1. Kodėl mums reikia paguodos ir padrąsinimo?

VISIEMS mums reikia paguodos ir padrąsinimo. Rūpesčiai, nusivylimai, nelaimės neaplenkia nė vieno. Kai kuriuos kamuoja senatvės vargai, ligos, kitiems gelia širdį dėl artimojo netekties, dar kiti patiria aplinkinių priešiškumą. Žmonės darosi vis žiauresni, laikai išties sunkūs. Kaip niekad esame įsitikinę, jog gyvename „paskutinėmis dienomis“ ir kad sulig kiekviena diena artėjame prie naujojo pasaulio (2 Tim 3:1). Tačiau Jehovos pažadų išsipildymo galbūt laukiame jau nemažai metų. Sunkumų vis daugėja, ir laukti darosi nelengva. Kas tad mums pakeltų dvasią?

2, 3. a) Ką žinome apie pranašą Habakuką? b) Kodėl verta pasigilinti į Habakuko knygą?

² Pasigilinkime į Habakuko knygą ir paieškokime atsakymo. Nors apie pranašo gyvenimą ir tai, ką jis nuveikė, žinome nedaug, jo vardu pavadinta knyga gali labai  įkvėpti ir padrąsinti. Pats Habakuko vardas, manoma, reiškia „šiltas apkabinimas“. Galbūt čia turimas omenyje šiltas, raminantis Jehovos apkabinimas arba galbūt piešiamas vaizdas, kaip tvirtai į Jehovą įsikimba jo garbintojai, tarsi vaikas į tėvą. Anuomet Habakukui nedavė ramybės tam tikri klausimai ir jis kreipėsi į Dievą. Panašūs klausimai kyla ir mums, todėl ne veltui Jehova pasirūpino, kad Habakukas jų pokalbį užrašytų (Hab 2:2).

³ Atviras pranašo pokalbis su Jehova – tai viskas, ką iš Biblijos sužinome apie Habakuką. Jo raštai Dievo Žodyje išsaugoti tam, kad pasimokytume ir mes – „kad dėl savo ištvermės ir Raštų paguodos turėtume viltį“ (Rom 15:4). Kokių vertingų pamokų galime rasti Habakuko knygoje? Ją skaitydami sužinome, ką iš tikrųjų reiškia kliautis Jehova. Taip pat joje patikinama, kad net varginančiomis aplinkybėmis galime džiaugtis vidine ramybe. Turėdami visa tai mintyje, patyrinėkime Habakuko knygą išsamiau.

4. Kodėl Habakukas jautėsi suglumęs?

⁴ Perskaityk Habakuko 1:2, 3. Habakukas gyveno sunkiais, neramiais laikais. Jam buvo skaudu matyti, kiek daug aplink nedorų, smurtingų žmonių. Kada gi tam blogiui ateis galas? Kodėl Jehova taip ilgai nieko nedaro? Kur tik pažvelgsi, žmonės vienas kitą apgaudinėja, engia – izraelitas izraelitą! Pranašas jautėsi suglumęs. Todėl šiuo tamsiu laikotarpiu jis šaukėsi Jehovos ir maldavo jį ko nors imtis. Habakukui net galėjo atrodyti, kad Jehovai jo tauta neberūpi arba kad jis pernelyg delsia. Ar tau pažįstami tokie jausmai?

5. Kokią svarbią pamoką randame Habakuko knygoje? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁵ Gal Habakukui trūko pasitikėjimo Jehova? Gal jis nebetikėjo Dievo pažadais? Tikrai ne! Jau pats faktas, kad visas nerimastingas mintis ir nuogąstavimus pranašas išsakė Jehovai, o ne kokiam žmogui, byloja, jog jis neprarado vilties ir kliovėsi Dievu. Habakukas jautėsi prislėgtas tikriausiai dėl to, kad negalėjo suprasti, kodėl Jehova laukia taip ilgai ir leidžia jam patirti tiek daug skausmo. Mintys, kurios jam kėlė nerimą, Jehovos valia buvo užrašytos, kad ir mes pasimokytume kai ko svarbaus. Jehova nori, kad nebijotume išsakyti jam savo rūpesčių ar abejonių. Jis ragina išlieti jam širdį maldoje (Ps 50:15; 62:9 [62:8, Brb]). Patarlių 3:5 sakoma: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga.“ Habakukas veikiausiai žinojo šiuos žodžius ir jais vadovavosi.

6. Kodėl svarbu melstis?

⁶ Habakukas nutarė kreiptis į patikimą Draugą, į Tėvą Jehovą. Užuot graužęsis dėl savo apgailėtinos padėties ir daręs savas išvadas, jis visus jausmus ir baimes išsakė Jehovai. Pranašo pavyzdžiu galime sekti ir mes. Jehova, maldų klausytojas, ragina juo kliautis ir patikėti jam savo rūpesčius (Ps 65:3 [65:2, Brb]). Jei taip darome, sulaukiame iš Jehovos atsako tarsi  šilto apkabinimo – pajaučiame, kaip švelniai mūsų gyvenime jis vadovauja (Ps 73:23, 24). Užgriuvus sunkumams, Jehova padės mums į situaciją žvelgti jo akimis. Be to, nuoširdžios mūsų maldos geriausiai parodys, jog pasitikime Dievu.

7. Kaip Jehova reagavo į Habakuko žodžius?

⁷ Perskaityk Habakuko 1:5–7. Išsakęs Jehovai visa, kas jam kelia nerimą ir susirūpinimą, Habakukas turbūt svarstė, kaip Dievas dabar reaguos. Tačiau Jehova yra atjautus ir supratingas Tėvas. Jis matė, koks nusiminęs yra pranašas ir kad jo žodžiai kyla iš didelės širdgėlos. Už tai, kad atvirai išreiškė savo jausmus, jis pranašo nepasmerkė. Tolesni žodžiai, kuriuos randame Habakuko knygoje, – tai Jehovos žinia, adresuota tiesiai žydų tautai. Dievas paskelbė pranašui, kas netolimoje ateityje laukia maištingų jo tėvynainių. Habakukas tikriausiai buvo pirmas žmogus, kuriam Jehova aiškiai pasakė, kad tuometės sugedusios santvarkos galas visai čia pat.

8. Kodėl Jehovos atsakymas Habakuką suglumino?

⁸ Jehova patikino pranašą, kad netrukus imsis veikti. Smurtinga ir nedora visuomenė tuojau susilauks galo. Sakydamas „jūsų dienomis“ Jehova leido suprasti, kad tautą nubaus dar pranašui gyvam esant arba jo amžininkų dienomis. Tačiau nuosprendį vykdys chaldėjai (babiloniečiai), tauta, daug žiauresnė ir baisesnė už izraelitus, kurie bent jau žino Jehovos įstatymus. Atrodo, kad baisybių ir kančių Jude tik padaugės. Vargu ar Habakukas iš Jehovos tikėjosi tokio atsakymo. Kodėl Jehova savo tautai nubausti pasirinko nuožmius klaidatikius babiloniečius? Kaip tu jaustumeisi išgirdęs tokią žinią?

9. Kokios mintys nedavė Habakukui ramybės?

⁹ Perskaityk Habakuko 1:12–14, 17. Habakukas, aišku, suprato, jog babiloniečius Jehova pasitelks tam, kad nubaustų blogus žmones, tačiau jo galvoje vis tiek sukosi neramios mintys. Kad ir koks suglumęs pranašas jautėsi, Jehovą jis ir toliau laikė savąja uola (Įst 32:4; Iz 26:4). Pranašas buvo nuolankus, jis kliovėsi Dievo meile ir gerumu, todėl nebijojo vėl į jį kreiptis. Nejaugi Jehova leis, kad Jude būtų dar blogiau? Kodėl jau anksčiau visko nesutvarkė? Kodėl Visagalis tyli matydamas nedorybes? Juk jo „akys per šventos žvelgti į pikta“.

10. Kokie jausmai gali mus užplūsti?

¹⁰ Ar kai kada nesijaučiame taip, kaip pranašas Habakukas? Mes klausomės, ką sako Jehova, skaitome ir gilinamės į jo Žodį, stipriname savo viltį ir juo pasitikime. Dievo organizacija mums nuolat primena apie nuostabius jo pažadus. Tačiau kartais vis tiek norisi paklausti: kada gi pagaliau liausis visi mūsų vargai? Pažiūrėkime, ką Habakukas darė toliau.

11. Ką nutarė Habakukas, pasikalbėjęs su Dievu?

¹¹ Perskaityk Habakuko 2:1. Pokalbis su Jehova nuramino Habakukui širdį. Jis nutarė kantriai laukti  Jehovos. Kad tai nebuvo tik spontaniška reakcija, liudija ir kiek vėliau jo pasakyti žodžiai: „Ramiai laukiu dienos, kuri atneš nelaimę“ (Hab 3:16). Kiti ištikimi Dievo tarnai turėjo panašią nuostatą – kantriai laukė Jehovos. Jų pavyzdys įkvepia ir mus (Mch 7:7; Jok 5:7, 8).

12. Ko pasimokome iš Habakuko?

¹² Ko pasimokome iš Habakuko? Pirma, kad ir kas nutiktų, turime melstis Jehovai. Antra, svarbu klausyti, ką Dievas mums sako per savo Žodį ir organizaciją. Trečia, reikia kantriai laukti Jehovos ir tvirtai tikėti, kad atėjus metui jis išvaduos mus iš vargų. Jeigu visados atvirai išsakysime Jehovai savo mintis, noriai klausysime, ką jis mums kalba, mūsų širdis, kaip ir Habakuko, bus rami, o ramybė padės ištverti. Turėdami viltį, lauksime kantriai ir neprarasime džiaugsmo net slegiami sunkumų. Neabejojame, kad mūsų dangiškasis Tėvas reikiamu laiku viską išspręs (Rom 12:12).

13. Koks patikinimas užrašytas Habakuko 2:3?

¹³ Perskaityk Habakuko 2:3. Jehova, be abejo, džiaugėsi matydamas, kad Habakukas yra nusiteikęs laukti. Jis gerai žinojo, koks nelengvas Habakuko gyvenimas, tad švelniai jį nuramino ir patikino, kad į jo maldavimus netrukus atsakys ir pranašui nebebus dėl ko nerimauti. Dievas tarytum kalbėjo: „Tik būk kantrus, pasitikėk manimi. Gal tau ir atrodo, kad mano žodis gaišuoja išsipildyti, bet jis tikrai išsipildys.“ Jehova priminė pranašui, kad yra nustatęs laiką, kada savo pažadus įvykdys. Jis paragino Habakuką kantriai laukti. Juk pranašo jis tikrai neapvils.

14. Kokios nuostatos turėtume laikytis užklupus išmėginimams?

¹⁴ Mes irgi turėtume kantriai laukti Jehovos ir klausytis, ką jis mums kalba. Tada imsime labiau juo pasitikėti ir užklupus išmėginimams neprarasime dvasios ramybės. Jėzus ragino nesusitelkti į „laikus ar laikotarpius“, kurių mums kol kas neduota žinoti (Apd 1:7). Verčiau kliaukimės Jehova, nes jis viskam nustato tinkamiausią laiką ir metą. Laukti mums padės nuolankumas, kantrybė ir tikėjimas. Kol galime, gerai išnaudokime laiką – tarnaukime Jehovai visomis jėgomis (Mk 13:35–37; Gal 6:9).

15, 16. a) Kokius Dievo pažadus randame Habakuko knygoje? b) Kam tie pažadai mus įkvepia?

¹⁵ Jehova yra pažadėjęs: „Teisusis gyvens dėl to, kad yra ištikimas“ ir „žemė bus kupina Viešpaties šlovės pažinimo“ (Hab 2:4, NW; 2:14). Taigi tie, kas yra kantrūs ir Dievu pasitiki, gaus dovaną – amžiną gyvenimą.

¹⁶ Pažadas iš Habakuko 2:4 yra toks reikšmingas, kad apaštalas Paulius jį pacitavo net tris kartus (Rom 1:17; Gal 3:11; Hbr 10:38). Aišku viena: net jei didžiausių sunkumų slegiami išlaikome tikėjimą tvirtą ir kliaujamės Jehova, gyvensime ir matysime, kaip jo pažadai pildosi. Tad Jehova ragina mus sutelkti savo žvilgsnį ne į esamą padėtį, o į ateitį.

17. Kokį patikinimą randame Habakuko knygoje?

 ¹⁷ Šiomis paskutinėmis dienomis mes galime daug ko pasimokyti iš Habakuko knygos. Jehova žada amžiną gyvenimą žmogui, kuris jį tiki ir juo pasitiki. Nors tenka patirti įvairių sunkumų ir bėdų, nuolat stiprinkime savo tikėjimą ir pasitikėjimą Dievu. Jehova per pranašą Habakuką garantuoja, kad mus palaikys ir mums padės. Jis nuoširdžiai mus prašo juo pasitikėti ir kantriai laukti to laiko, kai žemę valdys Dievo Karalystė. Tada čia gyvens laimingi, taikingi žmonės – Jehovos garbintojai (Mt 5:5; Hbr 10:36–39).

18. Kaip Habakuką paveikė Jehovos žodžiai?

¹⁸ Perskaityk Habakuko 3:16–19. Jehovos žodžiai Habakuką labai sujaudino. Kai apmąstė įstabius Dievo darbus – visa, ką jis padarė savo tautos labui, pranašo pasitikėjimas juo sustiprėjo. Habakukas suprato, kad Jehova tuojau ims veikti. Ši mintis pranašą guodė, nors jis ir žinojo, kad kurį laiką teks pakentėti. Visos dvejonės išsisklaidė. Pranašas su džiaugsmu ir pasitikėjimu laukė Jehovos išgelbėjimo. Habakuko knygoje užrašyti vieni gražiausių žodžių, apibūdinančių žmogaus, kuris tvirtai kliaujasi Dievu, jausmus. Kai kurių biblistų nuomone, 18 eilutė pažodžiui skambėtų taip: „Aš šokinėsiu iš džiaugsmo Viešpatyje; šoksiu džiugiai Dieve.“ Kaip tai mus įkvepia! Jehova ne tik žada, bet ir patikina, kad netrukus savo pažadus įvykdys.

19. Iš kur šiandien galime semtis padrąsinimo ir paguodos?

¹⁹ Pagrindinė Habakuko knygos tema – pasitikėjimas Jehova (Hab 2:4). O pasitikėjimą Jehova išsiugdysime tik jei stiprinsime savo ryšį su juo. Todėl mums svarbu 1) nuolat melstis, išsakyti Jehovai visas nerimastingas mintis ir nuogąstavimus, 2) įsiklausyti į Dievo Žodį ir jo organizacijos nurodymus, 3) ištikimai ir kantriai laukti Jehovos. Būtent taip darė Habakukas. Nors savo knygą jis pradėjo su liūdesiu, ją pabaigė džiugia dvasia. Sekime pranašo pavyzdžiu, kad ir patys pajustume šiltą, tėvišką Jehovos apkabinimą. Kas gi kitas šiame niūriame pasaulyje galėtų mus šitaip paguosti ir padrąsinti!