KĄ DARAI norėdamas sužinoti, kiek valandų? Tikriausiai žvilgteli į laikrodį. O jeigu laiko pasiteirautų draugas? Kaip jam atsakytum? Skirtinguose kraštuose laiko nusakymo būdai paprastai skiriasi.

Tarkime, dabar yra pirma valanda trisdešimt minučių dienos. Vienoje šalyje laikrodis galbūt rodys 1.30, kitur – 13.30. Kam nors paklausus laiko, galėtum atsakyti įvairiopai: „trylika trisdešimt“, „po pirmos trisdešimt“ arba „pusė dviejų“.

Mums, tyrinėjantiems Bibliją, tikriausiai įdomu, kaip žmonės nusakydavo laiką anais laikais. Ogi taip pat nevienodai. Hebrajiškuosiuose raštuose laikas nurodomas tokiais žodžiais: „rytą“, „vidudienį“, „vakare“ (Pr 8:11; 19:27; 43:16). Tačiau kartais paros metas Biblijoje nusakomas dar tiksliau.

Biblijos laikais miestuose būdavo įprasta pastatyti sargybinius. Jų ypač reikėdavo naktį. Dar gerokai prieš Jėzaus gimimą izraelitai skirstydavo naktį į tris laiko tarpus ir vadindavo juos sargybomis (Ps 119:148). Štai Teisėjų 7:19 paminėta „vidurinė sargyba“. O Jėzaus dienomis žydai, laikydamiesi graikų ir romėnų papročio, nakties budėjimą jau buvo padaliję į keturias pamainas.

Šie laiko tarpai ne kartą paminėti evangelijose. Antai rašoma, kad Jėzus ežero paviršiumi ėjo link mokinių valties „nakties ketvirtosios sargybos metu“ (Mt 14:25). O viename savo palyginime Jėzus pasakė: „Jeigu šeimininkas žinotų, per kurią sargybą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų įsilaužti į savo namus“ (Mt 24:43, išnaša).

Visus keturis sargybos tarpsnius Jėzus paminėjo savo mokinius įspėdamas: „Budėkite, nes nežinote, kada namų šeimininkas sugrįš – ar vakare, ar vidurnaktį, ar gaidžiams giedant, ar anksti rytą“ (Mk 13:35). Pirmoji sargyba – vakaro – trukdavo nuo saulėlydžio iki maždaug devynių vakaro. Antroji – vidurnakčio – nuo maždaug devintos iki vidurnakčio. Trečioji sargyba – „gaidžiams giedant“, arba priešaušrio, – trukdavo nuo vidurnakčio iki apytikriai trijų nakties. Galimas dalykas, kad naktį, kai buvo suimtas Jėzus, kaip tik šiuo laiku pragydo gaidys (Mk 14:72). Ketvirtoji sargyba – ankstaus ryto – tęsdavosi nuo apytiksliai trečios valandos nakties iki saulėtekio.

Taigi nors Biblijos dienomis tokių laikrodžių kaip šiandien nebuvo, žmonės turėjo savų būdų laikui nusakyti.