1, 2. a) Kaip mus įkvepia bendratikiai, ištikimai liudijantys ten, kur žmonės tiesai abejingi? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.) b) Ką Jėzus pasakė apie tarnybą savo tėviškėje? (Žiūrėk išnašą.)

PIONIERIŲ pora, Seržas ir Olinda, gyvena Jungtinėse Valstijose. Šiems mūsų bendratikiams jau po aštuoniasdešimt suvirš. Pastaruoju metu jiems vis skausta kojas, dėl to vaikščioti sunkoka. Bet jiedu ir dabar daro tą patį, ką darė jau keletą dešimtmečių: septintą ryto ateina į vieną judrią miesto aikštę, įsitaiso netoli autobusų stotelės ir siūlo praeiviams Biblija grįstus leidinius. Nors dauguma nekreipia dėmesio į skelbėjus, šie niekur nesitraukia. Abu maloniai nusišypso kiekvienam, kas į juos pasižiūri. Vidudienį sutuoktiniai palengva traukia namo. Kitą rytą, septintą valandą, jie vėl aikštėje. Žinią apie Karalystę pora taip skelbia ištisus metus šešias dienas per savaitę.

² Panašiai kaip Seržas su Olinda, daugelis atsidavusių brolių ir sesių dešimtmečiais liudija ten, kur žmonės tiesai  abejingi. Jei taip yra ir tavo bendruomenės teritorijoje, norime iš širdies tave pagirti už ištvermę. * Ištikimai tarnaudamas Jehovai, tu įkvepi kitus bendratikius, net ir tuos, kas turi didelę patirtį. Štai ką sako kai kurie rajono prižiūrėtojai: „Kai drauge su šiais ištikimais broliais ir sesėmis išeinu į tarnybą, įgaunu naujų jėgų.“ „Savo atsidavimu jie skatina mane ištvermingai ir ryžtingai atlikti pavestą darbą.“ „Jų pavyzdys sušildo man širdį.“

3. Kokius tris klausimus aptarsime ir kuo tai bus mums naudinga?

³ Straipsnyje atsakysime į tokius tris klausimus: dėl ko džiaugsmas tarnyboje gali išblėsti? Ką daryti, kad tarnyba būtų vaisinga? Kas padėtų mums darbuotis ištvermingai? Šis aptarimas sustiprins mūsų ryžtą iki galo atlikti Jėzaus patikėtą evangelizacijos tarnybą.

4. a) Kaip Paulių veikė daugumos žydų priešgyniavimas? b) Kodėl Pauliui gėlė širdį?

⁴ Ar tau nėra buvę taip, kad matydamas žmonių abejingumą skelbiamai žiniai nusiminei? Tada tikriausiai supranti, kaip jautėsi apaštalas Paulius. Per visą maždaug trijų dešimtmečių tarnystės laikotarpį jis daug kam padėjo tapti Kristaus mokiniais (Apd 14:21; 2 Kor 3:2, 3). O ar Pauliui sekėsi patraukti prie Jėzaus savo tautiečius? Ne. Diduma žydų apaštalui priešgyniavo, kai kurie jį net persekiojo (Apd 14:19; 17:1, 4, 5, 13). Kaip tokia nepakanta veikė Paulių? Jis atvirai pasakė: „Sakau tiesą Kristuje, [...] kad labai liūdžiu ir nepaliauja skaudėti man širdis“ (Rom 9:1–3). Kodėl Paulius jautėsi toks prislėgtas? Jis visa širdimi buvo atsidavęs evangelizacijos darbui ir mylėjo žmones. Kadangi Pauliui labai rūpėjo tautiečių gerovė, jis skatino juos suklusti. Bet šie atsisakė pasinaudoti Dievo malone, todėl Paulių vėrė didelis skausmas.

5. a) Iš kokių paskatų liudijame kitiems? b) Kodėl nenuostabu, kad kartais nusimename?

⁵ Kaip ir Paulius, skleidžiame gerąją naujieną dėl to, kad nuoširdžiai norime kitiems padėti (Mt 22:39; 1 Kor 11:1). Iš savo pačių patirties žinome, kokia laimė tarnauti Jehovai. Trokštame, kad ši laimė neaplenktų nė vieno žmogaus mūsų teritorijoje, todėl nepaliaudami skatiname juos semtis žinių apie Jehovą ir jo sumanymus. Galima sakyti, mes atnešame jiems gražią dovaną ir siūlome: „Prašom paimti.“ Tad, suprantama, jei dovanos kas nors atsisako, nuliūstame. Tai nereiškia, kad mums stinga tikėjimo. Tiesiog į evangelizacijos tarnybą mes įdedame visą širdį. Todėl net jei kartais nusimename, liudyti nepaliaujame. Tikriausiai pritartume sesės Elenos, tarnaujančios pioniere jau daugiau nei 25 metus, žodžiams: „Skelbimo tarnyba man nelengva. Vis dėlto imtis kitokio darbo nenorėčiau.“

6. Koks kyla klausimas ir kas padės rasti atsakymą?

⁶ Kodėl teisinga manyti, kad, nesvarbu, kokioje teritorijoje darbuotumės, kiekvieno iš mūsų tarnyba gali būti vaisinga? Atsakymą į šį svarbų klausimą rasime patyrinėję du Jėzaus palyginimus.  Abiejuose jis kalba apie tuos, kurie „duoda vaisių“ (Mt 13:23). Pirmasis yra apie vynmedį.

7. a) Ką palyginime vaizduoja žemdirbys, vynmedis ir šakelės? b) Ką dar šiame palyginime norime išsiaiškinti?

⁷ Perskaityk Jono 15:1–5, 8. Čia Jėzus Jehovą prilygino žemdirbiui, save – tikrajam vynmedžiui, o mokinius – šakelėms. * Paskui Jėzus apaštalams pasakė: „Tuo pašlovinamas mano Tėvas, kad jūs duodate gausių vaisių ir parodote esą mano mokiniai.“ Kas gi tada yra vaisius, kurį jo sekėjai turi duoti? Jėzus konkrečiai nenurodė, bet rasti atsakymą padeda viena reikšminga palyginimo detalė.

8. a) Kodėl nebūtų teisinga manyti, kad palyginime minimas vaisius vaizduoja naujus Jėzaus mokinius? b) Ką galima pasakyti apie Jehovos reikalavimus?

⁸ Apie savo Tėvą Jėzus kalbėjo: „Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis pašalina.“ Kitaip tariant, Dievas laiko mus savo tarnais tik jeigu duodame vaisių (Mt 13:23; 21:43). O gal palyginime vaisius, kurį kiekvienam krikščioniui privalu duoti, vaizduoja naujus Kristaus mokinius? (Mt 28:19) Jei taip būtų, tada ištikimi Jehovai tarnai, kurie gyvena tarp tiesai abejingų žmonių ir kuriems nė vieno nepavyksta padaryti Jėzaus mokiniu, prilygtų nevaisingoms šakelėms. Tačiau šitaip teigti neteisinga. Kodėl? Nes jokio žmogaus negalime priversti tapti Jėzaus sekėju. Be to, Jehova savo tarnus myli, todėl niekad neskiria neįveikiamų užduočių. Jis tikrai nereikalauja to, ko mes nepajėgiame (Įst 30:11–14).

9. a) Kokį darbą dirbdami duodame vaisių? b) Kokį palyginimą dabar aptarsime?

⁹ Ką tad reiškia Jėzaus raginimas „duoti vaisių“? Suprantama, čia kalbama apie užduotį, kuri yra visų mūsų jėgoms. O kokią užduotį Jehova pavedė kiekvienam savo tarnui? Skelbti gerąją naujieną apie Karalystę * (Mt 24:14). Tai, kad vaisių duodame dirbdami evangelizacijos darbą, leidžia suprasti ir kitas Jėzaus palyginimas – apie sėjėją. Dabar į jį ir pasigilinkime.

10. a) Ką palyginime apie sėjėją simbolizuoja sėkla ir dirva? b) Kokį vaisių duoda iš grūdo išaugęs kvietys?

¹⁰ Perskaityk Luko 8:5–8, 11–15. Palyginime apie sėjėją sėkla simbolizuoja „Dievo žodį“, arba žinią apie Karalystę. Dirva – tai žmogaus širdis. Sėkla, kritusi į gerą žemę, išleido šaknis, želmenį, šis išaugo ir „davė šimteriopą vaisių“. Tarkim, kalbame apie kviečio grūdą. Kokį vaisių duos iš grūdo išaugęs kvietys? Daug mažų želmenų? Ne, kvietys subrandina naujas sėklas, iš kurių vėliau išaugs nauji kviečiai. Pasak Jėzaus, iš vienos sėklelės užderėjęs derlius – šimtas sėklų. O kaip ši palyginimo detalė susijusi su evangelizacijos tarnyba?

11. a) Ką apie evangelizacijos tarnybą sužinome iš palyginimo apie sėjėją? b) Kaip atsiranda naujos Karalystės sėklos?

¹¹ Pagalvokime, kas vyko tada, kai tėvai ar kiti liudytojai pasidalijo su mumis žinia apie Dievo Karalystę. Galima sakyti, tuomet jie mūsų širdyje pasėjo tiesos sėklą. Kaip jie apsidžiaugė matydami,  kad sėkla krito į gerą dirvą! Čia ji sudygo, išaugino želmenį ir, atėjus metui, davė derlių. Kaip kad užaugusio kviečio vaisius yra ne nauji želmenys, o nauji grūdai, taip mūsų tarnybos vaisius yra ne nauji mokiniai, o naujos Karalystės sėklos. * O kaip tos naujos Karalystės sėklos atsiranda? Kiekvieną sykį, kai vienaip ar kitaip garsiname Karalystės žinią, mes, taip sakant, gausiname tą sėklą ir ją barstome (Lk 6:45; 8:1). Vadinasi, ištvermingai duoti vaisių reiškia nepaliaujamai skleisti žinią apie Karalystę.

12. a) Ką suprantame iš Jėzaus palyginimų apie vynmedį ir apie sėjėją? b) Ką jauti suprasdamas šių palyginimų esmę?

¹² Ką suprantame iš Jėzaus palyginimų apie vynmedį ir apie sėjėją? Kad ir kaip žmonės reaguotų į mūsų skelbiamą žinią, mes galime duoti vaisių. Viskas priklauso nuo to, ar ištikimai atliekame patikėtą tarnystę. Šią mintį išsakė ir apaštalas Paulius: „Kiekvienas gaus savo atlygį, pagal savo paties triūsą“ (1 Kor 3:8). Atlygį gauname už triūsą, o ne už rezultatus. Matilda, tarnaujanti pioniere 20 metų, sako: „Džiugu žinoti, kad Jehova atlygina už mūsų pastangas.“

13, 14. Kas, pasak Romiečiams 10:1, 2, skatino Paulių ir toliau liudyti tiems, kas nerodo susidomėjimo Karalystės žinia?

¹³ Kas mums padės nepristigti ištvermės ir nepaliaujamai duoti vaisių? Jau minėjome, kaip Paulius sielojosi dėl to, kad dauguma tautiečių nepriima Karalystės žinios. Vis dėlto apaštalas nepasidavė ir toliau jiems liudijo. Štai ką paskiau apie juos Paulius rašė savo laiške romiečiams: „Iš širdies linkiu gera ir maldauju Dievą dėl jų, – kad būtų išgelbėti. Mat jiems liudiju, kad jie turi uolumą dėl Dievo, tik jo gerai nepažįsta“  (Rom 10:1, 2). Kas skatino Paulių nenuleisti rankų ir tęsti tarnybą?

¹⁴ Visų pirma Paulius paaiškino, kodėl žydams tebeliudija, – nes iš širdies linki jiems gera. Jis trokšte troško, kad ir jie išsigelbėtų (Rom 11:13, 14). Tada apaštalas pasakė: „Maldauju Dievą dėl jų.“ Paulius karštai prašė Jehovos, kad padėtų paskiriems tautiečiams priimti Karalystės žinią. Po to Paulius pridūrė: „Jie turi uolumą dėl Dievo.“ Apaštalas įžvelgė kitų gražias savybes. Paulius žinojo, kad šie uolūs judaizmo išpažinėjai gali tapti uoliais Kristaus sekėjais, kaip atsitiko su juo pačiu.

15. Kaip tarnyboje galime sekti Pauliumi? Prašom pateikti pavyzdžių.

¹⁵ Kaip tarnyboje galime sekti Pauliumi? Pirma, puoselėkime nuoširdų troškimą ieškoti tokių, „kurių nuostata tinkama amžinam gyvenimui“. Antra, melskime Jehovą atverti doro žmogaus širdį, kad įsiklausytų į skelbiamą žinią (Apd 13:48; 16:14). Silvana, jau beveik 30 metų tarnaujanti pioniere, sako: „Prieš pasibelsdama į kuriuos nors namus, pasimeldžiu. Prašau Jehovos padėti man išsaugoti optimizmą.“ Taip pat galime melsti Dievo, kad jo angelai vestų mus pas imlios širdies žmones (Mt 10:11–13; Apr 14:6). Robertas, daugiau kaip tris dešimtmečius tarnaujantis pionieriumi, sako: „Darbuotis sykiu su angelais, žinančiais, kas vyksta to ar kito mūsų pašnekovo gyvenime, yra tiesiog nuostabu.“ Trečia, stenkimės pastebėti patrauklius žmogaus bruožus. Karlas, pasikrikštijęs daugiau nei prieš 50 metų, tarnauja bendruomenės vyresniuoju. Brolis sako: „Stengiuosi įžvelgti bent menkiausią požymį, bylojantį apie žmogaus nuoširdumą: gal jis nusišypso, maloniai į mus pažvelgia arba atvirai ko nors paklausia.“ Kaip apaštalas Paulius, mes irgi galime ištvermingai duoti vaisių.

16, 17. a) Ko mus pamoko žodžiai iš Mokytojo 11:6? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip mūsų tarnyba gali paveikti tuos, kas mus stebi.

¹⁶ Net jeigu atrodo, kad žmonės Karalystės žinia nesidomi, nepamirškime, kad mūsų darbas jiems gali daryti didelį poveikį. (Perskaityk Mokytojo 11:6.) Tiesa, daugelis mūsų nesiklauso, vis dėlto jie mus stebi. Įsidėmi, jog esame tvarkingai apsirengę, mandagūs, draugiškai šypsomės. Kai kurie į mus žiūri neigiamai, tačiau matydami pavyzdingą mūsų elgesį savo nuomonę jie ilgainiui gali pakeisti. Tai patvirtina straipsnio pradžioje minėti Seržas ir Olinda.

¹⁷ Brolis pasakoja: „Dėl ligos mudu kurį laiką į aikštę nėjome. Kai vėl tenai pasirodėme, praeiviai ėmė teirautis: „Kas atsitiko? Pasigedome jūsų.“ Olinda su šypsena priduria: „Mums mojavo autobusų vairuotojai, ne vienas iš jų pravažiuodamas šūktelėjo: „Šaunuoliai!“ Kai kurie netgi paprašė žurnalų.“ Sutuoktinių nuostabai, vienas vyras priėjo prie stendo, įteikė jiems gėlių puokštę ir padėkojo už darbą.

18. Kodėl tu esi pasiryžęs ištvermingai duoti vaisių?

¹⁸ Išties, jei savo rankoms neleidžiame ilsėtis ir vis beriame Karalystės sėklą, daug prisidedame prie to, kad būtų įvykdyta užduotis „paliudyti visoms tautoms“ (Mt 24:14). Svarbiausia, jaučiamės labai laimingi, nes mumis džiaugiasi Jehova – jis juk myli tuos, kurie „ištvermingai duoda vaisių“.