1. Kaip žodžiai iš Efeziečiams 6:10–13 liudija, kad Jehova mumis rūpinasi?

JEHOVA mumis labai rūpinasi ir padeda grumtis su didžiausiais mūsų priešais – Šėtonu ir demonais. Dievas atskleidžia tų priešų klastas ir suteikia mums visa, kas būtina, kad jiems pasipriešintume. (Perskaityk Efeziečiams 6:10–13.) Jei tik priimsime Jehovos pagalbą ir juo pasitikėsime, Velnias mūsų neįveiks. Apaštalas Paulius kadaise tvirtino: „Jeigu Dievas už mus, tai kas prieš mus?“ (Rom 8:31). Jo žodžiais nė kiek neabejojame.

2. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

² Mums, tikriesiems krikščionims, labiausiai rūpi ne Šėtonas ir demonai. Svarbiausia mums yra pažinti Jehovą ir jam tarnauti (Ps 25:5). Vis dėlto kad Šėtonas mūsų nepergudrautų, mums privalu žinoti, kokiomis klastomis jis dažniausiai klaidina žmones (2 Kor 2:11). Šiame straipsnyje pakalbėsime, kokios taktikos Šėtonas ir demonai neretai griebiasi, kad žmones suklaidintų, ir kaip galime piktosioms dvasioms pasipriešinti.

3, 4. a) Kas yra okultizmas? b) Kiek plačiai okultizmas įsigalėjęs?

³ Norėdami suklaidinti žmones, Šėtonas ir demonai dažnai mėgina juos įtraukti į okultizmą. Tie, kas  jį praktikuoja, tvirtina žinantys tai, ko nežino kiti, arba turintys antgamtinių galių. Pavyzdžiui, vieni sakosi galį išburti ateitį arba nuspėti ją iš žvaigždžių. Kiti sudaro įspūdį, kad kalbasi su mirusiaisiais. Treti užsiima kerėjimu, magija, mėgina kitus užkalbėti. *

⁴ Kiek plačiai okultizmas įsigalėjęs? Vienõs apklausos, atliktos 18-oje Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalių, duomenimis, maždaug trečdalis tiki, kad magija gali padėti ar pakenkti, ir beveik tiek pat tiki, kad įmanoma užmegzti ryšį su dvasių pasauliu. O remiantis apklausa, atlikta 18-oje Afrikos šalių, magijos galia tiki maždaug pusė respondentų. Žinoma, kad ir kur gyventume, okultizmo turime labai saugotis. Juk Šėtono tikslas – suklaidinti visą žemę (Apr 12:9).

5. Kaip Jehova žiūri į okultizmą?

⁵ Jehova yra „tiesos Dievas“ (Ps 31:5). Todėl jam atgrasu žiūrėti, kaip žmonės užsiima okultizmu. Senovėje izraelitams jis pasakė: „Tenebus tarp jūsų nė vieno, kuris atiduotų ugniai savo sūnų ar dukterį kaip auką, užsiimtų žyniavimu, kerėjimu, ženklų aiškinimu. Nebus tarp jūsų būrėjo, užkalbėtojo, dvasių iššaukėjo, ateities spėjėjo nė tokio, kuris mėgintų klausinėti mirusiųjų. Jehova bjaurisi visais, kas taip daro“ (Įst 18:10–12). Nors nebesame pavaldūs Įstatymui, kurį Jehova davė izraelitams, žinome, kad jo požiūris į okultizmą nepasikeitė (Mal 3:6).

6. a) Kodėl galima sakyti, kad okultizmas yra Šėtono spąstai? b) Kokia tiesa apie mirusiuosius užrašyta Mokytojo 9:5?

⁶ Jehova perspėja saugotis okultizmo, nes gerai žino, kad patekę į šiuos Šėtono spąstus galime smarkiai nukentėti. Piktasis per okultizmą skleidžia savo melagystes, pavyzdžiui, klaidingą mokymą, kad žmogus turi nemirtingą sielą. (Perskaityk Mokytojo 9:5.) Taip pat jis sėja tarp žmonių baimę ir daro viską, kad tik atitrauktų juos nuo Jehovos. Šėtonas siekia, kad jie labiau pasitikėtų piktosiomis dvasiomis, o ne Dievu.

7. Ką Jehova mums atskleidžia?

⁷ Kaip jau minėjome, Jehova mums atskleidžia, ką turime žinoti apie Šėtoną ir demonus, kad jie mūsų nesuklaidintų. Dabar pakalbėkime, ko konkrečiai galime imtis, kad prieš juos atsilaikytume.

8. a) Koks yra pagrindinis būdas pasipriešinti piktosioms dvasioms? b) Ką svarbaus apie mirusiuosius sužinome iš Psalmyno 146:4?

⁸ Skaitykime ir apmąstykime Dievo Žodį. Tai pagrindinis būdas, kaip piktosioms dvasioms pasipriešinti. Kodėl galime šitaip sakyti? Dievo Žodis padeda mums atpažinti tų dvasių apgaules. Biblija tarsi aštrus kalavijas gali perskrosti Šėtono melą (Ef 6:17).  Pavyzdžiui, Dievo Žodis demaskuoja melagystę, kad mirusieji gali bendrauti su gyvaisiais. (Perskaityk Psalmyno 146:4.) Iš Biblijos taip pat sužinome, kad tik Jehova gali tiksliai nusakyti ateitį (Iz 45:21; 46:10). Jeigu kasdien skaitysime ir apmąstysime Dievo Žodį, nesunkiai atpažinsime piktųjų dvasių skleidžiamą melą ir jį ryžtingai atmesime.

9. Į kokią okultinę veiklą nenorime įsitraukti?

⁹ Nedarykime nieko, kas susiję su okultizmu. Esame krikščionys, todėl į jokią okultinę veiklą niekada neįsitrauksime. Pavyzdžiui, nemėginsime bendrauti su mirusiaisiais per mediumus ar kitaip. Kaip aptarėme ankstesniame straipsnyje, neprisidėsime prie laidotuvių papročių, kurie kilę iš įsitikinimo, kad žmogus turi nemirtingą sielą. Taip pat nesikreipsime į astrologus ar būrėjus, kad sužinotume ateitį (Iz 8:19). Tokie dalykai yra labai pavojingi. Jeigu jais užsiimtume, rizikuotume užmegzti su Šėtonu ir demonais tiesioginį ryšį.

10, 11. a) Ką pirmame amžiuje padarė kai kurie efeziečiai, išgirdę gerąją naujieną? b) Kaip galime sekti tų krikščionių pavyzdžiu? c) Kodėl, pasak 1 Korintiečiams 10:21, derėtų atsikratyti daiktų, susijusių su okultizmu?

¹⁰ Atsikratykime su okultizmu susijusių daiktų. Pirmo amžiaus Efeze okultizmas buvo labai paplitęs. Bet kai kurie miesto gyventojai, išgirdę gerąją naujieną, ėmėsi ryžtingų veiksmų. Biblijoje rašoma: „Nemažai užsiiminėjusių magija sunešė savo knygas ir visų akivaizdoje sudegino“ (Apd 19:19). Tie žmonės suprato, kaip svarbu piktosioms dvasioms pasipriešinti. Savo knygoms jie buvo išleidę labai daug, bet nemanė kam nors jas atiduoti  ar parduoti – nusprendė sunaikinti. Jiems rūpėjo ne pinigai, o kaip įtikti Jehovai.

¹¹ Argi nebūtų protinga sekti pirmo amžiaus krikščionių pavyzdžiu ir atsikratyti visko, kas susiję su okultizmu? Tai galėtų būti amuletai, talismanai ar kiti daiktai, kurie, žmonių įsitikinimu, saugo nuo piktųjų dvasių. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:21.)

12. Kokie klausimai padės įvertinti savo pramogas?

¹² Atidžiai rinkimės pramogas. Pagalvokime: „Ar neskaitau knygų, žurnalų arba interneto straipsnių apie okultizmą? Ar neklausau su juo susijusios muzikos? Ar okultizmas nepropaguojamas mano mėgstamuose filmuose, serialuose, laidose ar kompiuteriniuose žaidimuose? Ar ten nėra vaizduojami vampyrai, zombiai ar kokie nors paranormalūs reiškiniai? Net jeigu magija, burtai ir visokie užkeikimai ten pateikiami kaip nekalta pramoga, ar suprantu, kad tai iš tiesų nėra nekalta pramoga?“ Žinoma, knygos ar filmai, kuriuose yra fantastikos elementų, nebūtinai bus susiję su okultizmu. Tą patį galima pasakyti ir apie pasakas ar kitas išgalvotas istorijas. Kai renkamės pramogas, žiūrėkime, kad jose nebūtų nieko, kuo Jehova bjaurisi. Darykime viską, kad Dievo akivaizdoje išlaikytume gryną sąžinę (Apd 24:16). *

13. Ko neturėtume daryti?

 ¹³ Nepasakokime visokių istorijų apie demonus. Norime sekti Jėzaus pavyzdžiu (1 Pt 2:21). Kadangi daug laiko gyveno danguje, apie Šėtoną ir demonus jis žinojo nemažai. Bet atėjęs į žemę Jėzus nepasakojo, ką piktosios dvasios yra pridariusios. Jis mokė žmones apie Jehovą, ne apie Šėtoną. Tad sekime Jėzumi ir neplatinkime istorijų apie demonus. Tegu mūsų žodžiai liudija, kad mūsų širdis „gerom naujienom tvinsta“ – kad svarbiausia mums yra Biblijos tiesa (Ps 45:1).

14, 15. a) Kodėl mums nereikia bijoti piktųjų dvasių? b) Iš ko matome, kad Jehova šiandien saugo savo tarnus?

¹⁴ Piktųjų dvasių nebijokime. Šiame pasaulyje blogų dalykų neišvengsime. Gali įvykti koks nelaimingas atsitikimas, ištikti liga ar net mirtis. Bet neturėtume manyti, kad dėl visko kaltos piktosios dvasios. Biblijoje sakoma: „Visus užklumpa nelaimės metas ir atsitiktinumas“ (Mok 9:11). Bijoti demonų mums nereikia, nes Jehova ne sykį parodė, kad yra už juos nepalyginti galingesnis. Pavyzdžiui, jis neleido Šėtonui pražudyti Jobo (Job 2:6). Mozės dienomis Jehova savo galia nustelbė Egipto žynius (Iš 8:18; 9:11). Dievo suteikta galia Jėzus išmetė Šėtoną ir demonus iš dangaus į žemę. Iš Biblijos sužinome, kad netolimoje ateityje jie bus įmesti į bedugnę ir nebegalės niekam kenkti (Apr 12:9; 20:2, 3).

¹⁵ Aiškiai matome, kad Jehova savo tarnus saugo ir šiandien. Pagalvokime štai apie ką. Po visus žemės kampelius mes skelbiame Biblijos tiesą ir šitaip atskleidžiame piktus Velnio darbus (Mt 28:19, 20). Jis, aišku, norėtų mus sustabdyti, bet negali. Taigi mums nėra dėl ko bijoti piktųjų dvasių. „Jehovos akys juk išžvalgo visą žemę – jis nori padėti tiems, kurie jam atsidavę visa širdimi“, – rašoma Biblijoje (2 Met 16:9). Jei tik būsime Jehovai  ištikimi, demonai nepadarys mums neatitaisomos žalos.

16, 17. Prašom pateikti pavyzdį, kiek drąsos kartais reikia pasipriešinti piktosioms dvasioms.

¹⁶ Kad pasipriešintume piktosioms dvasioms, reikia drąsos, ypač kai draugai ar giminaičiai, gerų norų vedami, stengiasi mus įkalbėti laikytis kokio nors krikščionims netinkamo papročio. Bet Jehova už tokią drąsą dosniai laimina. Štai kaip buvo su Erika iš Ganos. 21-erių ji pradėjo studijuoti Bibliją. Kadangi jos tėvas buvo tradicinės religijos žynys, Erika pagal vietinį paprotį turėdavo valgyti protėvių dvasioms paaukotą mėsą. Kai ji pasakė to nebedarysianti, šeima išsigando, kad dvasios užsirūstins ir už bausmę siųs jiems kokių nors protinių ir fizinių negalių.

¹⁷ Namiškiai bandė priversti Eriką papročio laikytis, bet ji nepasidavė. Dėl to netgi turėjo palikti namus. Bet Jehova palaimino Eriką duodamas jai naują šeimą – pas save ją priėmė liudytojai ir tapo jai tikrais broliais ir sesėmis (Mk 10:29, 30). Nors namiškiai Erikos išsižadėjo ir net sudegino jos daiktus, ji liko ištikima Jehovai, pasikrikštijo ir dabar tarnauja pioniere. Piktųjų dvasių ji nebijo. O apie savo šeimą sako: „Kasdien meldžiuosi, kad mano šeima patirtų, koks džiaugsmas yra pažinti Jehovą ir turėti laisvę, kurią teikia tarnystė mūsų mylinčiam Dievui.“

18. Kaip Jehova mus palaimins, jeigu juo kliausimės?

¹⁸ Galbūt ne visiems mums teks patirti tokių sunkių tikėjimo išbandymų. Tačiau kiekvienas turime kovoti su demonų įtaka ir kliautis Jehova. Mūsų pastangas Dievas palaimins ir gebėsime atpažinti ir atmesti Šėtono melus. Be to, mūsų nekaustys piktųjų dvasių baimė. Svarbiausia, sustiprinsime ryšį su Jehova. „Pakluskite Dievui, – rašė Jėzaus mokinys Jokūbas, – priešinkitės Velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jok 4:7, 8).