1. Kaip pasireiškia Dievo tarnų tarpusavio meilė?

JEHOVOS tarnai visame pasaulyje yra lyg viena didelė šeima, kurioje tarpsta nuoširdi meilė (1 Jn 4:16, 21). Toji meilė dažniausiai pasireiškia ne kokiais didžiuliais žygdarbiais, bet daugybe mažų darbų – švelniais žodžiais ir maloniais poelgiais. Jei elgiamės su kitais dėmesingai ir supratingai, sekame savo dangiškuoju Tėvu (Ef 5:1).

2. Kaip Jėzus sekė savo Tėvo meilės pavyzdžiu?

² Jehovos pavyzdžiu tobulai sekė Jėzus. Jis buvo „romus ir nuolankios širdies“. Jėzus kvietė: „Ateikite pas mane visi, kurie sunkiai plušate ir esate prislėgti, – aš jus atgaivinsiu“ (Mt 11:28, 29). Jei sekame Kristaus pavyzdžiu ir kitais rūpinamės, mumis džiaugiasi Jehova ir patys jaučiamės laimingi (Ps 41:2 [41:1, Brb]). Dabar aptarkime, kaip galime rodyti supratingumą šeimoje, bendruomenėje ir tarnyboje.

3. Kas rodo, kad vyras elgiasi su žmona supratingai? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

³ Rodyti šeimoje supratingumo pavyzdį pirmiausia yra vyro pareiga (Ef 5:25; 6:4). Biblija ragina vyrus: „Gyvenkite su žmonomis supratingai“ (1 Pt 3:7). Nuovokus vyras žino, kad sutuoktinė nuo jo daug kuo skiriasi, bet jokiu būdu nelaiko jos prastesne už save (Pr 2:18). Jis atsižvelgia į žmonos jausmus, elgiasi su ja pagarbiai. Štai ką viena sesė iš Kanados pasakoja apie savo vyrą: „Jis nemenkina mano jausmų, niekada nesako: „Neturėtum šitaip jaustis.“ Vyras mane dėmesingai išklauso. O kai prireikia pataisyti mano požiūrį, jis tai daro švelniai.“

4. Kaip vyras, atsižvelgdamas į žmonos jausmus, turi elgtis su kitomis moterimis?

⁴ Supratingas vyras taip pat galvoja apie savo antrosios pusės jausmus bendraudamas su kitomis moterimis. Jis neflirtuoja ir kitaip nerodo joms nederamo dėmesio. Jis nesidomi svetimomis moterimis socialiniuose tinkluose ar interneto svetainėse (Job 31:1). Savo žmonai vyras yra ištikimas, nes myli ją, myli Jehovą ir nekenčia to, kas bloga. (Perskaityk Psalmyno 19:15 [19:14, Brb] ir 97:10, Brb.)

5. Iš ko matyti, kad žmona elgiasi su vyru supratingai?

⁵ Kai vyras įsižiūri į savo galvos – Jėzaus Kristaus – pavyzdį ir juo seka, žmonai kur kas lengviau jį gerbti (Ef 5:22–25, 33). O pagarba skatins ją būti supratingą, ypač tada, kai vyras aukoja laiką teokratinėms užduotims ar kai jam reikia spręsti kokį rimtą klausimą. Vienas Jungtinėje Karalystėje gyvenantis brolis sako: „Būna, kad žmona iš pasikeitusio mano elgesio supranta, jog kažkas man kelia nerimą. Tada, vadovaudamasi Patarlių 20:5 užrašytu principu, ji stengiasi išsemti mano mintis. Kartais jai tenka išlaukti tinkamo momento ir tuomet mes pasikalbame, aišku, tik jei tas reikalas nėra konfidencialus.“

6. Kaip kiekvienas galime padėti vaikams būti supratingiems ir kuo tai jiems naudinga?

⁶ Vyras ir žmona, elgdamiesi vienas su kitu pagarbiai ir maloniai, rodo puikų pavyzdį vaikams. Juk būtent tėvai privalo mokyti savo atžalas supratingumo. Pavyzdžiui, vaikams jie paaiškina, jog Karalystės salėje nedera dūkti. Taip pat primena, kad svečiuose ar iškyloje vaikai turėtų palaukti, kol maisto įsidės vyresni. Suprantama, ugdyti mažuosius tėvams gali padėti visa bendruomenė. Kai vaikas pasielgia gražiai, tarkim, atidaro ir palaiko mums duris, pagirkime jį. Tada vaikas jausis reikalingas ir suvoks, kad „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apd 20:35).

7. Kaip Jėzus parodė dėmesingumą kurčiam vyrui ir ko iš to pasimokome?

⁷ Sykį, kai Jėzus lankėsi Dekapolio srityje, „pas jį atvedė kurčią, sunkiai kalbantį žmogų“ (Mk 7:31–35). Jėzus galėjo jį išgydyti visiems matant, tačiau to nepadarė. Kodėl? Minioje vyras dėl savo negalės tikriausiai jautėsi nesmagiai. Galbūt todėl Jėzus „pasivedė tą žmogų į šalį“ ir išgydė jį kitiems nematant. Ko iš Jėzaus pasimokome? Savaime aišku, negalime stebuklingai kitų pagydyti. Tačiau kiekvienas iš mūsų turėtume atsižvelgti į bendratikių poreikius bei jausmus. Apaštalas Paulius rašė: „Būkime vienas  kitam dėmesingi – skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus“ (Hbr 10:24). Su anuo kurčiu vyru Jėzus elgėsi supratingai ir maloniai. Koks puikus pavyzdys!

8, 9. Kaip galime rodyti supratingumą pagyvenusiems ir neįgaliems bendratikiams? Prašom pateikti pavyzdžių.

⁸ Rodykime supratingumą pagyvenusiems ir neįgaliems bendratikiams. Tikrųjų krikščionių skiriamasis bruožas yra ne jų darbo produktyvumas, o tarpusavio meilė (Jn 13:34, 35). Nesavanaudiška meilė skatins mus padėti pagyvenusiems ir neįgaliems bendratikiams dalyvauti sueigose ir evangelizacijos tarnyboje, net jeigu jų indėlis yra labai mažas (Mt 13:23). Maiklas, prikaustytas prie invalido vežimėlio, jaučia didžiulį dėkingumą artimiesiems ir bendratikiams už pagalbą. Jis sako: „Kadangi jie man padeda, beveik nepraleidžiu sueigų, taip pat galiu reguliariai dalyvauti tarnyboje. Man ypač patinka liudyti viešai.“

⁹ Daugelyje mūsų organizacijos filialų galima sutikti pagyvenusių ir neįgalių Betelio šeimos narių. Dėmesingi skyrių prižiūrėtojai pasirūpina, kad šie ištikimi broliai ir sesės galėtų prisidėti prie evangelizacijos darbo liudydami telefonu ir laiškais. „Labai vertiname suteiktą galimybę rašyti žmonėms laiškus“, – džiaugiasi 86 metų Bilas, rašantis laiškus tiems, kas gyvena atokiose vietovėse. O štai ką sako sesė Nensi, kuriai beveik 90: „Nemanau, kad mūsų darbas – tik įdėti laišką ir užklijuoti voką. Ne, mes atliekame evangelizacijos tarnystę. Žmonėms reikia sužinoti tiesą.“ Etel, gimusi 1921-aisiais, prisipažįsta: „Nepraeina nė dienos be skausmo. Kartais net apsirengti būna labai sunku.“ Vis dėlto sesei patinka liudyti apie Karalystę telefonu, su keliais žmonėmis ji susiskambina reguliariai. Barbara, kuriai 85-eri, sako: „Dėl savo prastos sveikatos kas savaitę skelbti gerąją naujieną teritorijoje man sunku. Kaip gerai, kad galiu žmonėms liudyti telefonu! Ačiū, Jehova!“ Šie keturi mūsų bendratikiai ir kiti garbaus amžiaus krikščionys, gyvenantys tame pačiame Betelyje, drauge nuveikė išties daug: per mažiau nei metus tarnybai skyrė 1228 valandas, parašė 6265 laiškus, daugiau kaip 2000 kartų liudijo telefonu ir išplatino 6315 leidinių. Jehova tikrai džiaugiasi šiais brangiais savo tarnais (Pat 27:11).

10. Kaip galime rodyti supratingumą mūsų sueigose?

¹⁰ Rodykime supratingumą sueigose. Norime, kad sueigose mūsų broliai ir sesės pasisemtų kuo daugiau naudos. Taigi supratingumą rodome, jei nevėluojame ir taip netrukdome bendratikiams klausytis programos. Aišku, kartais nutinka netikėtų dalykų, todėl į Karalystės salę laiku neatvykstame. Bet jeigu vėluojame nuolat, pagalvokime, ką reikėtų pakeisti, kad bendratikių atžvilgiu elgtumės supratingiau. Atminkime, kad būdami sueigoje, vaizdžiai tariant, svečiuojamės pas Jehovą ir Jėzų (Mt 18:20). Jie nusipelno didelės mūsų pagarbos.

11. Kodėl broliams, sueigoje atliekantiems užduotis, svarbu turėti omenyje priesaką iš 1 Korintiečiams 14:40?

¹¹ Supratingumą bendratikiams rodome ir laikydamiesi tokio Biblijos priesako: „Viskas tegul vyksta padoriai ir tvarkingai“ (1 Kor 14:40). Šių žodžių paiso broliai, sueigoje atliekantys užduotis, – kiekvienas stengiasi neviršyti nustatyto laiko. Šitaip jie rodo pagarbą ne tik broliams,  kurie toliau tęs programą, bet ir visai bendruomenei. Juk kai kuriems po sueigos keliauti į namus tenka toli, kiti turi spėti į autobusą ar traukinį. O dar kiti skubinasi dėl to, kad namie jų laukia netikintis sutuoktinis.

12. Kodėl vyresnieji nusipelno mūsų meilės ir pagarbos? (Žiūrėk rėmelį „ Elkimės supratingai su tais, kas eina atsakingas pareigas“.)

¹² Vyresnieji atlieka daugybę įvairių užduočių, taip pat rodo bendruomenei pavyzdį evangelizacijos tarnyboje. Už tai jie nusipelno mūsų meilės ir pagarbos. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13.) Mes, be abejo, esame vyresniesiems dėkingi už visa, ką jie dėl mūsų nuveikia. Tad noriai jiems pakluskime ir visokeriopai juos remkime, nes „jie budi [mūsų] sielų labui kaip duosiantys apyskaitą“ (Hbr 13:7, 17).

13. Ko pasimokome iš to, kaip su kitais elgėsi Jėzus?

¹³ Izaijas apie Jėzų išpranašavo: „Nei palaužtos nendrės jis nelauš, nei blėstančio dagčio negesins“ (Iz 42:3). Iš meilės Jėzus su žmonėmis elgėsi gailestingai. Jis įžvelgė, kaip jaučiasi tie, kas, Biblijos žodžiais tariant, yra kaip palūžusi nendrė ar vos rusenantis žibinto dagtis. Todėl Jėzus buvo dėmesingas, švelnus ir kantrus. Jo nesivaržydavo netgi vaikai (Mk 10:14). Mes neturime tokios įžvalgos ir gebėjimo mokyti kaip Jėzus. Tačiau su žmonėmis, kuriuos sutinkame tarnyboje, tikrai galime būti supratingi. Tad gerai pagalvokime, kaip su jais kalbėsime, kada pas juos ateisime ir kiek laiko užtruksime.

14. Ką turėtume atminti kalbėdami su žmonėmis tarnyboje?

 ¹⁴ Kaip kalbėsime? Atminkime, kokia šiandien yra pasaulio žmonių būklė. Dėl verslo, politikos bei religijos lyderių korupcijos ir beširdiškumo milijonai jaučiasi „nuengti ir apleisti“ (Mt 9:36). Nenuostabu, kad daugelis neturi vilties ir beveik niekuo nepasitiki. Kaip tad svarbu su žmonėmis šnekėtis maloniai, juos atjausti, parinkti tinkamus žodžius ir deramą balso toną. Iš tikrųjų daug ką prie tiesos patraukia ne vien mūsų žinios iš Biblijos ar logiški argumentai, bet ir nuoširdus domėjimasis, taktiškas elgesys.

15. Kaip tarnyboje galime rodyti supratingumą?

¹⁵ O kaip konkrečiai galėtume rodyti supratingumą tiems, kam liudijame? Kai žmogui užduodame klausimų, stenkimės, kad jie skambėtų maloniai ir pagarbiai. Štai vienas pionierius gerąją naujieną garsina vietovėje, kur dauguma yra drovūs ir uždaro būdo. Brolis vengia tokių klausimų, į kuriuos nežinodami atsakymų pašnekovai jaustųsi nesmagiai, pavyzdžiui: „Ar žinote, koks yra Dievo vardas?“, „Ar žinote, kas yra Dievo Karalystė?“ Verčiau brolis sako: „Skaitydamas Bibliją sužinojau, kad Dievas turi vardą. Ar galėčiau jį parodyti?“ Aišku, nenorime nustatyti taisyklių, kaip reikėtų su žmonėmis kalbėtis, juk kultūra įvairiuose kraštuose skiriasi, nevienodi ir žmonių charakteriai. Tačiau nepamirškime: tarnyboje pagarbą ir dėmesį rodykime visiems. Tad stenkimės su žmonėmis gerai susipažinti.

16, 17. Kodėl svarbu pagalvoti, a) kada pas žmones ateisime? b) kiek laiko pas žmones užtruksime?

¹⁶ Kada ateisime? Kai su tiesos žinia beldžiamės į žmonių duris, jie paprastai būna pasinėrę į savo reikalus ir mūsų nelaukia. Tad svarbu pas juos ateiti tokiu laiku, kai jie bus linkę bendrauti (Mt 7:12). Gal mūsų teritorijoje žmonės savaitgaliais pratę ilgiau pamiegoti? Jei taip, tarnybą ryte galime pradėti skelbdami gerąją naujieną gatvėje, liudydami su literatūros stendais ar lankydami tuos, kas tikrai bus atsikėlę ir mielai su mumis šnekėsis.

¹⁷ Kiek laiko užtruksime? Šiandien žmonės yra tiek užsiėmę, jog geriausia su jais kalbėtis trumpai, bent jau kai ateiname pirmą kartą. Verčiau pokalbį užbaigti anksčiau negu užsibūti per ilgai (1 Kor 9:20–23). Pašnekovas, matydamas, kad atsižvelgiame į jo įtemptą tvarkaraštį, turbūt mielai su mumis bendraus ir kitą sykį. Akivaizdu, tarnyboje privalu nestokoti gražių savybių, įeinančių į Dievo dvasios vaisių. Tada būsime paties Jehovos bendradarbiai ir, galimas dalykas, padėsime kuriam nors žmogui pažinti tiesą (1 Kor 3:6, 7, 9).

18. Ko galime tikėtis, jei esame supratingi?

¹⁸ Nuoširdžiai stenkimės rodyti supratingumą ir dėmesingumą šeimoje, bendruomenėje ir tarnyboje. Tai darydami galėsime neabejoti, kad Jehova mus laimins dabar ir ateityje. Psalmininkas rašė: „Laimingas, kas rūpinasi vargšais; nelaimės dieną jį Viešpats gelbės. Viešpats jį [...] padarys laimingą“ (Ps 41:2, 3 [41:1, 2, Brb]).