Hebrajiškas tekstas leidžia suprasti abejaip. Vis dėlto minties formuluotę buvo nuspręsta pakeisti. Kodėl?

1. Nauja formuluotė dera prie konteksto leksiniu ir gramatiniu požiūriu. Minėtą psalmės ištrauką su ankstesnėmis eilutėmis sieja hebrajiškas žodis ašer. Juo prasideda 12-a eilutė. Šį žodį galima versti įvairiopai. Jis gali reikšti santykinį įvardį, pavyzdžiui, „kas“ ar „kurie“. Būtent toks žodis – „kurie“ (angl. who) – ir buvo parinktas ankstesnėje „Naujojo pasaulio“ vertimo redakcijoje. Tekstas skambėjo taip, tarsi apie visus gerus dalykus, išvardytus psalmės 12–14 eilutėse, būtų kalbėję anksčiau paminėti nedorėliai. Vis dėlto žodis ašer gali reikšti ir pasekmę ar rezultatą ir būti verčiamas „kad“, „idant“ arba „tada“. Žodžiu „tada“ 12 eilutė prasideda 2013 metų „Naujojo pasaulio“ vertimo redakcijoje ir daugelyje kitų Biblijos vertimų.

2. Patikslintas vertimas puikiai dera su visos psalmės tema. Žodis „tada“ 12-os eilutės pradžioje leidžia suprasti, kad visais gerais dalykais, išvardytais 12-oje–14-oje eilutėse, džiaugsis teisieji – tie, kurie prašo Jehovą išlaisvinti juos iš svetimųjų rankos (kaip rašoma 11-oje eilutėje). Naujoji minties formuluotė atsispindi ir 15-oje eilutėje. Ten du sykius pavartoti žodžiai „laiminga tauta“ ir dabar abukart turimi omenyje tie patys žmonės: „tauta, kurios Dievas – Jehova“. Dėl to mintis tapo vientisa, nebesuskaidyta. Dera atminti, kad originaliame hebrajiškame tekste nebuvo skyrybos ženklų, įskaitant kabutes. Todėl vertėjams reikia teisingai suvokti teksto prasmę, atsižvelgti į hebrajų kalbos poetinį stilių ir palyginti mintį su kitais Biblijos fragmentais.

3. Nauja formuluotė dera su kitomis Biblijos vietomis, kur kalbama apie Dievo palaimą ištikimiems jo garbintojams. Dėl pakeisto žodžio ašer vertimo galima aiškiai suprasti, ko vylėsi psalmės rašytojas Dovydas, būtent kad Dievas, išvadavęs Izraelio tautą iš priešų, suteiks jai laimę ir klestėjimą (Kun 26:9, 10; Įst 7:13; Ps 128:1–6). Štai Pakartoto Įstatymo 28:4 sakoma: „Palaimintas bus tavo įsčių, tavo žemės ir tavo gyvulių vaisius, bandos ir kaimenės prieauglis.“ Valdant Dovydo sūnui Saliamonui taip ir buvo: tauta džiaugėsi neregėta taika ir gerove. Be to, Saliamono valdymas tam tikra prasme simbolizavo būsimą Mesijo valdymą (1 Kar 4:20; 5:1 [4:20, 21, Brb]; Ps 72:1–20).

Baigiant galima pasakyti, kad naujai performuluotos 144-os psalmės mintys bendro Biblijos supratimo tikrai nekeičia. Tačiau minėta psalmė dabar dar aiškiau atspindi viltį, kurią visais laikais puoselėjo Dievo tarnai, – kad nedorėliai bus sunaikinti ir kad teisūs žmonės po to galės gėrėtis amžina taika ir gerove (Ps 37:10, 11).