2 Korintiečiams 12:2, 3 Paulius kalba apie žmogų, kuris buvo „staigiai paimtas ir nuneštas iki trečiojo dangaus“. Kas tas žmogus? Tai galime suprasti iš šių žodžių konteksto. Ankstesniame laiško skyriuje Paulius pabrėžė, kad Dievas naudojasi juo kaip apaštalu (2 Kor 11:5, 23). Tada jis užsiminė apie „Viešpaties regėjimus ir apreiškimus“ ir sakė pažįstąs tuos regėjimus mačiusį žmogų. Apie visa tai rašydamas Paulius neminėjo jokių kitų brolių. Taigi logiška daryti išvadą, kad apaštalas turėjo omenyje save patį ir kad būtent jis gavo tuos regėjimus bei apreiškimus (2 Kor 12:1, 5).

Vadinasi, Paulius buvo „paimtas ir nuneštas iki trečiojo dangaus“ ir „į rojų“ (2 Kor 12:2–4). Jo pavartotas žodis „apreiškimai“ rodo, kad jam buvo atskleista, kas vyks ateityje.

Ką gi Paulius matė „trečiajame danguje“?

Biblijoje „dangus“ gali reikšti tiesiog erdvę virš žemės (Pr 11:4; 27:28; Mt 6:26). Bet šis žodis vartojamas ir kitomis prasmėmis. Kartais juo įvardijama žmonių valdžia (Dan 4:17–19 [4:20–22, Brb]). Arba taip apibūdinamas Dievo viešpatavimas, pavyzdžiui, per jo įsteigtą Karalystę (Apr 21:1).

Paulius sakė matęs „trečiąjį dangų“. Ką jis turėjo omenyje? Kai Biblijoje norima kokią nors mintį pabrėžti, paryškinti, sustiprinti, kartais tam tikras žodis pakartojamas tris sykius (Iz 6:3; Ez 21:32 [21:27, Brb]; Apr 4:8). Žodžiais „trečiasis dangus“ Paulius tikriausiai norėjo apibūdinti aukščiausią valdžios formą – Dievo Karalystę, valdomą Jėzaus Kristaus ir 144 000 dvasia pateptųjų. Tą Karalystę turėjo omenyje ir apaštalas Petras, sakydamas, kad pagal Dievo pažadą mes laukiame „naujo dangaus“ (2 Pt 3:13).

O kas yra Pauliaus paminėtas „rojus“?

Šis žodis irgi gali reikšti keletą skirtingų dalykų: 1) rojų žemėje – tokį, kokiame iš pradžių gyveno pirmieji žmonės ir kokio mes tikimės sulaukti ateityje; 2) dvasinę gerovę, kuria Dievo tarnai džiaugsis naujajame pasaulyje; 3) palaimingą dangiškąjį „Dievo rojų“, paminėtą Apreiškimo 2:7. (Skaityk 2015 m. liepos 15 d. Sargybos bokšto numerį, p. 8, pstr. 8.)

Tikėtina, kad Paulius, rašydamas žodžius, kuriuos dabar randame 2 Korintiečiams 12:4, omenyje turėjo visus šiuos tris dalykus.

Dabar viską apibendrinkime.

„Trečiasis dangus“, paminėtas 2 Korintiečiams 12:2, tikriausiai yra Jėzaus Kristaus ir 144 000 dvasia pateptųjų valdoma Karalystė, arba, pasak apaštalo Petro, „naujas dangus“ (2 Pt 3:13).

„Trečiuoju dangumi“ ji pavadinta norint pabrėžti, jog toji Karalystė yra pati aukščiausia valdžios forma.

„Rojus“, į kurį Paulius regėjime buvo „staigiai nuneštas“, tikriausiai reiškia: 1) būsimą rojų žemėje tiesiogine prasme; 2) būsimą rojų perkeltine prasme – įspūdingą dvasinę gerovę (didesnę nei ta, kuria džiaugiamės dabar); 3) „Dievo rojų“ danguje. Naujajame pasaulyje visi šie dalykai egzistuos kartu.

Tai, ką vadiname „naujuoju pasauliu“, susidės iš naujo dangaus ir naujos žemės. Stos nauja visuotinė santvarka, kuri apims tiek dangiškąją Karalystės vadovybę, tiek rojumi paverstoje žemėje Jehovai tarnaujančią žmoniją.