliu jam padeda šventoji dvasia, angelai ir Dievo Žodis. Užtat jis pasirūpino, kad ištikimasis jo „vergas“ šiandien irgi gautų tokią pat pagalbą. Ši pateptųjų brolių grupelė „seka paskui Avinėlį, kad ir kur jis eitų“ (Apr 14:4). Koja kojon žengdami su Vadovaujančiąja taryba, sekame Vadą Jėzų, kuris nuves mus į amžiną gyvenimą (Apr 7:14–17). To pažadėti mums negali joks žmogus.