1, 2. Kodėl, renkantis gyvenimo siekius, protinga įsiklausyti į tai, ką pataria Kūrėjas? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

TAU, jaunuoli, tikriausiai ne vienas yra dalijęs patarimus, kaip planuoti savo ateitį. Galbūt mokytojai, karjeros konsultantai ir kiti ragina tave siekti aukštojo išsilavinimo ir pelningo darbo. Bet Jehova tau siūlo sukti kiek kitokia kryptimi. Suprantama, jis nori, kad stropiai mokytumeisi ir įgytum įgūdžių, kurie vėliau tau padės užsidirbti pragyvenimui (Kol 3:23). Vis dėlto jis primena, kad gyveni paskutinėmis šios santvarkos dienomis ir kad nuo to, kaip apsispręsi dabar, priklauso tavo ateitis. Todėl skatina tave vadovautis jo duotais principais ir nuolat turėti omenyje, ko jis netrukus imsis visų mūsų labui (Mt 24:14).

² Atmink, kad Jehova žino viską iki smulkmenų: kaip klostysis pasaulio įvykiai ir kiek tiksliai laiko šiai santvarkai liko (Iz 46:10; Mt 24:3, 36). Jehova, be to, puikiai pažįsta tave. Jam ne paslaptis, ko reikia, kad būtum laimingas, ir kas tau atneštų nusivylimą. Žmonių patarimai kartais gali skambėti labai įtikinamai, bet jeigu nėra pagrįsti Dievo Žodžiu, vertės jie neturi (Pat 19:21).

3, 4. Prie ko privedė tai, kad Adomas su Ieva paklausė blogo patarimo?

³ Blogų patarimų išgirdo jau patys pirmieji žmonės. Šėtonas niekieno neprašytas ėmė įžūliai tvirtinti Ievai, esą ji ir jos vyras bus laimingesni, jei patys spręs, kaip gyventi (Pr 3:1–6). Šėtono motyvai buvo savanaudiški: jis troško, kad Adomas su Ieva ir jų palikuoniai garbintų ne Jehovą, o jį. Bet ar Šėtonas dėl žmonių buvo padaręs ką nors gera? Tikrai ne. Visa, ką Adomas su Ieva turėjo, – vienas kitą, nuostabią vietą gyventi, tobulą kūną ir galimybę gyventi amžinai – jie buvo gavę iš savo Kūrėjo.

⁴ Deja, Adomas su Ieva apsisprendė Dievui nepaklusti. Tokio sprendimo pasekmės buvo tragiškos. Kaip kad nuskintas gėlės žiedas pamažu suvysta, taip ir pirmoji pora, nusigręžę nuo Jehovos, paseno ir mirė. Nuodėmės padarinius teko kęsti ir visoms iš jų kilusioms žmonių kartoms (Rom 5:12). Nepaisant to, šiandien dauguma žmonių vis tiek nenori paklusti Dievui ir gyvena taip, kaip jiems patinka (Ef 2:1–3). Tačiau laimės toks gyvenimas nesuteikia. Biblijoje rašoma: „Nėra nei išminties, nei supratimo, nėra nei patarimo prieš Viešpatį“ (Pat 21:30)

5. Ko Jehova tikėjosi pirmiesiems žmonėms nusidėjus ir ar jo lūkesčiai pasitvirtino?

⁵ Bet Jehova buvo tikras, kad atsiras žmonių, tarp jų ir nemažai jaunų, kurie norės jį pažinti ir jam tarnauti (Ps 103:17, 18; 110:3, Brb). Jehova jam ištikimus jaunuolius labai vertina. Ar ir tu vienas iš jų? Jei taip, tada tikrai esi Dievo apdovanotas įvairiomis gėrybėmis ir dėl to jautiesi laimingas. (Perskaityk Psalmyno 103:5; Pat 10:22, Brb.) Prie tų gėrybių galima būtų priskirti gausybę sotaus dvasinio maisto, pačius geriausius draugus, prasmingus tikslus ir tikrąją laisvę. Dabar apie visa tai ir pakalbėkime.

6. a) Kodėl svarbu rūpintis savo dvasiniais poreikiais? b) Kaip Jehova patenkina tavo dvasinį alkį?

⁶ Kitaip nei gyvūnai, tu jauti ne vien fizinį, bet ir dvasinį alkį. Jį patenkinti gali tik Kūrėjas (Mt 4:4). Turi įdėmiai klausytis, ką Jehova tau sako. Tada įgausi išminties, įžvalgos, tapsi laimingesnis. Jėzus sakė: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mt 5:3). Kad dvasiškai nealktum, Jehova duoda savo Žodį, taip pat per „ištikimą ir nuovokų vergą“ parūpina gausybę dvasinio maisto (Mt 24:45). Koks tas maistas sotus ir įvairus! (Iz 65:13, 14)

7. Kodėl verta maitintis Jehovos tiekiamu dvasiniu maistu?

⁷ Jehovos tiekiamas dvasinis maistas padės tau įgyti išminties ir lavins gebėjimą protauti. Išmintis ir protas tave visokeriopai saugos. (Perskaityk Patarlių 2:10–14.) Pavyzdžiui, tu gebėsi atpažinti ir atmesti melą, kad Kūrėjas išvis neegzistuoja arba kad laimę suteikia tik pinigai ir materialinės vertybės. Taip pat lengviau atsispirsi nedoriems geismams ir išsisaugosi žalingų įpročių. Taigi negailėdamas pastangų semkis Dievo išminties ir mokykis aiškiai protauti. Tada, matydamas gerus savo sprendimų rezultatus, įsitikinsi, kad Jehova tave myli ir linki tau tik gero (Ps 34:9 [34:8, Brb]; Iz 48:17, 18).

8. Kodėl reikia jau dabar artintis prie Jehovos?

 ⁸ Jau greitai, kai Šėtono pasaulis duš į šipulius, vienintelė patikima užuovėja mums bus Jehova. Gal net užeis tokios dienos, kai tik su jo pagalba turėsime ko valgyti (Hab 3:2, 12–19). Todėl jau dabar reikia artintis prie dangiškojo Tėvo ir stiprinti savo pasitikėjimą juo (2 Pt 2:9). Jei tai darysi, ateities įvykiai neišmuš tavęs iš vėžių. Priešingai, jausiesi drąsiai kaip karalius Dovydas, pasakęs: „Nuolatos menu Viešpaties Artumą; jam esant mano dešinėje, niekada nedrebėsiu“ (Ps 16:8).

9. a) Kuo ypatinga būna mūsų pažintis su kitais Jehovos liudytojais? b) Ką, pasak Jono 6:44, daro Jehova?

⁹ Ar daug galėtum pasakyti apie žmogų, kurį matai pirmąkart gyvenime? Gal žinotum tik jo vardą ir kaip jis atrodo. Bet visai kas kita, jei pirmą sykį susitiktum su kokiu nors bendratikiu. Nesvarbu, iš kokios jis būtų šalies ar kultūros, tu jau žinai apie jį nemažai dalykų, pavyzdžiui, kad jis myli Jehovą ir kad Jehova, matydamas geras jo savybes ir tyrą širdį, švelniai patraukė jį į savo garbintojų šeimą. O ir jis galėtų tą patį pasakyti apie tave. (Perskaityk Jono 6:44.)

10, 11. Kas bendra tarp Jehovos garbintojų ir ką tai reiškia tau asmeniškai?

¹⁰ Tavo sutikto nepažįstamo bendratikio gimtoji kalba galbūt bus kitokia nei tavo, bet tu iškart pajausi, kaip jus vienija, Biblijos žodžiais tariant, tyra tiesos kalba (Sof 3:9, Brb). Tai reiškia, kad judviejų įsitikinimai vienodi: abu tikite tą patį Dievą, laikotės tų pačių dorovės principų, puoselėjate tą pačią ateities viltį. Juk šie dalykai itin svarbūs, jei nori su asmeniu susidraugauti. Jie padeda ugdyti abipusį pasitikėjimą ir pakloja tvirtą pamatą draugystei, kuri gali tęstis amžinai.

¹¹ Neperdėtume pasakę, kad jei tarnauji Jehovai, turi pačius geriausius draugus, kokius tik įmanoma turėti. Ir ne tik čia, šalia, bet visame pasaulyje. Tik daugumos jų kol kas nepažįsti. Kas  dar, be Jehovos garbintojų, džiaugiasi tokia neįkainojama dovana?

12. Kokių dvasinių tikslų galėtum siekti?

¹² Perskaityk Mokytojo 11:9–12:1. Kokie tavo dvasiniai siekiai? Gal stengiesi išsiugdyti įprotį kasdien skaityti Bibliją, gal nori patobulinti savo viešo kalbėjimo įgūdžius, tapti geresniu Dievo Žodžio mokytoju, o gal esi užsibrėžęs dar kitokių dvasinių tikslų. Kaip jautiesi, kai matai savo pažangą arba kai kiti ją pastebi ir tave pagiria? Be abejo, jauti pasitenkinimą, džiaugiesi. Ir toks džiaugsmas visiškai deramas, juk seki Jėzaus pavyzdžiu ir pirmiausia darai ne tai, kas patinka tau, o kas Jehovai (Ps 40:9 [40:8, Brb]; Pat 27:11).

13. Kodėl tarnauti Jehovai yra nepalyginti vertingiau nei siekti to, kas įprasta pasaulyje?

¹³ Susitelkęs į dvasinius tikslus, būsi užimtas prasminga veikla, teikiančia tikrą laimę. Apaštalas Paulius rašė: „Būkite tvirti, nepajudinami, visada pertekę Viešpaties darbo, ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Kor 15:58). Žmonės, kurie siekia gero gyvenimo, nori išgarsėti ar praturtėti, dažnai nebūna laimingi. Net jeigu atrodo, kad jiems sekasi, neretai viduje jie jaučia didelę tuštumą (Lk 9:25). Tuo kadaise įsitikino karalius Saliamonas. Ką byloja jo patirtis? (Rom 15:4)

14. Ko pasimokai iš Saliamono patirties?

¹⁴ Saliamonas buvo pasakiškai turtingas ir labai įtakingas valdovas. Sykį jis nusprendė išbandyti visokiausių gyvenimo malonumų ir tarė sau: „Pažiūrėsiu, kas gera iš to išeis“ (Mok 2:1–10, NW). Saliamonas ėmėsi statyti namus, kurti sodus ir parkus, linksmintis, kiek tik širdis geidžia. Kaip jis paskui jautėsi? Patenkintas? Laimingas? Štai paties Saliamono žodžiai: „Apsvarsčiau visa, ką mano rankos buvo padariusios. [...] Visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis! Nebuvo nieko naudinga po saule!“ (Mok 2:11). Kokia svarbi pamoka! Ar priimsi ją į širdį?

15. Kodėl tau reikės tikėjimo ir ką gera jis duos, kaip rašoma Psalmyno 32:8?

¹⁵ Jehova nenori, kad tau tektų mokytis iš savo karčios patirties, todėl duoda gerų patarimų. Aišku, kad Dievui paklustum ir gyvenime pirmiausia vykdytum jo valią, tau reikia tikėti, kad visa, ką jis liepia, yra tavo labui. Toks tikėjimas – didžiulė vertybė. Tikėdamas Jehova niekada nenusivilsi. Pasak Biblijos, Jehova tikrai nepamirš tavo meilės, kurią jam rodai (Hbr 6:10). Tad negailėdamas jėgų savo tikėjimą stiprink. Tada gebėsi protingai apsispręsti ir įsitikinsi, kad Jehova linki tau vien tik geriausio. (Perskaityk Psalmyno 32:8.)

16. Kodėl laisve turėtume naudotis atsakingai?

¹⁶ Apaštalas Paulius rašė: „Kur Jehovos dvasia, ten laisvė“ (2 Kor 3:17). Jehova pats yra laisvas ir sukūrė tave taip, kad ir tu laisve džiaugtumeisi. Vis dėlto jis nori, kad ja naudotumeisi atsakingai ir liktum saugus. Galbūt žinai, kad kai kurie tavo bendraamžiai žiūri pornografiją, elgiasi amoraliai, užsiima ekstremaliu sportu, svaiginasi alkoholiu ar narkotikais. Tiesa, malonumą jie patiria, bet labai trumpalaikį. Ir neretai toks smaginimasis karčiai atsirūgsta: randasi priklausomybė, užsikrečiama visokiomis ligomis, kraštutiniais  atvejais net ištinka mirtis (Gal 6:7, 8). Tie jaunuoliai gal mano esą laisvi, bet iš tiesų tik skaudžiai save apgaudinėja (Tit 3:3).

17, 18. a) Kodėl galima sakyti, kad paklusdamas Dievui būsi iš tiesų laisvas? b) Kuo skiriasi laisvė, kurią Adomas su Ieva turėjo Edeno sode, nuo tos, kurią žmonės turi šiandien?

¹⁷ Kita vertus, kiek žinai žmonių, kurie pakenkė savo sveikatai laikydamiesi Biblijos principų? Dažnai būna priešingai: paklusdamas Jehovos priesakams, žmogus tampa sveikesnis ir iš tikro laisvas (Ps 19:8–12 [19:7–11, Brb]). Pasakytina ir tai, kad jei savo laisve naudojiesi protingai, tai yra neperžengdamas tobulų Dievo įstatymų ir principų, parodai tiek pačiam Dievui, tiek tėvams, kad esi atsakingas. Tėvai tada bus labiau linkę tavimi pasitikėti ir duoti tau dar daugiau laisvės. O Jehova yra pažadėjęs, kad jau netrukus visiems savo ištikimiems tarnams suteiks tikrąją laisvę, Biblijoje vadinamą „šlovinga Dievo vaikų laisve“ (Rom 8:21).

¹⁸ Tos laisvės kadaise paragavo Adomas su Ieva. Ar daug dalykų Dievas jiems draudė Edeno sode? Ne, tik vieną – jie negalėjo valgyti vos vieno medžio vaisių (Pr 2:9, 17). Ar sakytum, kad toks draudimas buvo negailestingas ir žmones labai varžė? Aišku, ne. O štai pagalvok, kiek visokiausių įsakymų ir draudimų išleista šiandien!

19. Iš ko matyti, kad Jehova ir Jėzus ruošia mus būti laisvais žmonėmis?

¹⁹ Jehova yra labai išmintingas. Jis neapkrauna savo tarnų begale visokių priesakų, verčiau kantriai moko juos laikytis meilės įstatymo. Dievas nori, kad vadovautumės jo nustatytomis normomis ir nekęstume to, kas bloga (Rom 12:9). Geras to pavyzdys – Jėzaus Kalno pamokslas. Jame aiškiai nurodyta, kur glūdi nuodėmiavimo šaknys (Mt 5:27, 28). Jėzus Kristus, jau kaip Dievo Karalystės Karalius, naujajame pasaulyje ir toliau mus lavins, kol mūsų supratimas, kas gera ir kas bloga, bus visiškai toks kaip jo (Hbr 1:9). Jis padės mums pasiekti kūno ir proto tobulybę. Tik pagalvok: daugiau nebejausi, kaip nuodėminga prigimtis skatina tave daryti bloga, tavęs nebevargins netobulumas! Pagaliau galėsi džiaugtis Jehovos pažadėta tikra laisve.

20. a) Kaip Jehova naudojasi savo laisve? b) Kodėl verta rodyti tokią kaip Jehovos meilę?

²⁰ Žinoma, mūsų laisvė niekada nebus absoliuti. Ją ribos mūsų meilė Jehovai ir kitiems žmonėms. Jehova nori, kad sektume jo pavyzdžiu: nors jis ir turi absoliučią laisvę, niekad nesielgia savanaudiškai ir viską daro iš meilės savo kūriniams (1 Jn 4:7, 8). Tad ir mes būsime iš tiesų laisvi tik tada, kai gebėsime rodyti tokią kaip Jehovos meilę.

21. a) Ką Jehovai sakė Dovydas? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²¹ Ar esi dėkingas Jehovai už tai, kad „sotina tavo gyvenimą gėrybėmis“: duoda apsčiai dvasinio maisto, gerų draugų, padeda užsibrėžti prasmingus tikslus ir pažada ateityje apdovanoti tikra laisve? (Ps 103:5) Jeigu visa tai iš tiesų vertini, tikriausiai pritari Dovydo žodžiams, užrašytiems Psalmyno 16:11: „Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą. Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė, tavo dešinėje – amžina linksmybė.“ Kitame straipsnyje aptarsime keletą įdomių minčių iš šios psalmės. Tai padės dar geriau suprasti, ko reikia, kad tavo gyvenimas būtų tikrai laimingas ir prasmingas.