1, 2. Ko išmokstame augdami dvasiškai? Prašom pailiustruoti.

ĮSIVAIZDUOK tokią situaciją: mažas vaikas gauna dovanėlę. Tėvai jam liepia: „Pasakyk „ačiū“!“ Vaikas nė negalvodamas paklūsta. Bet ilgainiui jis ima suprasti, kodėl tėvai jį mokė būti dėkingą. Dabar „ačiū“ jis ištaria niekieno neraginamas, nes dėkingumas tapo gražiu jo asmenybės bruožu.

² Kai pažinome tiesą, kai kas panašaus nutiko ir su mumis. Pradžioje supratome, kaip svarbu laikytis esminių Šventojo Rašto reikalavimų. Tačiau dvasiškai augdami imame vis geriau pažinti Jehovą – kas jam patinka, kuo jis bodisi, kaip žiūri į vieną ar kitą dalyką. Ir kai leidžiame Jehovos mąstymui diktuoti mūsų elgesį ir sprendimus, parodome, kad stengiamės mąstyti taip kaip jis.

3. Kodėl gali būti nelengva derintis prie Dievo mąstymo?

³ Mokytis perprasti Dievo mintis yra tikra atgaiva. Vis dėlto reikia pripažinti, jog kartais tai būna tikras iššūkis. Mums gali trukdyti netobulumas. Pavyzdžiui, gerai žinome, kaip Jehova žiūri į materialinius dalykus, kraujo  šventumą, moralinį tyrumą, evangelizacijos darbą. Tačiau gal ne iki galo suvokiame, kodėl jo požiūris šiais klausimais yra būtent toks. Ką tada galėtume daryti? Kas mums padėtų vis labiau derintis prie Dievo mąstymo? Ir kuo tai bus mums naudinga dabar ir ateityje?

4. Ką mes, paklusdami Pauliaus raginimui atnaujinti savo protą, turime daryti?

⁴ Perskaityk Romiečiams 12:2. Laiške romiečiams apaštalas Paulius nusakė, ko reikia, kad išmoktume mąstyti taip kaip Jehova. Paulius ragino, kad nebesileistume „šios santvarkos formuojami“. Praeitame straipsnyje aptarėme, ką tai reiškia – privalome atmesti pasaulio peršamas idėjas ir pažiūras. Sykiu, kaip patarė Paulius, turime protą atnaujinti. Vadinasi, reikia studijuoti Bibliją, stengtis perprasti Dievo mintis ir viską gerai apmąstyti. Šitaip leisime Jehovai mus formuoti.

5. Kas įeina į Biblijos studijas?

⁵ Studijuoti – tai kur kas daugiau nei tik skaityti straipsnį ir pasibraukti atsakymus į klausimus. Tyrinėdami Bibliją pamąstome, ką sužinome apie Jehovą, jo kelius ir požiūrį. Stengiamės suvokti, kodėl Dievas davė vieną ar kitą priesaką ir kodėl tam tikrą elgesį smerkia. Taip pat pagalvojame, kur mūsų elgesys ir mąstymas taisytini. Aišku, galbūt nepavyks kiekvieną sykį apsvarstyti visų šių dalykų, tačiau mums bus naudinga, jei dalį studijų laiko – gal net pusę – skirsime apmąstymams (Ps 119:97; 1 Tim 4:15).

6. Kas vyksta, kai apmąstome Dievo Žodžio mintis?

⁶ Kai reguliariai apmąstome Dievo Žodžio mintis, vyksta kai kas nepaprasto. Mes įsitikiname, kad Jehovos išmintis tobula. Perprasdami jo požiūrį vienu ar kitu klausimu, imame jam pritarti. Taip atnaujiname savo protą – pradedame mąstyti visiškai kitaip nei anksčiau. Palaipsniui Jehovos mąstymas tampa mums savas.

7, 8. a) Kaip Jehova žiūri į materialinius dalykus? (Žiūrėk iliustracijas straipsnio pradžioje.) b) Kam teiksime pirmenybę, jeigu laikysimės tokio kaip Jehovos požiūrio?

⁷ Nederėtų manyti, kad apmąstymai tėra proto mankšta. Juk mūsų veiksmai užgimsta mintyse (Mk 7:21–23; Jok 2:17). Kad tai aiškiau suprastume, aptarkime keletą pavyzdžių. Štai evangelijų pasakojimai mums atskleidžia Jehovos požiūrį į materialinius dalykus. Kokiai šeimai jis patikėjo auginti savo paties Sūnų? Juozapui ir Marijai, neturtingai žydų porai (Kun 12:8; Lk 2:24). Jėzui gimus, Marija jį „paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2:7). Jeigu būtų panorėjęs, Jehova būtų viską sutvarkęs taip, kad jo Sūnus gimtų kur kas jaukesnėje aplinkoje. Tačiau Dievui labiausiai rūpėjo, kad Jėzų augintų ir auklėtų dvasingi tėvai.

⁸ Šis nutikimas byloja, ką Jehova mano apie materialinius dalykus. Yra tėvų, kurie pirmiausia stengiasi savo vaiką aprūpinti finansiškai ir kartais dėl to net aukoja jo dvasinę gerovę. Vis dėlto, Jehovos požiūriu, svarbiausi mums turėtų būti dvasiniai dalykai.  Ar šiuo klausimu laikaisi tokios pat nuomonės? Ką rodo tavo veiksmai? (Perskaityk Hebrajams 13:5.)

9, 10. Iš ko matysis, kad saugomės suklupdyti kitus?

⁹ Kitas pavyzdys – Jehovos požiūris į asmenį, kuris tampa kitiems suklupimo akmeniu. Jėzus sakė: „Kas pastūmėtų į suklupimą vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų geriau, jeigu jam ant kaklo būtų užkabintas asilo sukamų girnų akmuo ir jis būtų įmestas į jūrą“ (Mk 9:42). Koks griežtas perspėjimas! Kadangi Jėzus tobulai atspindėjo Tėvo asmenybę, suvokiame, kad ir pats Jehova nepakenčia tų, kas savo bejausmiu elgesiu paskatina kitą krikščionį suklupti (Jn 14:9).

¹⁰ Ar mūsų požiūris šiuo klausimu toks pat kaip Jehovos ir Jėzaus? Ką atskleidžia mūsų sprendimai? Tarkim, mums patinka tam tikras aprangos ir išvaizdos stilius. Tačiau ką darysime, jeigu šitaip atrodydami papiktinsime kai kuriuos bendratikius arba sukelsime kam nors netyrus geismus? Ar iš meilės broliams ir sesėms nusileisime ir saugosimės visko, kas juos klupdytų? (1 Tim 2:9, 10)

11, 12. Nuo ko mus apsaugos savidrausmė ir nepakanta blogiui?

¹¹ Trečias pavyzdys – Jehova nekenčia neteisybės (Iz 61:8). Jis žino, kad dėl paveldėto netobulumo mums kartais nelengva daryti, kas teisu. Vis dėlto jis ragina mus nekęsti pikta. (Perskaityk Psalmyno 97:10, Brb.) Apmąstydami, kodėl Jehova bjaurisi nedorais darbais, patys laikysimės tokio požiūrio, be to, stiprinsime savo ryžtą atsispirti nuodėmingoms vilionėms.

¹² Išmokę bodėtis viskuo, kas bloga, gebėsime įžvelgti, koks elgesys krikščioniui nepridera, net jeigu Biblijoje konkrečiai apie tai nepasakyta. Štai pastaruoju metu populiarėja vienas erotinis šokis (angl. lap dancing). Kai kurie šios pramogos nelaiko bloga, esą tai ne tas pats, kas lytiniai santykiai. * Tačiau ar tokį nepadorų linksminimąsi toleruoja Jehova? Juk jam atgrasi bet kokia nedorybė! Ugdykimės savidrausmę, nepakantą blogiui ir iš tolo šalinkimės netyrumo (Rom 12:9).

13. Kodėl derėtų iš anksto pagalvoti, kaip pasielgti įvairiose situacijose?

¹³ Kai tyrinėjame Šventąjį Raštą, pagalvokime, kokių situacijų gali kilti ateityje ir kaip, Jehovos požiūriu, mums tuomet derėtų pasielgti. Tada net ir susiklosčius netikėtoms aplinkybėms nebūsime išmušti iš vėžių ir gebėsime apsispręsti protingai (Pat 22:3). Aptarkime keletą pavyzdžių iš Biblijos.

14. Ko pasimokome iš Juozapo?

¹⁴ Juozapas nė nedvejodamas atmetė Potifaro žmonos viliones. Matyt, Juozapas jau anksčiau buvo apmąstęs, kokia Jehovai svarbi santuokinė ištikimybė. (Perskaityk Pradžios 39:8, 9.) Taip pat jo žodžiai Potifaro žmonai „kaipgi galėčiau taip nedorai  pasielgti ir nusidėti Dievui?“ rodo, kad vaikinas gyvenime vadovavosi Jehovos požiūriu. O kaip yra su mumis? Sakykim, bendradarbis ima su tavimi flirtuoti. Arba kas nors telefonu tau atsiunčia seksualinio pobūdžio žinutę ar nuotrauką. * Likti doriems bus žymiai lengviau, jeigu iš anksto būsime patyrinėję Jehovos požiūrį į tokius dalykus, jį priėmę ir jau nusprendę, kaip tada pasielgsime.

15. Kaip mes, sekdami trijų hebrajų pavyzdžiu, galime išsaugoti ištikimybę Jehovai?

¹⁵ Gerą pavyzdį mums taip pat paliko Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas. Šie trys jauni hebrajai ryžtingai atsisakė pagarbinti karaliaus Nebukadnecaro pastatytą statulą. Akivaizdu, kad jie jau iš anksto buvo apgalvoję, kaip saugos savo ištikimybę Jehovai (Iš 20:4, 5; Dan 3:4–6, 12, 16–18). O ką tu darytum, jeigu darbdavys paprašytų prisidėti prie rinkliavos kokiai nors artėjančiai religinei šventei? Kam gi laukti, kol papulsime į panašią padėtį? Kur kas geriau būtų jau dabar pamąstyti, kokia Jehovos nuomonė vienu ar kitu klausimu. Jeigu šitaip pasiruošime, iškilus reikalui mums, kaip aniems trims hebrajams, pasakyti ir padaryti tai, kas teisinga, nebus sunku.

16. Kaip mes galime iš anksto pasiruošti, jei prireiktų skubios medicininės pagalbos?

¹⁶ Likti ištikimi Jehovai ir jo principams norime ir rūpindamiesi savo sveikata. Tad būtų neprošal pagalvoti, koks gydymas mums priimtinas, jei prireiktų skubios medicininės pagalbos. Aišku, esame tvirtai pasiryžę atsisakyti kraujo bei keturių pagrindinių jo komponentų (Apd 15:28, 29). Tačiau dėl tam tikrų su krauju susijusių procedūrų kiekvienam krikščioniui tenka spręsti pačiam, vadovaujantis Jehovos nustatytais Biblijos principais. Ne metas tokius dalykus svarstyti ligoninėje, galbūt kai esi varstomas  skausmų ir spaudžiamas skubiai apsispręsti. Todėl jau dabar imkis veiksmų: skirk laiko patyrinėti daugiau informacijos šia tema, užpildyk reikiamus dokumentus, kaip antai Neterminuotą valios pareiškimą ir atstovo įgaliojimą, ir pasikalbėk su savo gydytoju. *

17–19. a) Kodėl svarbu jau dabar stengtis perprasti Jehovos požiūrį? b) Kokiose situacijose gali būti išbandoma mūsų ištikimybė Jehovai?

¹⁷ Prisiminkime, kaip skubiai Jėzus sureagavo į neapgalvotus Petro žodžius „pagailėk savęs, Viešpatie“. Reikia manyti, Jėzus iki tol buvo nemažai mąstęs, ko iš jo Dievas tikisi ir kas šventuosiuose raštuose išpranašauta apie jo gyvenimą bei mirtį. Tai įkvėpė jam ryžto likti ištikimam Jehovai ir net paaukoti savo gyvybę. (Perskaityk Mato 16:21–23.)

¹⁸ Jehova nori, kad puoselėtume su juo artimą draugystę ir kuo uoliausiai dirbtume jo pavestą darbą (Mt 6:33; 28:19, 20; Jok 4:8). Tačiau kartais gerų ketinimų vedami žmonės bando atkalbinėti mus nuo pasiaukojamos gyvensenos, kaip kad Petras Jėzų. Ką darytum, jeigu darbdavys pasiūlytų tave paaukštinti ir žadėtų geresnį atlyginimą, bet dėl naujojo darbo nukentėtų tavo dvasinė veikla? Arba jeigu esi moksleivis ir gauni pasiūlymą tęsti mokslus kitame mieste? Tokiais atvejais vertėtų su malda patyrinėti, kas apie tai rašoma mūsų leidiniuose, pasitarti su šeima, gal net su vyresniaisiais, ir tik tada priimti sprendimą. Taigi stenkis jau dabar įžvelgti, kokia Jehovos nuomonė tuo ar anuo klausimu, ir ja vadovaukis. Jei pasitaikytų panašūs siūlymai, jie tavęs nesuvilios, nes jau būsi užsibrėžęs dvasinius tikslus ir širdyje tvirtai pasiryžęs jų siekti.

¹⁹ Tikriausiai į galvą ateitų ir kitokių netikėtų situacijų, kuriose būtų išbandoma mūsų ištikimybė Jehovai. Suprantama, visoms joms nepasirengsime. Bet jei studijuodami asmeniškai skirsime laiko apmąstymams, tikėtina, kad iškilus reikalui prisiminsime ir pritaikysime tinkamą Biblijos principą. Tad stenkimės perprasti Jehovos požiūrį, jį perimkime ir vis pamąstykime, kaip tai padės mums apsispręsti dabar ir ateityje.

20, 21. a) Kokia laisve džiaugsimės naujajame pasaulyje? b) Kas padės jau dabar jaustis laimingiems?

²⁰ Su nekantrumu laukiame naujojo pasaulio. Dauguma mūsų viliasi gyventi amžinai žemėje, paverstoje į rojų. Valdant Dievo Karalystei, būsime išvaduoti iš visų žmoniją kamuojančių vargų. Kiekvienas galės ir toliau naudotis duota laisve – rinksis, kas jam patinka ir yra malonu.

²¹ Aišku, ši laisvė nebus absoliuti. Kai naujajame pasaulyje reikės apsispręsti, kas derama, o kas ne, romūs žmonės remsis Jehovos požiūriu ir jo įstatymais. Tokie sprendimai teiks didelį džiaugsmą ir laiduos gausią gerovę (Ps 37:11). Kol laukiame to nuostabaus meto, jau dabar galime būti laimingi pripildydami protą Jehovos minčių.