1. Kodėl verta laikytis Biblijos mokymų?

JEHOVA yra mūsų Didysis Mokytojas. Neabejojame, kad jo mokymas padės mums apsispręsti teisingai, kad ir kokios susiklostytų aplinkybės (Iz 30:20, 21). Dievo Žodis puikiai parengia mus kiekvienam geram darbui (2 Tim 3:17). Laikydamiesi Biblijoje užrašytų mokymų, tampame išmintingesni už tuos, kurie vadovaujasi šio pasaulio išmintimi (1 Kor 3:19; Ps 119:97–100).

2. Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

² Pasaulio išmintis skatina tenkinti kūniškus troškimus, todėl mes, būdami netobuli, galime greitai perimti pasaulio mąstyseną ir pradėti elgtis kaip visi. Biblijoje ne veltui pasakyta: „Žiūrėkite, kad kas nors nepasigrobtų jūsų, kad nesuviliotų filosofija ir tuščia apgaule – tuo, kas tėra žmonių tradicijos“ (Kol 2:8). Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip keitėsi žmonių požiūris į moralę ir į save. Pamatysime, kad pasaulio išmintis iš tiesų tėra tuščia apgaulė ir kad Biblijoje glūdinti Dievo išmintis pranašesnė už visa, ką pasaulis gali pasiūlyti.

3, 4. Kaip praeito amžiaus pirmoje pusėje pasikeitė daugelio Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gyventojų požiūris į moralę?

³ Praeito amžiaus pirmoje pusėje daugelio Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos gyventojų požiūris į moralę stipriai pasikeitė. Pavyzdžiui, iki tol vyravo nuomonė, kad turėti lytinių santykių dera tik sutuoktiniams, ir  šia tema nebuvo priimta kalbėti viešai. Bet tokių moralės normų žmonės ėmė nesilaikyti, ir įsigalėjo daug laisvesnės pažiūros.

⁴ Nemažai reikšmingų socialinių pokyčių įvyko praeito amžiaus trečiame dešimtmetyje (angliškai jis vadinamas Roaring Twenties). Pasak vieno straipsnio autorės, „visuomenėje tapo paklausūs filmai, spektakliai, dainos, romanai ir reklamos su seksualinio pobūdžio elementais“. Tuo laikmečiu apranga pasidarė nebe tokia kukli, o šokių stiliai pasižymėjo seksualiai provokuojančiais judesiais. Akivaizdžiai pildėsi Biblijos pranašystė apie paskutines dienas – kad žmonės kaip niekad „mylės malonumus“ (2 Tim 3:4).

5. Kaip nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio pasikeitė pasaulio požiūris į moralės normas?

⁵ Vėliau, septintajame dešimtmetyje, imta atlaidžiau žiūrėti į tokius dalykus kaip gyvenimas nesusituokus, homoseksualizmas ir skyrybos. Knygose, filmuose ir kitur buvo vaizduojamos vis atviresnės erotinės scenos. Pastaraisiais dešimtmečiais tapo itin akivaizdu, kokia žalinga yra amorali gyvensena. Viena sociologė rašė apie „dabartinę visuomenę formuojančių seksualinių normų išsiderinimą“ ir, pasak jos, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko ỹra santuokos, daugėja nepilnų šeimų, tiek daug žmonių kenčia emociškai, įjunksta į pornografiją. O kur dar lytiškai plintančios ligos, tokios kaip AIDS. Visa tai byloja, kad pasaulio išmintis iš tiesų yra tuščia apgaulė (2 Pt 2:19).

6. Kodėl lengvabūdiškas pasaulio požiūris į moralę yra parankus Šėtonui?

⁶ Lengvabūdiškas pasaulio požiūris į moralę labai parankus Šėtonui. Jis džiaugiasi matydamas, kad žmonės ignoruoja Biblijos normas dėl lytinių santykių ir taip paniekina Dievo dovanotą santuoką (Ef 2:2). Gyvendami amoraliai jie parodo, kad nevertina Dievo suteiktos galimybės pradėti naują gyvybę. Tokie žmonės gali netekti amžino gyvenimo dovanos (1 Kor 6:9, 10).

7, 8. Kodėl galima teigti, kad tai, kas Biblijoje sakoma apie lytinį gyvenimą, pranoksta pasaulio išmintį?

⁷ Žmonės, kurie vadovaujasi šio pasaulio išmintimi, Biblijos normas pašiepia, tvirtindami, esą jos pernelyg griežtos.  Jie galbūt sako: „Jeigu Dievas įdiegė žmogui lytinį potraukį, kodėl paskui liepė jį kontroliuoti?“ Toks klausimas gali kilti dėl klaidingo įsitikinimo, kad žmonės turi tenkinti visus savo troškimus. Bet Biblija moko priešingai. Iš jos suprantame, kad nesame savo kūno vergai ir nederamus geismus gebame suvaldyti (Kol 3:5). Šitaip išlaikome savigarbą. Be to, Jehova įkūrė santuoką, kur žmonės gali patenkinti deramus seksualinius poreikius (1 Kor 7:8, 9). Kitaip nei tiems, kas turi nesantuokinių lytinių santykių, sutuoktiniams nėra dėl ko apgailestauti ar baimintis.

⁸ Pasak Biblijos, lytiniai santykiai gali teikti malonumo (Pat 5:18, 19). Vis dėlto joje raginama: „Kiekvienas teišmoksta valdyti savo kūną ir elgtis šventai ir garbingai. Nevalia pasiduoti nežabotam aistringumui, kaip kad daro Dievo nepažįstančios tautos“ (1 Tes 4:4, 5). Taigi, priešingai nei pasaulio išmintis, Biblija moko turėti sveiką požiūrį į lytinį gyvenimą.

9. a) Ką daryti buvo raginami Jehovos tarnai praeito amžiaus pirmoje pusėje? b) Kokį pamokymą randame 1 Jono 2:15, 16? c) Ko, pasak Romiečiams 1:24–27, turėtume saugotis?

⁹ Praeito amžiaus pirmoje pusėje Jehovos tarnai nesileido suklaidinami tų, kurie buvo „visiškai praradę doros jausmą“ (Ef 4:19). Jie kaip įmanydami stengėsi laikytis Jehovos duotų moralės normų. 1926 metų gegužės 15 dienos Sargybos bokšto numeryje buvo rašoma, kad „tiek vyrui, tiek moteriai dera mąstyti ir elgtis skaisčiai ir tyrai, ypač kai bendrauja su priešinga lytimi“. Pasaulio moralei vis smunkant, Jehovos tauta vadovavosi nepranokstama išmintimi iš Biblijos. (Perskaityk 1 Jono 2:15, 16.) Kokie dėkingi esame Jehovai už jo įkvėptąjį Žodį! Esame dėkingi ir už laiku tiekiamą dvasinį maistą, kuris mums būtinas, kad neperimtume pasaulio žmonių požiūrio į moralę. * (Perskaityk Romiečiams 1:24–27.)

10, 11. Kas Biblijoje išpranašauta apie paskutines dienas?

¹⁰ Pasaulyje šiandien plačiai įsigalėjęs egoizmas. Tuo nesistebime, nes Biblijoje jau seniai buvo parašyta, kad paskutinėmis dienomis žmonės bus savimylos (2 Tim 3:1, 2). Vienoje enciklopedijoje sakoma, kad praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo saviugdos knygos. Kai kurios iš jų ragino skaitytojus „save pažinti, priimti ir džiaugtis tuo, kokie jie yra“. Štai kas buvo sakoma vienoje iš tokių knygų: „Įsimylėk patį gražiausią ir nuostabiausią žmogų, vertą visko, kas geriausia, – save.“ Toje knygoje dar sakoma, kad kai žmogui nereikia niekieno, netgi Dievo pritarimo ir kai jis pats sprendžia, kaip elgtis, vadovaudamasis savo sąžine ir tomis visuomenės normomis, kurios jam priimtinos, – tai yra pati aukščiausia religijos forma.

¹¹ Ar tokios idėjos mums nieko neprimena? Argi ne panašias mintis Ievai kadaise piršo Šėtonas? Jis sakė, kad Ieva galės būti kaip Dievas ir žinoti, kas gera ir kas bloga (Pr 3:5). Šiandien daugelis žmonių yra labai geros nuomonės apie save ir mano, kad niekas – netgi pats Dievas – negali už juos spręsti, kas  teisinga ir kas ne. Tai, pavyzdžiui, akivaizdu iš žmonių požiūrio į santuoką.

12. Koks pasaulio požiūris į santuoką?

¹² Biblija moko vyrą ir žmoną gerbti vienas kitą, laikytis santuokos įžadų ir nepamiršti, koks svarbus yra jųdviejų įsipareigojimas vienas kitam. Dievo Žodyje sakoma: „Žmogus paliks tėvą ir motiną, prisiriš prie žmonos ir jiedu taps vienu kūnu“ (Pr 2:24). Tie, kas vadovaujasi pasaulio išmintimi, perša kitokį požiūrį – kad sutuoktiniams svarbesni yra asmeniniai, o ne bendri poreikiai. Vienoje knygoje apie skyrybas sakoma: „Per vestuvių ceremoniją tradicinis įžadas būti ištikimiems, „kol mirtis mus išskirs“, kartais pakeičiamas į ne tokį įpareigojantį – „kol vienas kitą mylėsime“.“ Tokio atsainaus požiūrio į santuoką rezultatas – daugybė iširusių šeimų ir didžiulis emocinis skausmas. Be abejonės, pasaulio požiūris į santuoką yra tuščia apgaulė.

13. Kokia yra viena priežastis, kodėl išpuikę žmonės Jehovai nemieli?

¹³ Biblijoje sakoma: „Jehova bjaurisi žmogumi, kurio širdis išpuikusi“ (Pat 16:5). O kodėl išdiduoliai Dievui nemieli? Viena, tokie žmonės yra panašūs į Šėtoną – labiau už viską myli save ir to nė kiek neslepia. Tik įsivaizduokime, Šėtonas tikėjosi, kad Jėzus – tas, per kurį Dievas viską sukūrė, – parpuolęs jį pagarbins! (Mt 4:8, 9; Kol 1:15, 16) Nors pasipūtėliai mano, kad yra išmintingi, Dievo akyse jų išmintis yra kvailystė.

14. Kokį požiūrį į save skatina turėti žodžiai iš Romiečiams 12:3?

¹⁴ Iš Biblijos mokomės save vertinti tinkamai. Joje rašoma, kad save mylėti reikia. Jėzus sakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 19:19). Vadinasi, savo poreikiais rūpintis svarbu. Vis dėlto  Dievo Žodis perspėja, kad neimtume savęs laikyti svarbesniais už kitus. Jame skaitome: „Nieko nedarykite iš noro visus pranokti ar iš tuščiagarbiškumo – nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save“ (Fil 2:3; perskaityk Romiečiams 12:3).

15. Kodėl, tavo manymu, protinga save vertinti taip, kaip mokoma Biblijoje?

¹⁵ Šiandien daugelis tų, kas laikomi protingais, veikiausiai pašieptų Biblijos mokymą apie tai, koks turėtų būti žmogaus požiūris į save. Jie pasakytų, kad laikyti kitus svarbesniais yra silpnumo požymis ir kad kiti netruks tuo pasinaudoti. Bet pagalvokime: ką duoda toks pasaulyje propaguojamas egoistinis požiūris? Ar savanaudžiai žmonės yra laimingi? Ar laimingos jų šeimos? Ar jie turi tikrų draugų? Ar juos sieja artimas ryšys su Dievu? Kas, iš visko sprendžiant, yra geriau: vadovautis pasaulio išmintimi ar išmintimi, glūdinčia Dievo Žodyje?

16, 17. Už ką esame Jehovai dėkingi ir kodėl?

¹⁶ Tie, kurie klauso žmonių, pasaulyje laikomų protingais, yra tarsi pasiklydęs turistas, prašantis kitą pasiklydusį turistą parodyti kelią. Jėzus apie savo laikmečio „išmintinguosius“ pasakė: „Jie – akli vedliai. O jeigu aklas aklą ves, abu įkris į duobę“ (Mt 15:14). Taip, pasaulio išmintis Dievo akyse yra kvailystė.

¹⁷ Išmintingi Biblijos principai yra „naudingi mokyti, drausminti, taisyti, ugdyti teisumą“ (2 Tim 3:16). Esame labai dėkingi Jehovai, kad per savo organizaciją saugo mus nuo šio pasaulio išminties (Ef 4:14). Jo tiekiamas dvasinis maistas duoda mums ryžto ištikimai laikytis Biblijoje užrašytų pamokymų. Mums tikras džiaugsmas vadovautis tikrąja išmintimi, glūdinčia Dievo Žodyje.