BENDRUOMENIŲ vyresnieji visame pasaulyje didžiai vertina jiems patikėtą tarnystę. Kokie dėkingi esame už šaunų jų triūsą! Vis dėlto neseniai mūsų organizacijoje buvo imtasi vienos permainos, kaip tik liečiančios tuos brolius. Garbaus amžiaus vyresniųjų paprašyta, kad perleistų kai kurias atsakingas užduotis jaunesniems savo kolegoms. Pakalbėkime apie tai plačiau.

Nuo šiol septyniasdešimt metų sulaukę rajono prižiūrėtojai ir broliai, vedantys teokratinius kursus, turi šias pareigas užleisti jaunesniems. Tą patį turi padaryti filialo komiteto ir bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriai, kai jiems sukanka aštuoniasdešimt. Kaip šie brangūs pagyvenę broliai reagavo į tokius pokyčius? Jie ištikimai pakluso Jehovai ir jo organizacijai.

Kenas, ištarnavęs vieno mūsų filialo komiteto koordinatoriumi beveik 49 metus, sako: „Visiškai pritariau tokiam sprendimui. Tiesą sakant, dar tą patį rytą, kai sužinojau apie šias permainas, maldoje buvau Jehovai užsiminęs, kad koordinatoriaus pareigoms mums  reikia jaunesnio brolio.“ Panašiai į šias permainas reagavo daugybė mūsų ilgamečių vyresniųjų visame pasaulyje. Aišku, broliai labai mėgo jiems paskirtą darbą, todėl iš pradžių kai kurie šiek tiek nusiminė.

„Mažumėlę nuliūdau“, – prisipažįsta Esperandijus, tarnavęs bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriumi. Vis dėlto jis priduria: „Reikėjo daugiau laiko rūpintis savo silpstančia sveikata.“ Esperandijus toliau ištikimai tarnauja Jehovai ir stiprina savo bendruomenės brolius ir seses.

O ką galima pasakyti apie tuos ilgamečius rajono prižiūrėtojus, kuriems dėl amžiaus teko imtis kitų užduočių? Alanas keliaujamąjį darbą dirbo 38-erius metus. Brolis sako: „Kai sužinojau, kad turėsiu palikti savo tarnybą, buvau priblokštas.“ Tačiau jis suprato, kaip svarbu ruošti jaunus brolius atsakingoms užduotims. Alanas ir toliau ištikimai tarnauja Dievui.

Brolis vardu Raselas keturiasdešimt metų tarnavo keliaujančiuoju prižiūrėtoju ir teokratinių kursų dėstytoju. Jis irgi prisipažįsta, jog iš pradžių jiedu su žmona truputį nusivylė. „Labai branginome mums patikėtą tarnystę ir manėme, kad vis dar turime pakankamai jėgų darbuotis.“ Dabar ši daug žinių ir patirties sukaupusi pora ugdo savo bendruomenės skelbėjus.

Gal tau neteko patirti nieko panašaus kaip ką tik minėtiems bendratikiams. Bet kad geriau juos suprastume, panagrinėkime vieną pasakojimą iš Antrosios Samuelio knygos.

Nusikelkime mintimis į dienas, kai Abšalomas surengė maištą prieš savo tėvą karalių Dovydą. Iš Jeruzalės Dovydas pabėgo į Mahanaimus, vietovę į rytus nuo Jordano upės. Ten karaliui ir kitiems, buvusiems su juo drauge, prireikė materialinės pagalbos. Kas ją suteikė?

Trys aname krašte gyvenę vyrai atgabeno tai, ko reikia: patiesalų, indų, maisto produktų. Vienas šių dosnių geradarių buvo Barzilajas (2 Sam 17:27–29). Kai Abšalomo sukilimas buvo numalšintas, Dovydą, grįžtantį Jeruzalėn, Barzilajas palydėjo iki pat Jordano. Karalius ragino jį persikelti į sostinę ir netgi pažadėjo išlaikyti. Bet kodėl Dovydas Barzilajui visa tai siūlė? Juk žinojo, kad jis yra „labai turtingas žmogus“ ir maisto jam tikrai netrūksta (2 Sam 19:32–34 [19:31–33, Brb]). Matyt, Dovydas norėjo, kad toks brandus ir daug patirties sukaupęs vyras būtų šalia jo Jeruzalėje ir prireikus galėtų išmintingai patarti. Kokia didžiulė garbė – gyventi ir tarnauti pačiuose karaliaus rūmuose!

Tačiau Barzilajas buvo kuklus ir realistiškai vertino savo galimybes, todėl Dovydo  pasiūlymo mandagiai atsisakė. Karaliui jis pasakė, kad yra sulaukęs aštuoniasdešimties, ir pridūrė: „Argi aš galiu atskirti, kas gera ir kas pikta?“ (2 Sam 19:36 [19:35, Brb]). Ką jis turėjo omenyje? Barzilajas per savo gyvenimą neabejotinai buvo įgijęs daug išminties ir tikrai galėjo duoti naudingą patarimą, panašiai kaip seniūnai vėliau patarė karaliui Rehabeamui (1 Kar 12:6, 7; Ps 92:13–15 [92:12–14, Brb]; Pat 16:31). Taigi Barzilajas, sakydamas, kad vargiai skiria gera nuo pikto, veikiausiai turėjo omenyje savo ribotas fizines galimybes. Jis pripažino, kad dėl senyvo amžiaus suprastėjo jo klausa ir skonio pojūtis (Mok 12:4, 5). Barzilajas Dovydui vietoj savęs pasiūlė jaunesnį vyrą Kimhamą, kuris, galimas dalykas, buvo jo paties sūnus (2 Sam 19:37–41 [19:36–40, Brb]).

Barzilajas nuosaikiai vertino savo esamą padėtį ir galimybes. Panašaus požiūrio laikėsi ir mūsų organizacija, imdamasi straipsnio pradžioje minėtos permainos. Aišku, kitaip nei Barzilajo atveju, reikėjo nuspręsti, kas būtų geriausia ne vienam asmeniui, o visiems pagyvenusiems vyresniesiems, ištikimai tarnaujantiems mūsų pasaulinėje brolijoje.

Šie garbaus amžiaus vyrai kukliai pripažino, kad Jehovos organizacija bus tinkamiau pasiruošusi veiklos plėtrai, jeigu atsakingos pareigos bus perleistos jaunesniems broliams. Daugeliu atvejų jaunesniuosius darbui ruošė būtent vyresni broliai, kaip kad Paulius mokė Timotiejų ir, tikėtina, Barzilajas savo sūnų (1 Kor 4:17; Fil 2:20–22). Šie jaunesni broliai bendratikiams irgi yra dovana, Jehovos duota „Kristaus kūnui ugdyti“ (Ef 4:8–12; palygink su Skaičių 11:16, 17, 29).

Daugeliui krikščionių, perdavusių atsakingas užduotis jaunesniems, Jehovos tarnyboje atsiveria nauji horizontai.

Markas, keliaujančiuoju prižiūrėtoju tarnavęs 19 metų, sako: „Dabar, pasikeitus aplinkybėms, turiu progų tiesa sudominti netikinčius mūsų bendruomenės sesių vyrus.“

„Keletas mūsų naujų tikslų – padėti neveikliems bendratikiams ir užmegzti daugiau Biblijos studijų“, – sako Žeraldas, 28-erius metus dirbęs keliaujamąjį darbą. Dabar jiedu su žmona drauge veda 15 Biblijos studijų. Žeraldas priduria, kad nemažai tų, kas buvo paliovę užsiimti teokratine veikla, vėl pradėjo lankyti sueigas.

Anksčiau minėtas Alanas pasakoja: „Dabar turime galimybę daugiau laiko skirti evangelizacijos tarnybai ir joje išbandyti įvairius metodus. Mums patinka liudyti viešose vietose, verslo teritorijoje, taip pat dalytis gerąja naujiena su savo kaimynais. Du iš jų buvo atėję į Karalystės salę.“

Jeigu tu jau daug metų ištikimai tarnauji Jehovai ir gavai naujų užduočių, turi nuostabią galimybę prisidėti prie mūsų organizacijos atliekamo darbo. Kaip? Gali dalytis neįkainojama patirtimi su jaunesniais broliais. Štai ką sako anksčiau minėtas Raselas: „Jehova lavina ir savo tikslams pasitelkia šaunius ir gabius jaunus vyrus. Šie entuziastingi mokytojai ir puikūs ganytojai pasitarnauja visos brolijos labui.“ (Žiūrėk rėmelį „ Padėk jauniems vyrams atsiskleisti Jehovos tarnyboje“.)

Jei nauji vėjai mūsų organizacijoje palietė ir tave, nenusimink. Savo uoliu triūsu dėl kitų esi daug nuveikęs ir tikrai dar nemažai nuveiksi. Gali neabejoti, kad bendratikiai kaip ir anksčiau tave labai myli.

O užvis svarbiausia yra tai, kad tavo tarnystė paliko neišdildomą įspaudą Jehovos širdyje. Biblijoje sakoma: „Dievas juk nėra neteisingas, kad pamirštų jūsų darbą ir meilę, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir  tebetarnaujate šventiesiems“ (Hbr 6:10). Šie Dievo dvasios įkvėpti žodžiai mus patikina, kad jis brangina mus ne vien už tai, ką jau esame nuveikę, bet ir už tai, ką dėl jo tebedarome. Mūsų darbų Jehova tikrai nepamirš.

Kaip tada, jeigu aptarti pokyčiai tavęs asmeniškai nepalietė? Jie vis tiek gali turėti tau įtakos. Kokios?

Jeigu tarnauji drauge su pagyvenusiu bendratikiu, kurio pareigos pasikeitė, mokykis iš jo. To brolio branda ir sukaupta patirtis gali tave praturtinti. Tad prašyk jo patarimo. Stebėk jį ir stenkis įžvelgti, kaip jis dabar, naujomis aplinkybėmis, pritaiko visa, ko yra išmokęs.

Galbūt esi vienas iš tų brolių, kurių pareigos pasikeitė? O gal tarnauji kartu su tais, kam dėl garbaus amžiaus teko perleisti savo užduotis kitiems? Niekada nepamiršk, kad Jehova labai brangina visus, kas ilgus metus jam tarnavo ir toliau ištikimai tebetarnauja.