1, 2. Koks „išradimas“ užvis labiausiai apkartino žmonijos gyvenimą ir kas buvo jo sumanytojas?

IŠRADIMAI, kaip antai telefonas, elektros lemputė, automobilis, šaldytuvas, žymiai palengvino mūsų kasdienybę. Antra vertus, išrasta ir tokių dalykų, kurie kelia grėsmę gyvybei, – parakas, sausumos minos, cigaretės, atominės bombos. Tačiau vienas „išradimas“, pasirodęs nepalyginti anksčiau nei bet kuris iš minėtųjų, užvis labiausiai apkartino žmonijos gyvenimą. Kas tai? Melas. Šiuo žodžiu įvardijamas sąmoningas tiesos iškraipymas siekiant ką nors suklaidinti. O kas pirmasis sumanė pameluoti? „Melo tėvu“ Jėzus Kristus pavadino Velnią. (Perskaityk Jono 8:44.) Kada piktasis pirmąsyk kalbėjo netiesą?

² Tai atsitiko prieš tūkstančius metų Edeno sode. Ten, Jehovos įkurtame rojuje, pirmieji žmonės Adomas ir Ieva galėjo mėgautis gyvenimu. Bet tada viską aukštyn kojom apvertė Šėtonas. Jis žinojo, ką Dievas porai buvo įsakęs – nevalgyti nuo „gero bei pikto pažinimo medžio“, antraip už neklusnumą turės mirti. Vis dėlto Šėtonas, pasinaudodamas gyvate, Ievai tvirtino priešingai: „Jūs tikrai nemirsite!“ Šie žodžiai ir buvo pati pirmoji melagystė. Piktasis dar pridūrė: „Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo  užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“ (Pr 2:15–17; 3:1–5).

3. Kodėl galima sakyti, kad Šėtono melas buvo niekšiškas, ir prie ko tas melas privedė?

³ Šėtono melas buvo išties niekšiškas. Kodėl? Jis puikiai žinojo, kad Ieva, patikėjusi apgaule ir suvalgiusi uždraustą vaisių, mirs. Taip ir nutiko. Ieva, paskui ir Adomas nepakluso Jehovos įsakymui ir galiausiai mirė (Pr 3:6; 5:5). Tačiau žala buvo kur kas didesnė. Dėl pirmosios poros nuodėmės „mirtis prasiskverbė į visus žmones“. Tiesą sakant, „mirtis karaliavo [...] netgi tiems, kurie nebuvo nusidėję nusižengimu, tokiu kaip Adomo“ (Rom 5:12, 14). Dėl to šiandien žmonės nėra tobuli ir negali gyventi amžinai, kaip Dievas iš pradžių buvo sumanęs. Pasak Biblijos, „gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas“ (Ps 90:10). Visos tos kančios žmoniją prislėgė dėl Šėtono melo.

4. a) Kokius klausimus mums privalu aptarti? b) Kas, pasak Psalmyno 15:1, 2, gali būti Jehovos draugas?

⁴ Jėzus apie Šėtoną pasakė: „[Jis] nesilaikė tiesos, nes tiesos jame nėra.“ Situacija nė kiek nepasikeitė, savo apgaulėmis jis tebeklaidina „visą gyvenamą žemę“ (Apr 12:9). Bet mes nenorime leistis Šėtono suvedžiojami ir šitaip prarasti draugystę su Jehova, kaip nutiko Adomui ir Ievai. Dabar aptarkime tris klausimus: kaip piktasis klaidina žmones? Dėl kokių priežasčių dažniausiai žmonės meluoja? Kaip galime parodyti, kad visada esame sąžiningi? (Perskaityk Psalmyno 15:1, 2, Brb.)

5. Kaip šiandien piktasis klaidina žmoniją?

⁵ Nuo Šėtono melagysčių tikrai galime apsisaugoti. Apaštalas Paulius rašė: „Mums jo kėslai juk nėra nežinomi“ (2 Kor 2:11). Suprantame, kad „piktojo valdžioje“ yra visas pasaulis, įskaitant klaidingas religijas, korumpuotas valdžias ir godžią komercijos sistemą (1 Jn 5:19). Tad nė kiek nesistebime, kad Šėtonas ir jo demonai skatina įtakingus asmenis kalbėti melus (1 Tim 4:1, 2). Pavyzdžiui, didžiuliai koncernai, pasitelkę melagingą reklamą, perša sveikatai kenksmingus produktus arba įtikinėja investuoti į apgaulingus verslo planus.

6, 7. a) Kodėl ypač didelę kaltę yra užsitraukę religiniai vadovai? b) Kokių religinių melagysčių esi pats girdėjęs?

⁶ Ypač didelę skriaudą daro melą skleidžiantys religiniai vadovai. Kodėl? Jei žmogus patiki jų klaidingais mokymais ir daro tai, ką Dievas smerkia, jis gali prarasti galimybę gyventi amžinai (Oz 4:9). Jėzui nebuvo paslaptis, kad tuomečiai dvasiniai vadai klaidina tautą ir šitaip užsitraukia didelę kaltę. Jėzus jiems tiesiai pasakė: „Vargas jums, veidmainiai Raštų žinovai ir fariziejai, nes jūs keliaujate po jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai tokį surandate, padarote iš jo Gehenos [amžinos pražūties] sūnų, dvigubai smerktinesnį už save pačius“ (Mt 23:15). Religinius lyderius Jėzus pasmerkė griežčiausiais žodžiais. Tie melagiai iš tikrųjų buvo tokie, kaip ir jų tėvas Velnias, dar pavadintas žmogžudžiu (Jn 8:44).

⁷ Dvasinių vadovų – kunigų, pastorių, rabinų, svamių ir kitų – gausu ir  šiandien. Kaip fariziejai pirmame amžiuje, taip ir jie „užgniaužia tiesą“ iš Dievo Žodžio ir iškeičia ją į melą (Rom 1:18, 25). Jie skleidžia klaidingus mokymus apie pragarą, nemirtingą sielą, reinkarnaciją; teigia, neva Dievas toleruoja homoseksualią gyvenseną ir tos pačios lyties santuokas.

8. Kokį melą greitai skleis politiniai lyderiai ir kaip jį išgirdę turėtume reaguoti?

⁸ Žmoniją klaidina ir nesąžiningi politikai. Greitai išgirsime vieną didžiausių jų melagysčių – esą žemėje jau įsigalėjo „taika ir saugumas“. Tačiau būtent „tada juos ištiks staigi pražūtis“. Kad ir kokiomis kalbomis politikai dangstytų apgailėtiną pasaulio padėtį, nesileiskime jų apgaunami. Juk gerai žinome, „kad Jehovos diena ateis lygiai taip, kaip vagis naktį“ (1 Tes 5:1–4, išnaša).

9, 10. a) Kodėl žmonės meluoja ir kokie tokio elgesio padariniai? b) Kokios Jehovos ypatybės turime nepamiršti?

⁹ Jei koks naujas produktas sulaukia didelio susidomėjimo, jo paklausa išauga ir jis tampa plataus vartojimo preke. Panašiai nutiko su melu. Šiandien jį skleidžia ne vien įtakingi asmenys, meluoti pasidarė įprasta kiekviename visuomenės sluoksnyje. Straipsnyje „Kodėl meluojame“ rašytojas J. Batačardžis teigia, kad visuomenė pripažįsta „melą kaip įsišaknijusią žmogišką savybę“. Dažniausiai meluojama norint nuslėpti klaidas bei nusižengimus, taip pat siekiant finansinės ar kitokios naudos. Straipsnio autorius šiandieninę situaciją apibūdina tokiais žodžiais: „Meluojame lengvai, rezgame dideles ir mažas apgaules, mulkiname nepažįstamus žmones, bendradarbius, draugus ir mylimuosius.“

¹⁰ Kokių padarinių sukelia melagystės? Prarandamas pasitikėjimas vienas kitu, nutrūksta tarpusavio ryšiai. Pagalvokime, koks skausmas apima sutuoktinį sužinojus, kad žmona apgaudinėja jį su kitu vyru ir slepia tai po melo skraiste. Arba kaip žema, kai vyras namie užgaulioja žmoną ir vaikus ar net smurtauja, o viešumoje dedasi pavyzdingas šeimos galva. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokie veidmainiai nieko nenuslėps nuo Jehovos, nes „visa yra nuoga ir atidengta“ jo akims (Hbr 4:13).

11. Ko pasimokome iš to, kas nutiko Ananijui ir Sapfyrai? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

¹¹ Biblijoje randame pasakojimą apie vieną pirmame amžiuje gyvenusią porą, kuri, sukurstyta Šėtono, pamelavo Dievui. Jiedu, Ananijas ir Sapfyra, susimokė apgauti apaštalus. Pardavę sklypą, dalį pinigų jie pasiliko sau, o likusius atnešė apaštalams. Sutuoktiniai, norėdami sudaryti bendruomenei įspūdį, kokie jie dosnūs, teigė atidavę visą už nuosavybę gautą sumą. Tačiau ši apgavystė nepraslydo Jehovai pro akis ir pora susilaukė pelnytos bausmės (Apd 5:1–10).

12. Koks nuosprendis laukia neatgailaujančių piktavalių melagių ir kodėl?

¹² Kaip Jehova žiūri į melą? Visi, kas piktavališkai meluoja ir to nesigaili, savo dienas baigs ten, kur ir Šėtonas – „ugnies ir sieros ežere“ (Apr 20:10; 21:8; Ps 5:7 [5:6, Brb]). Kodėl jiems skirta tokia bausmė? Nes, Jehovos požiūriu, tie melagiai elgiasi lyg „šunys“, tai yra daro visokias bjaurystes (Apr 22:15).

13. Koks yra Jehova ir kam tai mus skatina?

 ¹³ Žinome, kad Jehova „nėra žmogus, kad meluotų“. Tai tiesiog neįmanoma (Sk 23:19; Hbr 6:18). Biblijoje dar sakoma, kad Dievas „nekenčia [...] melagingo liežuvio“ (Pat 6:16, 17). Jeigu norime, kad Jehova mumis džiaugtųsi, turime visada ir visur elgtis sąžiningai. Todėl vienas kitam nemeluojame (Kol 3:9).

14. a) Kuo mes skiriamės nuo tų, kas priklauso prie klaidingų religijų? b) Prašom paaiškinti principą iš Luko 6:45.

¹⁴ Kuo tikrieji krikščionys skiriasi nuo tų, kas priklauso prie klaidingų religijų? Vienas skirtumas tas, kad mes visada sakome tiesą. (Perskaityk Zacharijo 8:16, 17.) Apaštalas Paulius rašė: „Pasirodome esą Dievo tarnai [...] teisinga kalba“ (2 Kor 6:4, 7). Jėzus sakė, kad žmogaus „lūpos kalba tai, ko pertekusi širdis“ (Lk 6:45). Jeigu asmuo kalba tiesą savo širdyje, tai ir iš jo lūpų niekada neišgirsi melo. Toks žmogus sako tiesą ir mažame, ir dideliame reikale, neapgaudinėja nei nepažįstamų žmonių, nei bendradarbių, nei draugų, nei mylimųjų. Aptarkime keletą situacijų, kuriose galime parodyti, jog esame iš tikro sąžiningi.

15. a) Kodėl neprotinga gyventi dvilypį gyvenimą? b) Kas padėtų jaunuoliams atsispirti bendraamžių spaudimui? (Žiūrėk išnašą.)

¹⁵ Jeigu esi jaunuolis, tikriausiai tau rūpi pritapti prie savo bendraamžių. Tik saugokis, kad neimtum gyventi dvilypio gyvenimo. Deja, kai kurie padarė šią klaidą. Prie savo artimųjų ir bendratikių jie apsimeta, kad yra dori, bet būdami tarp tų, kas Jehovai netarnauja, arba naršydami socialiniuose tinkluose visiškai pasikeičia. Galimas dalykas, jie netgi keikiasi, nekukliai rengiasi, klauso nešvankios muzikos, išgėrinėja, vartoja narkotikus, slapta vaikšto į pasimatymus ar dar blogiau. Jie skęsta savo apgaulėse meluodami tėvams, bendratikiams ir Jehovai (Ps 26:4, 5). Dievas mato kiekvieną, kas garbina jį lūpomis, bet širdimi yra nuo jo nutolęs (Mk 7:6). Nepalyginti geriau laikytis šių patarlės žodžių: „Nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams, verčiau kasdien pasižymėk pagarbia Viešpaties baime“ (Pat 23:17). *

16. Ko tikimasi iš tų, kas nori imtis visalaikės tarnybos?

 ¹⁶ Jeigu nori imtis reguliariojo pionieriaus arba specialiosios visalaikės tarnybos, pavyzdžiui, Betelyje, turi užpildyti tam tikrą paraišką. Labai svarbu, kad sąžiningai atsakytum į paraiškoje išdėstytus klausimus apie savo sveikatą, pramogas ir dorovę (Hbr 13:18). O kaip tada, jeigu padarei ką nors tokio, dėl ko jautiesi netyras Jehovos akyse, ir žinai, kad turėtum kreiptis į vyresniuosius? Būtinai paprašyk jų pagalbos, tada galėsi tarnauti Jehovai su švaria sąžine (Rom 9:1; Gal 6:1).

17. Ką turėtume daryti persekiotojų klausinėjami apie mūsų bendratikius?

¹⁷ Ką turėtum daryti, jeigu mūsų organizacijos veikla tavo šalyje ribojama ir esi iškviestas į apklausą? Ar privalai pareigūnams iškloti viską, ką jie nori sužinoti apie brolius? Kaip elgėsi Jėzus romėnų valdytojo tardomas? Laikydamasis Dievo Žodžio principo, kad yra „laikas tylėti ir laikas kalbėti“, Jėzus kai kuriais momentais neištarė nė žodžio (Mok 3:1, 7; Mt 27:11–14). Panašiomis aplinkybėmis būkime apdairūs, kad neįstumtume bendratikių į pavojų (Pat 10:19; 11:12).

18. Kas privalu, jei vyresnieji dėl ko nors teiraujasi mūsų apie vieną ar kitą bendratikį?

¹⁸ O jeigu kuris nors brolis ar sesė sunkiai nusidėjo ir tu apie tai sužinojai? Vyresnieji, įpareigoti išlaikyti bendruomenę tyrą, gali tavęs pasiteirauti, ką apie aną prasižengimą žinai. Kaip pasielgtum, ypač jei nusidėtų tavo artimas draugas ar giminaitis? Biblijoje sakoma: „Kas kalba tiesą, tas sąžiningai liudija“ (Pat 12:17; 21:28). Taigi tavo pareiga yra išpasakoti vyresniesiems visą tiesą, nenuslėpti ir neiškraipyti faktų. Bendruomenės ganytojai turi teisę viską žinoti, kad matytų, kaip geriausiai padėti nusižengusiajam atkurti santykius su Jehova (Jok 5:14, 15).

19. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁹ Psalmininkas Dovydas maldoje Jehovai sakė: „Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo“ (Ps 51:8 [51:6, Brb]). Dovydas suprato, kad žmogaus sąžiningumas kyla iš pačios širdies. Tikrieji krikščionys visada kalba vienas kitam tiesą. Kaip dar galime parodyti, kad skiriamės nuo tų, kas priklauso prie klaidingų religijų? Mes mokome kitus tiesos iš Dievo Žodžio. Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.