Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Laimingojo Dievo“ laimingi tarnai

„Laimingojo Dievo“ laimingi tarnai

„Laiminga tauta, kurios Dievas – Jehova!“ (PS 144:15, NW)

GIESMĖS: 44, 125

1. Kodėl Jehovos tarnai yra laimingi? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.)

JEHOVOS LIUDYTOJAI yra išties laimingi žmonės. Jų sambūriuose – ar sueitų draugėn garbinti Dievo, ar kartu leistų laisvalaikį, – visada girdėsi draugiškus pašnekesius ir šiltą juoką. Kodėl jie tokie džiugūs? Pirmiausia dėl to, kad pažįsta „laimingąjį Dievą“ Jehovą, jam tarnauja ir stengiasi juo sekti (1 Tim 1:11; Ps 16:11). Jehova yra tikrosios laimės šaltinis. Jis nori, kad gyvenimu džiaugtumės, ir gausiai mus apdovanoja (Įst 12:7; Mok 3:12, 13).

2, 3. a) Kas yra laimė? b) Kodėl jaustis laimingiems gali būti nelengva?

2 O kaip tu? Ar esi laimingas? Gal norėtum būti laimingesnis? Laimė – tai tokia žmogaus būsena, kai jis patenkintas savo būties sąlygomis, jaučia gyvenimo pilnatvę. Ši būsena paprastai tęsiasi kurį laiką. Laimingas žmogus gali jausti platų teigiamų emocijų spektrą – nuo paprasto pasitenkinimo kasdieniais dalykais iki visa apimančio džiaugsmo, kad yra gyvas. Be to, laimingas žmogus nori taip jaustis nuolatos. Biblijoje tikroji laimė siejama su Jehovos palaiminimu ir artimais santykiais su juo. Vis dėlto šiandien būti laimingam – nelengva. Kodėl?

3 Džiaugsmą gali atimti visokie skaudūs patyrimai, pavyzdžiui, artimojo netektis ar atskyrimas nuo bendruomenės, skyrybos, darbo praradimas. Jausti gyvenimo pilnatvę sunkoka ir tada, jeigu mūsų namai, užuot buvę ramybės oaze, tampa nepaliaujamų barnių vieta. Kitos kliūtys mūsų laimei – tai ir kolegų ar bendramokslių patyčios, persekiojimas ar net įkalinimas dėl religinių įsitikinimų, taip pat prasta sveikata, kokia nors lėtinė liga ar depresija. Tačiau atminkime Jėzų Kristų, Biblijoje pavadintą „laiminguoju ir vieninteliu Galinguoju“, – jam būdavo gera kitus guosti ir įkvėpti jiems gyvenimo džiaugsmo (1 Tim 6:15; Mt 11:28–30). Štai Kalno pamoksle Jėzus išvardijo daug dalykų, padedančių mums būti laimingiems net ir šiame bėdų kupiname Šėtono valdomame pasaulyje. Dabar apie tai ir pakalbėkime.

LAIMĖS PAMATAS – DRAUGYSTĖ SU JEHOVA

4, 5. Ko visų pirma reikia, kad būtume laimingi?

4 Ypač svarbus yra jau pats pirmasis Jėzaus paminėtas dalykas. Jis sakė: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, – jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5:3). Iš ko matysis, kad savo dvasinius poreikius suvokiame? Iš to, kad semiamės žinių apie Jehovą, branginame dvasinius dalykus ir pirmenybę skiriame Dievo garbinimui. Tai padės mums jaustis laimingesniems. Sykiu stiprinsime savo tikėjimą Jehovos pažadais ir savo viltį. O „laimingoji viltis“, kurią Dievo Žodis mums suteikia, padės ištverti visokias negandas (Tit 2:13).

5 Kad būtume iš tikro laimingi, mums reikia išsiugdyti stiprų ryšį su Jehova. Šventosios dvasios įkvėptas apaštalas Paulius rašė: „Visada džiaukitės Viešpatyje. Dar kartą pasakysiu: džiaukitės!“ (Fil 4:4). Jehova ir jo draugyste galėsime džiaugtis tik jeigu iš jo Žodžio semsimės išminties. Patarlių knygoje rašoma: „Laimingas žmogus, kuris išmintį randa, kuris supratimo įgyja! [...] Ji – gyvybės medis ją suvokiantiems; laimingas, kas jos laikosi“ (Pat 3:13, 18).

6. Ką privalu daryti, kad mūsų laimė neišblėstų?

6 Žinoma, pajautę tikrą laimę, norėsime, kad ji neišblėstų. Todėl privalome ne vien skaityti Šventąjį Raštą, bet ir laikytis to, kas jame rašoma. Praktinio žinių pritaikymo svarbą Jėzus pabrėžė tokiais žodžiais: „Šituos dalykus žinodami, laimingi esate, jeigu juos ir darote“ (Jn 13:17; perskaityk Jokūbo 1:25). Taip patenkinsime savo dvasinius poreikius ir galėsime nuolat jaustis laimingi. Bet ar tikrai įmanu išlaikyti gyvenimo džiaugsmą, kai yra tiek daug, kas jį slopina? Pažiūrėkime, ką toliau Kalno pamoksle pasakė Jėzus.

KOKIE ŽMONĖS YRA LAIMINGI

7. Kaip suprasti Jėzaus žodžius „laimingi sielvartaujantys“?

7 Mato 5:4 rašoma: „Laimingi sielvartaujantys – jie bus paguosti.“ Kai kas gal paklaustų: „Kaip gali sielvartaujantis žmogus būti laimingas?“ Suprantama, Jėzus čia neturėjo omenyje visų, kurie dėl ko nors liūdi. Juk šiomis „paskutinėmis dienomis“ užėję išties „sunkūs laikai“, ir bėdų prispausti dejuoja netgi nedori žmonės (2 Tim 3:1). Tačiau jie susitelkia tik į savo vargus ir nesistengia suartėti su Jehova, užtat laimės ir nepatiria. Akivaizdu, kad Jėzus kalbėjo apie tuos, kurie supranta, kaip svarbu rūpintis savo dvasingumu, ir nuoširdžiai sielojasi dėl apverktinos pasaulio žmonių dvasinės būklės. Jie suvokia, kad yra nuodėmingi ir kad dėl nuodėmės žmonija yra patekusi į baisią padėtį. Jehova pastebi šiuos sielvartaujančiuosius, guodžia juos mintimis iš savo Žodžio ir padeda jiems būti laimingiems, o ateityje žada ir amžiną gyvenimą. (Perskaityk Ezechielio 5:11 ir 9:4.)

8. Kodėl galime sakyti, kad romūs žmonės yra laimingesni?

8 Mato 5:5 rašoma: „Laimingi romieji – jie paveldės žemę.“ Ar tikrai romumas padeda jaustis laimingesniam? Nemažai tiesą iš Biblijos sužinojusių žmonių pasikeičia į gera. Galbūt anksčiau jie elgdavosi šiurkščiai, būdavo vaidingi, agresyvūs. Bet dabar jie yra apsivilkę naująjį žmogų, ir jų asmenybę puošia „širdinga atjauta, maloningumas, nuolankumas, romumas ir kantrumas“ (Kol 3:9–12). Kadangi gerai sutaria su kitais, jie džiaugiasi vidine ramybe ir jų gyvenime daugiau laimės. Be to, Jehova pažada, kad tokie žmonės „paveldės žemę“ (Ps 37:8–10, 29).

9. a) Kokia prasme romieji „paveldės žemę“? b) Kodėl „alkstantys ir trokštantys teisumo“ gali džiaugtis?

9 O kaip suprasti žodžius, kad romieji „paveldės žemę“? Šventąja dvasia patepti Jėzaus sekėjai žemę paveldės, kai imsis ją valdyti iš dangaus kaip karaliai ir kunigai (Apr 20:6). O milijonai tų, kas į dangų nepašaukti, žemę paveldės kitaip: jie galės amžinai joje gyventi ir džiaugtis visapusiška tobulybe, taika ir laime. Apie šias dvi savo sekėjų grupes Jėzus dar pasakė: „Laimingi alkstantys ir trokštantys teisumo“ (Mt 5:6). Jų dvasinis alkis ir teisumo troškimas bus iki galo patenkinti naujajame pasaulyje (2 Pt 3:13). Kai Jehova pašalins visą blogį ir neteisybę, į teisiųjų laimę daugiau niekas niekada nebesikėsins (Ps 37:17).

10. Ką reiškia būti gailestingam?

10 Mato 5:7 pasakyta: „Laimingi gailestingieji – jie susilauks gailestingumo.“ Hebrajų kalbos veiksmažodis, verčiamas „būti gailestingam“, reiškia „spinduliuoti šiluma, švelnumu“ ir „atjausti“. O graikiškas to veiksmažodžio atitikmuo reikštų „užjausti kitą dėl nelaimės“. Vis dėlto gailestis pasireiškia ne vien jausmais. Biblija leidžia suprasti, kad gailestingas asmuo imasi veiksmų, kad kitam padėtų.

11. Ko apie gailestingumą galime pasimokyti iš Jėzaus palyginimo apie geradarį samarietį?

11 Perskaityk Luko 10:30–37. Jėzaus palyginimas apie geradarį samarietį puikiai pailiustruoja, ką iš tiesų reiškia būti gailestingam. Nuoširdžios atjautos ir pagailos skatinamas, samarietis ėmėsi pagelbėti nukentėjusiajam. Papasakojęs šį palyginimą, Jėzus jį klaususiam vyrui pasakė: „Eik ir tu taip daryk.“ Pagalvokime: „Ar aš elgiuosi taip, kaip anas samarietis? Ar mano gailestis ir atjauta kenčiantiems pasireiškia gerais darbais? Gal tų darbų galėtų būti dar daugiau? Pavyzdžiui, gal galėčiau pasisiūlyti į pagalbą pagyvenusiems bendratikiams, našlėms ar jaunuoliams, kurių tėvai netarnauja Jehovai? O gal galėčiau imtis iniciatyvos ir paguosti tuos, kas jaučiasi prislėgti?“ (1 Tes 5:14; Jok 1:27).

Ieškokime progų kitiems padėti ir pamatysime, kiek daug laimės tai suteikia. (Žiūrėk 12 pastraipą.)

12. Kodėl galima sakyti, kad rodydami gailestingumą esame laimingi?

12 Kodėl galima sakyti, kad rodydami gailestingumą esame laimingi? Viena, darydami gera vargų prispaustiems, patiriame davimo džiaugsmą. Be to, savo gražiais darbais džiuginame Jehovą (Apd 20:35; perskaityk Hebrajams 13:16). Apie žmogų, dėmesingą kitiems, karalius Dovydas pasakė: „Viešpats jį saugos ir stiprins, padarys laimingą žemėje“ (Ps 41:2, 3 [41:1, 2, Brb]). Jeigu gailestingumas ir atjauta bus matomi iš mūsų darbų, Jehova mums irgi bus gailestingas, o tai garantuos mums amžiną laimę (Jok 2:13).

„LAIMINGI TYRAŠIRDŽIAI“

13, 14. Kodėl tyros širdies žmonės yra laimingi?

13 Jėzus toliau kalbėjo: „Laimingi tyraširdžiai – jie regės Dievą“ (Mt 5:8). Mūsų širdis liks tyra, jei mąstysime tyromis mintimis ir puoselėsime tyrus troškimus. Saugoti savo širdį nesuteptą yra labai svarbu, nes tik tada mūsų tarnystė Jehovai bus priimtina. (Perskaityk 2 Korintiečiams 4:2; 1 Tim 1:5.)

14 Tyraširdžiai žmonės gali džiaugtis artimais santykiais su Dievu. Jehova yra pasakęs: „Laimingi, kurie išplauna savo rūbus“ (Apr 22:14). Ką šie žodžiai reiškia? Pateptieji krikščionys „išplauna savo rūbus“ ta prasme, kad Jehovos akyse jie lieka tyri. Dievas suteiks jiems nemarumą ir danguje jų lauks amžina laimė. „Milžinišką minią“ savo tarnų, puoselėjančių viltį gyventi žemėje, Jehova irgi laiko teisiais ir vadina savo draugais. Biblijoje sakoma, kad jie „išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio kraujyje“ (Apr 7:9, 13, 14).

15, 16. Kokia prasme tyraširdžiai gali matyti Dievą?

15 O kaip reikėtų suprasti Jėzaus žodžius, esą „tyraširdžiai [...] regės Dievą“? Juk Jehova yra pasakęs: „Žmogus negali pamatyti mane ir likti gyvas“ (Iš 33:20). Graikiškas veiksmažodis, Mato 5:8 išverstas „regėti“, turi ir kitų reikšmių, pavyzdžiui, „įsivaizduoti“, „suvokti“, „žinoti“. Vadinasi, Jehovą savo „širdies akimis“ regėsime, jeigu semsimės apie jį žinių ir žavėsimės jo asmenybe (Ef 1:18). Be to, Jehovos savybes tobulai atspindėjo Jėzus. Jis net yra pasakęs: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14:7–9).

16 Jehovą regime ir kai patiriame, kaip jis mums padeda (Job 42:5). Savo „širdies akimis“ taip pat galime matyti visus nuostabius dalykus, kuriuos Jehova yra paruošęs tiems, kas liks tyri ir jam ištikimi. O pateptieji, gavę dangiškąjį apdovanojimą, išvysti Jehovą galės tiesiogine šio žodžio prasme (1 Jn 3:2).

LAIMINGI NET IR PATIRDAMI SUNKUMŲ

17. Kodėl tie, kas siekia taikos, yra laimingi?

17 Jėzus toliau sakė: „Laimingi taikdariai“ (Mt 5:9). Tie, kas imasi iniciatyvos atkurti taiką, tikrai gali jaustis laimingi. Jokūbas rašė: „Teisumo vaisius taikoje sėjamas tarp tų, kurie neša taiką“ (Jok 3:18). Jeigu mūsų santykiai su kuriuo nors bendratikiu ar artimuoju pasidaro įtempti, prašykime Jehovą suteikti mums ryžto išsaugoti santarvę. Jehova duos mums savo šventosios dvasios, padėsiančios rodyti gražias krikščioniškas savybes ir elgtis teisiai. O tada galėsime džiaugtis tarpusavio taika ir ramybe. Apie būtinybę pirmam žengti žingsnį link taikos Jėzus pasakė: „Jeigu neši savo dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, kad tavo brolis turi ką nors prieš tave, palik dovaną ten prie aukuro ir eik pirma susitaikyti su broliu; paskui grįžęs aukok savo dovaną“ (Mt 5:23, 24).

18, 19. Kodėl krikščionys net ir persekiojami gali būti laimingi?

18 Dabar atkreipkime dėmesį į tolesnius Jėzaus žodžius: „Laimingi esate, kai dėl manęs jus užgaulioja, persekioja ir kalba apie jus visokias piktas melagystes.“ Ką Jėzus turėjo omenyje? Čia pat jis paaiškino: „Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didis jūsų atlygis danguje. Juk taip seniau persekiojo ir pranašus“ (Mt 5:11, 12). Prisimename, kad kai apaštalus nuplakdino ir jiems prisakė nebeskelbti apie Kristų, jie „eidami iš sinedriono džiaugėsi“. Aišku, kirčių sukeltas skausmas apaštalams malonumo neteikė. Bet jie džiūgavo dėl to, „kad buvo palaikyti vertais patirti pažeminimą dėl [Jėzaus] vardo“ (Apd 5:41).

19 Mūsų laikais Jehovos tarnai irgi su džiaugsmu ištveria persekiojimus dėl Kristaus vardo ir kitokius išbandymus. (Perskaityk Jokūbo 1:2–4.) Mes, kaip ir apaštalai, tikrai nejaučiame malonumo kentėdami. Bet neabejojame, kad Jehova, matydamas mūsų ištikimybę jam, suteiks jėgų išmėginimus pakelti. Štai vienas pavyzdys. 1944-ųjų rugpjūtį nacių valdžia išsiuntė Henriką Dorniką ir jo brolį į koncentracijos stovyklą. Priešininkai apie Jehovos liudytojus sakė: „Priversti juos paklusti neįmanoma. Jiems patinka būti kankiniais.“ Savo nuostatą brolis Henrikas išdėstė taip: „Nors kankiniu būti netroškau, džiaugiausi galėdamas drąsiai ir garbingai kentėti dėl Jehovos. [...] Karštai melsdamasis labiau suartėjau su Jehova ir gavau iš jo stiprybės.“

20. Kodėl esame laimingi tarnaudami Jehovai?

20 Jausdami Jehovos, „laimingojo Dievo“, pritarimą, galime būti laimingi nepaisant persekiojimo, artimųjų priešiškumo, sveikatos problemų, senatvės sunkumų (1 Tim 1:11). Džiaugsmo mums teikia ir įsitikinimas, kad „negalintis meluoti Dievas“ ištesės visus savo pažadus (Tit 1:2). Kai savo akimis matysime įspūdingą jų išsipildymą, nūdienos vargai ir bėdos nublanks. Būsimajame rojuje Jehovos teikiama palaima pranoks visus mūsų lūkesčius. Tada kiekvienas galėsime gėrėtis gausia gerove ir būsime kaip niekad laimingi (Ps 37:11).