1, 2. Ką mus įkvepia daryti Anchelito pavyzdys?

AR TAVO tėvai yra Jehovos liudytojai? Jei taip, tikriausiai supranti, kad ryšys su Dievu nėra paveldimas. Ar tėvai tarnautų Jehovai ar ne, užmegzti ir stiprinti draugystę su juo turime kiekvienas asmeniškai.

² Mūsų brolis vardu Anchelitas irgi augo Jehovos liudytojų šeimoje, bet paauglystėje ypatingo ryšio su Dievu nejautė. „Tarnavau Jehovai tik todėl, kad visa šeima jam tarnavo“, – prisipažino jis. Anchelitas nusprendė daugiau skaityti Dievo Žodį ir jį apmąstyti, taip pat ėmė dažniau melstis. Ką gera tai davė? Brolis sako: „Supratau, kad vienintelis būdas sustiprinti ryšį su savo brangiu Tėvu Jehova – geriau jį pažinti.“ Turėdami omenyje, kaip buvo su Anchelitu, išsiaiškinkime porą klausimų: kodėl svarbu ne tik žinoti, kad Dievas yra, bet ir gerai jį pažinti? ir apskritai, kaip galime Jehovą pažinti?

3. Ko reikia, kad Jehovą gerai pažintume?

³ Kad Jehovą pažintume, reikia kur kas daugiau, nei tik žinoti, kuo jis vardu ar ką kažkada seniai yra pasakęs ar padaręs. Būtina skirti laiko išsiaiškinti, kas jis yra ir koks yra, – tada gebėsime įžvelgti, kodėl jis vieną ar kitą dalyką pasakė ar padarė. Daugiau  sužinoję apie Jehovą suprasime, ar jam patinka mūsų mintys, sprendimai ir gyvensena. Supratę, ko Jehova iš mūsų tikisi, stengsimės tą ir daryti.

4. Kodėl verta patyrinėti, kas Biblijoje rašoma apie Mozę ir Dovydą?

⁴ Kai kas gal mus pajuoks, kad norime tarnauti Jehovai, gal net bus nepatenkinti, kad einame į sueigas. Bet jei pasitikėsime Dievu ir laikysimės savo pozicijos, jis mūsų nepaliks. Mes klosime pamatą draugystei su Dievu – draugystei, kuri trunka visą gyvenimą. Tačiau ar Jehova gali būti mums toks artimas? Tikrai gali. Mozės ir karaliaus Dovydo gyvenimas yra geras to pavyzdys. Toliau aptarsime, ką šie netobuli žmonės darė, kad Jehovą pažintų. Pažiūrėsime, ko galime iš jų pasimokyti.

5. Kokį rimtą sprendimą priėmė Mozė?

⁵ Mozė nusprendė tarnauti Dievui. Būdamas maždaug keturiasdešimties, Mozė „atsisakė vadintis faraono dukters sūnumi“, atsižadėjo aukštos padėties, ir pasirinko būti su hebrajais, Egipte vergaujančia Dievo tauta (Hbr 11:24). Stodamas už hebrajus, jis rizikavo užrūstinti patį Egipto valdovą, žmonių laikomą dievu. Koks stiprus buvo Mozės tikėjimas! Jis pasitikėjo Jehova – statė savo draugystę su Dievu ant tvirto pamato ir ta draugystė truko visą jo gyvenimą (Pat 3:5).

6. Ko galime pasimokyti iš Mozės pavyzdžio?

⁶ Ko galime pasimokyti? Visiems mums kaip Mozei reikia apsispręsti, ar tarnausime Dievui ir ar būsime su jo tauta. Tiems, kurie tampa Dievo tarnais, galbūt tenka ką nors aukoti ar atlaikyti aplinkinių priešiškumą. Bet jei savo dangiškuoju Tėvu pasitikėsime, jis tikrai mums padės.

7, 8. Ką Mozė vis geriau suprato?

⁷ Mozė vis geriau suprato, koks yra Jehova, ir vykdė jo valią. Dievo palieptas išvesti Izraelį iš Egipto nelaisvės, jis nepasitikėdamas savimi vis kartojo, kad nesugebės. Jehova, būdamas atjautus, suprato, kaip Mozė jaučiasi, ir davė pagalbininką (Iš 4:10–16). Sulaukęs pagalbos, šis Dievo tarnas gebėjo paskelbti faraonui grėsmingas žinias. Mozė pamatė, koks Jehova galingas – kaip išgelbėjo izraelitus ir nuskandino faraoną su visais pulkais Raudonojoje jūroje (Iš 14:26–31; Ps 136:15).

⁸ Išėję iš Egipto vergijos, izraelitai vis skundėsi, reiškė nepasitenkinimą. Mozė turėjo progą įsitikinti, kad Jehova savo išvaduotai tautai yra labai kantrus (Ps 78:40–43). Jis pamatė ir koks Jehova nuolankus. Sykį, kai Mozė labai prašė, Dievas pakeitė savo sprendimą (Iš 32:9–14).

9. Ką apie Mozės santykius su Jehova leidžia suprasti žodžiai, užrašyti Hebrajams 11:27?

⁹ Po išėjimo iš Egipto Mozės ryšiai su Jehova tapo itin glaudūs. Jis, galima sakyti, regėjo dangiškąjį Tėvą savo akimis. (Perskaityk Hebrajams 11:27.) Kokie artimi buvo jų santykiai, byloja ir šie Biblijoje užrašyti žodžiai: „Jehova su Moze kalbėdavosi veidas  į veidą, kaip kalbasi žmogus su žmogumi“ (Iš 33:11).

10. Ką turime daryti, jei norime gerai pažinti Jehovą?

¹⁰ Ko galime pasimokyti? Kad Jehovą pažintume artimiau, turime stengtis vis geriau suprasti, koks jis yra, ir vykdyti jo valią. Šiandien Dievo valia yra, „kad visokie žmonės būtų išgelbėti ir aiškiai suprastų tiesą“ (1 Tim 2:3, 4). Turėdami tai omenyje, Jehovą pažinti padėsime ir kitiems.

11. Kodėl galima sakyti, kad padėdami Jehovą pažinti kitiems patys geriau jį pažįstame?

¹¹ Dažnai būna, kad padėdami Jehovą pažinti kitiems patys geriau jį pažįstame. Pavyzdžiui, Jehova veda mus pas žmones, kurių širdis pasirengusi priimti tiesą, ir iš to suprantame, kad jis atjautus (Jn 6:44; Apd 13:48). Taip pat matome, kaip mūsų studijuotojai atsikrato blogų įpročių ir ima keistis į gera, – įsitikiname, kad Dievo Žodis iš tiesų galingas (Kol 3:9, 10). Dievas nori, kad mūsų bendruomenės teritorijoje gyvenantys žmonės būtų išgelbėti, todėl suteikia jiems daugybę progų su juo susipažinti – akivaizdu, Jehova yra labai kantrus (Rom 10:13–15).

12. Ko, remiantis Išėjimo 33:13, Mozė meldė Jehovą ir kodėl?

¹² Mozė brangino savo draugystę su Jehova. Dievo vardu jis padarė ne vieną stebuklą, taigi Dievą gerai pažinojo. Vis dėlto Mozė meldė Jehovą, kad leistų dar geriau jį pažinti. (Perskaityk Išėjimo 33:13.) Jam buvo jau per aštuoniasdešimt, kai šito prašė. Mozė suvokė, kad yra dar daug dalykų, kuriuos galėtų apie savo dangiškąjį Tėvą sužinoti.

13. Iš ko bus akivaizdu, kad draugystę su Jehova branginame?

¹³ Ko galime pasimokyti? Kad ir kiek laiko Jehovai tarnaujame, savo draugystę su juo turime branginti. Ar išties vertiname ryšį su Dievu, bus akivaizdu iš mūsų maldų.

14. Kodėl, norėdami Dievą geriau pažinti, turime jam melstis?

¹⁴ Draugystės nebus, jei nebendrausime. Tad jei nori su Dievu susidraugauti, dažnai jam melskis, nebijok išsakyti slapčiausių minčių ir jausmų (Ef 6:18). Turkijoje gyvenanti Krista sako: „Kaskart, kai maldoje išlieju Jehovai širdį ir sulaukiu pagalbos, pajaučiu jam dar didesnę meilę ir dar tvirčiau juo pasitikiu. Matau, kad Jehova mano maldas išklauso, todėl galiu pasakyti: jis man yra tikras Tėvas ir Draugas.“

15. Kaip Jehova vadino karalių Dovydą?

¹⁵ Karalius Dovydas gimė tautoje, pasiaukojusioje Jehovai. Bet Dievą jis garbino ne dėl to, kad taip darė visa jo šeima. Dovydas užmezgė su Jehova asmeninį ryšį. Dėl to Jehova jį labai mylėjo, netgi vadino „vyru pagal savo širdį“ (Apd 13:22). Kaip Dovydas tapo Dievui toks artimas?

16. Ką Dovydas sužinojo apie Jehovą stebėdamas kūriniją?

¹⁶ Dovydas daug sužinojo apie Jehovą stebėdamas kūriniją. Vaikystėje jis nemažai laiko praleido ganydamas  tėvo avis ir tikriausiai jau tada ėmė stebėti Jehovos kūrinius ir apie juos mąstyti. Pavyzdžiui, naktimis žvelgdamas į dangų Dovydas ne tik matė žvaigždes, bet ir įžvelgė, koks yra jų Kūrėjas. „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus platybės garsina jo rankų darbą“, – rašė jis jausmų pagautas (Ps 19:1, 2). Mąstydamas, kaip nuostabiai yra sukurtas žmogus, Dovydas suprato, kad Jehova labai išmintingas (Ps 139:14). Stebėdamas Jehovos kūrinius ir apie juos galvodamas, jis suvokė savo menkumą.

17. Kodėl svarbu stebėti Dievo kūrinius ir apie juos mąstyti?

¹⁷ Ko galime pasimokyti? Gyvename nuostabiame Jehovos sukurtame pasaulyje. Vis apsidairykime aplinkui, pasigrožėkime kūrinija – augalais, gyvūnais, žmonėmis – ir pamąstykime, ką ji leidžia suprasti apie Kūrėją. Šitaip savo Dievą kasdien vis geriau pažinsime ir vis labiau pamilsime (Rom 1:20).

18. Ką, sprendžiant iš 18-os psalmės, Dovydas pripažino?

¹⁸ Dovydas įžvelgė, kad jam padeda Jehova. Pavyzdžiui, kad apgintų tėvo avis, jam teko grumtis ir su liūtu, ir su meška. Dovydas suprato, kad plėšrūnų be Jehovos pagalbos nebūtų įveikęs. Panašiai buvo tada, kai nukovė Galijotą, – Dovydas neabejojo, kad nugalėti tą milžiną jam padėjo Jehova (1 Sam 17:37). Ir ištrūkęs iš karaliaus Sauliaus, savo pavydaus persekiotojo, rankų Dovydas pripažino, kad tik Jehovos dėka išsigelbėjo (Ps 18, antrašas). Išdidus žmogus panašiais atvejais prisiimtų visus nuopelnus sau. Bet Dovydas buvo nuolankus, todėl gebėjo įžvelgti Jehovos pagalbą (Ps 138:6).

19. Ko galime pasimokyti iš karaliaus Dovydo?

¹⁹ Ko galime pasimokyti? Vien prašyti Jehovą pagalbos negana – turime mokytis įžvelgti, kada ir kaip jis mums padeda. Jei nuolankiai pripažinsime savo ribotumus, matysime, kad tai, kas patiems neįmanoma, su Jehova tampa įmanoma. Turėsime daug progų patirti, kad Jehova mus palaiko, ir mūsų ryšys su juo vis stiprės. Tuo įsitikino ir ilgametis Jehovos tarnas vardu Aisekas, gyvenantis Fidžyje. „Kai galvoju apie savo gyvenimą, – sako jis, – matau, kaip Jehova man padėjo nuo tada, kai pradėjau studijuoti Bibliją, ir kaip padeda iki šiol. Visada jį jaučiu šalia.“

20. Ką Dovydui davė tai, kad jis gerai pažinojo Jehovą?

²⁰ Dovydas iš Jehovos mokėsi, kokiam reikia būti. Dievas mus taip sukūrė, kad gebėtume imti iš jo pavyzdį (Pr 1:26). Kuo aiškiau suvokiame, koks yra Jehova, tuo lengviau mums yra jo pavyzdžiu sekti. Dovydas savo dangiškąjį Tėvą gerai pažinojo, todėl galėjo iš jo mokytis, kaip elgtis su kitais. Štai sykį Dovydas padarė sunkią nuodėmę – svetimavo su Batšeba ir pasirūpino, kad jos vyras žūtų mūšyje (2 Sam 11:1–4, 15). Vis dėlto Jehova Dovydo pasigailėjo. Kodėl? Todėl, kad jis sekė Dievo pavyzdžiu ir pats ne kartą buvo parodęs gailestingumą kitiems. Dovydą su Jehova siejo labai artimas ryšys, ne veltui Izraelyje  jis buvo itin mylimas karalius. Pagal tai, koks karalius buvo Dovydas, Jehova paskui vertino kitus karalius (1 Kar 15:11; 2 Kar 14:1–3).

21. Kuo, remiantis Efeziečiams 4:24 ir 5:1, mums naudinga imti pavyzdį iš Dievo?

²¹ Ko galime pasimokyti? Biblija mus skatina: „Imkite pavyzdį iš Dievo.“ Taip darydami mes ir Jehovą geriau pažinsime, ir patys tapsime geresniais žmonėmis. Ugdydamiesi asmenybę, panašią į jo, pasirodysime esą jo vaikai. (Perskaityk Efeziečiams 4:24; 5:1.)

22, 23. Kodėl verta stengtis būti kuo panašesniems į Jehovą?

²² Kaip jau kalbėjome, Jehovą galime pažinti stebėdami kūriniją ir skaitydami jo Žodį. Biblija tikrai yra ypatinga knyga. Joje rašoma apie daug ištikimų Dievo tarnų, kaip kad Mozė ir Dovydas, ir iš jų verta mokytis. Jehova save jau apreiškė, tad belieka padaryti, kas nuo mūsų priklauso, – atverti akis, ausis ir širdį, kad jį geriau pažintume.

²³ Apie Jehovą visada galėsime sužinoti ką nors naujo (Mok 3:11). Svarbiausia ne kiek apie jį žinome, o ką su tomis žiniomis darome. Jei stengsimės būti kuo panašesni į savo rūpestingąjį Tėvą, jei gyvenime pritaikysime, ką apie jį sužinome, jis prie mūsų artinsis (Jok 4:8). Jehova savo Žodyje mus patikina, kad nepaliks tų, kurie jo ieško.