1. Kaip buvo įkurta krikščionių bendruomenė Filipuose?

KAI apaštalas Paulius, Silas, Lukas ir Timotiejus atvyko į Filipus, daug žmonių noriai klausėsi jų skelbiamos žinios apie Karalystę. Tasai ketvertas uolių evangelizuotojų įkūrė mieste krikščionių bendruomenę, ir nauji Kristaus mokiniai ėmė rinktis drauge, tikriausiai pas svetingąją Lidiją (Apd 16:40).

2. Kokių išbandymų Filipų bendruomenė netrukus patyrė?

² Bet bendruomenės laukė išbandymai. Piktojo sukurstyti, kai kurie miesto gyventojai ėmė aršiai priešintis evangelizacijos darbui. Paulius ir Silas buvo suimti, nuplakti ir įkalinti. Išėję iš kalėjimo jie aplankė bendratikius ir juos pastiprino. Tada Paulius, Silas ir Timotiejus iškeliavo, o Lukas, galimas dalykas, pasiliko. Kaip naujajai bendruomenei klojosi toliau? Jehovos dvasios padedami, broliai ir sesės nenuleido rankų ir tęsė pradėtą darbą (Fil 2:12). Paulius išties galėjo jais didžiuotis.

3. Ko, kaip rašoma Filipiečiams 1:9–11, Paulius meldė Jehovą?

³ Po kokių dešimt metų apaštalas išsiuntė filipiečiams laišką. Jį skaitydami jaučiame, kaip stipriai Paulius mylėjo tenykščius bendratikius. Apaštalas rašė: „Visų jūsų ilgiuosi, nes myliu jus taip kaip Kristus Jėzus“ (Fil 1:8). Savo brolius jis patikino, kad už juos meldžiasi. Paulius prašė Jehovą keleto dalykų: kad filipiečių meilė vis augtų, kad jie gebėtų įžvelgti, kas gyvenime  svarbiau, būtų be priekaišto, netaptų niekam suklupimu ir duotų gausių teisumo vaisių. (Perskaityk Filipiečiams 1:9–11.) Šiame straipsnyje pakalbėsime, kuo Pauliaus žodžiai reikšmingi mums.

4. a) Kaip, remiantis 1 Jono 4:9, 10, Jehova parodė mums meilę? b) Kaip stipriai turėtume mylėti Dievą?

⁴ Jehova parodė mums begalinę meilę siųsdamas savo Sūnų į žemę numirti už mūsų nuodėmes. (Perskaityk 1 Jono 4:9, 10.) Kadangi Dievas iš meilės tiek daug padarė dėl mūsų, mes tiesiog negalime jo nemylėti (Rom 5:8). O kaip stipriai turėtume mylėti Dievą? Sykį vienam fariziejui Jėzus pasakė: „Mylėk Jehovą, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mt 22:36, 37). Vadinasi, negana Jehovą mylėti tik dalimi širdies. Be to, mūsų meilė jam turi kasdien stiprėti. Paulius filipiečiams rašė: „Meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų.“ Kaip tad galime stiprinti savo meilę Dievui?

5. Ką daryti, kad mūsų meilė Jehovai augtų?

⁵ Kad galėtume Dievą mylėti, reikia jį pažinoti. Biblijoje sakoma: „Kas nemyli, Dievo nepažįsta, nes Dievas yra meilė“ (1 Jn 4:8). Apaštalas Paulius filipiečiams rašė, kad meilė turi augti „kartu su geru tiesos supratimu ir visokeriopu išmanymu“ (Fil 1:9). Mūsų meilė Jehovai užgimė, kai pradėjome studijuoti Bibliją ir įgijome esminių žinių apie jį. Laikui bėgant su juo susipažinome geriau. Kuo aiškiau matėme, kokia nuostabi asmenybė jis yra, tuo stipriau jį pamilome. Todėl labai svarbu ir toliau vis gilintis į Bibliją ir apmąstyti, ką sužinome (Fil 2:16).

6. Ką svarbaus apie meilę sužinome iš 1 Jono 4:11, 20, 21?

⁶ Didi Jehovos meilė skatina mus mylėti savo brolius. (Perskaityk 1 Jono 4:11, 20, 21.) Galbūt atrodo, kad mylėti bendratikius turėtų būti paprasta. Juk visi tarnaujame tam pačiam Dievui Jehovai ir norime būti į jį panašūs. Be to, stengiamės sekti Jėzaus pavyzdžiu, o jis, kaip žinome, mus mylėjo taip stipriai, kad nepagailėjo atiduoti gyvybės. Vis dėlto kartais paklusti Jėzaus priesakui vieniems kitus mylėti būna nelengva. Prisiminkime vieną situaciją, susiklosčiusią Filipų bendruomenėje.

7. Ką suprantame iš Pauliaus paraginimo Evodijai ir Sintichei?

⁷ Tarp tų, kas drauge su apaštalu Pauliumi Filipuose garsino gerąją naujieną, buvo ir Evodija su Sintiche. Deja, laikui bėgant šios dvi krikščionės, matyt, ėmė dėl kažko nesutarti. Savo laiške Paulius paminėjo tas seses vardais ir paragino jas būti vienos minties (Fil 4:2, 3). Apaštalas kreipėsi ir į pačią bendruomenę: „Visa darykite be murmėjimų ir ginčų“ (Fil 2:14). Tiek Evodiją su Sintiche, tiek visą bendruomenę šie Pauliaus žodžiai, be abejo, paskatino stiprinti meilės saitus.

8. a) Dėl ko mums gali būti sunku mylėti bendratikius? b) Kas padėtų šią kliūtį įveikti?

⁸ Mums, kaip Evodijai ir Sintichei, bus sunku mylėti bendratikius, jei sureikšminsime jų klaidas ir trūkumus. Visi mes kasdien suklystame. Kai  susitelkiame į tai, ką bendratikiai daro ne taip, mūsų meilė jiems ima šalti. Tarkim, koks brolis ar sesė pamiršta padėti mums valyti Karalystės salę. Gali būti, kad šiek tiek susierzinsime. Jeigu pradėsime mąstyti apie visas klaidas, kurias tas bendratikis yra padaręs, nepasitenkinimo jausmas tik didės ir žmogų mylėti darysis vis sunkiau. Tokioje situacijoje svarbu prisiminti, kad Jehova mato ne vien ano brolio ar sesės, bet ir mūsų trūkumus, vis dėlto kiekvieną labai myli. Turime sekti Jehovos meilės pavyzdžiu ir susitelkti į geras bendratikių savybes. Jeigu stengsimės juos mylėti, stiprinsime tarpusavio vienybę (Fil 2:1, 2).

9. Kokie dalykai krikščionio gyvenime yra vieni svarbiausių?

⁹ Šventosios dvasios įkvėptas, Paulius skatino Filipų krikščionis „įžvelgti, kas svarbiau“ (Fil 1:10). Jo žodžiai aktualūs ir šiandieną. Vieni svarbiausių dalykų mūsų gyvenime yra Jehovos vardo pašlovinimas, jo pažadų išsipildymas, bendruomenės vienybė ir santarvė (Mt 6:9, 10; Jn 13:35). Jeigu į tai labiausiai susitelkiame, Jehovai bus akivaizdu, kad jį mylime.

10. Ko reikia, kad Jehovos akyse būtume be priekaišto?

¹⁰ Paulius dar sakė, kad turime būti „be priekaišto“. Žinoma, Jehova iš mūsų nesitiki, kad būsime tobuli kaip jis. Tai juk neįmanoma. Tačiau jo akyse būsime be priekaišto, jei nuoširdžiai stengsimės puoselėti meilę ir nuolat atminsime, kas gyvenime svarbiausia. Viena, kaip savo meilę galime parodyti, – tai saugotis, kad netaptume kitiems suklupimu.

11. Kodėl turime saugotis, kad netaptume kitiems suklupimu?

¹¹ Pauliaus įspėjimas saugotis, kad netaptume kitiems suklupimu, yra labai rimtas. Kiti gali suklupti, pavyzdžiui, dėl to, kokias pramogas renkamės, kokius drabužius vilkime ar kokį darbą dirbame. Galbūt mūsų pasirinkimas šiais klausimais nėra blogas Jehovos akyse. Bet jeigu kurio nors bendratikio sąžinė sako kitaip ir dėl mūsų sprendimo jis pasipiktintų ar net susvyruotų jo tikėjimas, į tai nevalia nekreipti dėmesio. Jėzus kadaise kalbėjo: „Jei koks žmogus bent vienam mane tikinčiam mažutėliui taptų suklupimo akmeniu, tai geriau tam žmogui būtų, kad kas nors užkabintų jam ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir paskandintų atviroje jūroje“ (Mt 18:6).

12. Ko pasimokome iš vienos pionierių poros?

¹² Viena pionierių pora paėmė šį Jėzaus perspėjimą į širdį. Jų bendruomenėje pasikrikštijo vyras ir žmona, abu kilę iš labai konservatyvių šeimų. Jie buvo įsitikinę, kad krikščionims nedera žiūrėti filmų, net ir tokių, kuriuose nėra nieko bloga. Tad jie buvo priblokšti, kai sužinojo, kad pionierių pora nuėjo į kino teatrą. Ką po to darė pionieriai? Jie nutarė nebežiūrėti filmų, kol naujieji bendratikiai išlavins savo sąžinę ir geriau supras, kas krikščionims tinkama ir kas ne (Hbr 5:14). Toks nesavanaudiškas jų sprendimas bylojo, kad  savo brolį ir sesę jie myli ne vien žodžiais, bet ir darbais (Rom 14:19–21; 1 Jn 3:18).

13. Kaip galėtume pastūmėti bendratikį į nuodėmę?

¹³ Tapti žmogui suklupimu galime ir jeigu stumiame jį į nuodėmę. Įsivaizduokime tokią situaciją. Biblijos studijuotojas po ilgos ir sunkios kovos galiausiai įveikia priklausomybę nuo alkoholio ir supranta, kad dabar negali gerti nė lašo. Jis pakeičia savo gyvenseną ir pasikrikštija. Viename sambūryje bendratikis pasiūlo jam svaigalų ir sako: „Vienas iš šventosios dvasios vaisių yra susivaldymas. Jeigu prašysi Jehovą, jis duos tau savo dvasios, juk esi pasikrikštijęs jo tarnas. Nebijok truputį išgerti, nieko bloga nenutiks.“ Tik pagalvokime, kokios galėtų būti pasekmės, jeigu naujasis brolis paklausytų tokio neprotingo patarimo!

14. Kodėl galima sakyti, kad bendruomenės sueigos padeda mums laikytis paraginimo iš Filipiečiams 1:10?

¹⁴ Laikytis apaštalo Pauliaus paraginimo, užrašyto Filipiečiams 1:10, mums labai padeda bendruomenės sueigos. Tai, ką per sueigas aptariame, primena mums, kas, Jehovos požiūriu, gyvenime svarbiausia. Klausydami programos mokomės taikyti Biblijos principus, kad Dievo akyse būtume be priekaišto. Be to, sueigose esame skatinami vieni  kitus „mylėti ir daryti gerus darbus“ (Hbr 10:24, 25). Brolių raginami, užsidegame dar didesne meile jiems ir Jehovai. O kai mūsų širdis yra kupina tokios meilės, norime saugotis visko, dėl ko mūsų bendratikiai galėtų suklupti.

15. Ką reiškia duoti gausių teisumo vaisių?

¹⁵ Paulius meldė Jehovą, kad filipiečiai duotų gausių teisumo vaisių (Fil 1:11). Bendruomenei tai, be abejo, reiškė mylėti Jehovą ir jo tarnus, taip pat kalbėti kitiems apie savo tikėjimą Jėzumi ir apie nuostabią ateities viltį. Dar kai ką svarbaus suprantame iš Filipiečiams 2:15. Paulius sakė, kad pasaulyje turime šviesti tarsi šviesuliai. Pats Jėzus savo sekėjus pavadino „pasaulio šviesa“ ir vėliau jiems paliepė: „Eikite ir darykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 5:14–16; 28:18–20). Krikščionys, pasak Jėzaus, bus jo liudytojai „iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Taigi teisumo vaisių duodame ir jei uoliai dirbame evangelizacijos darbą.

16. Kaip Filipiečiams 1:12–14 patvirtina, kad įmanoma išlikti uoliems net kai sunku? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹⁶ Kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, šiame tamsiame pasaulyje galime būti tarsi šviesuliai. Kartais dėl tam tikrų suvaržymų atsiranda puikių progų paskelbti gerąją naujieną. Štai apaštalas Paulius, kai rašė Laišką filipiečiams, buvo įkalintas savo namuose Romoje. Bet pančiai nesutrukdė jam liudyti apie Karalystę jį saugantiems kareiviams ir visiems, kas pas jį užeidavo. Paulius  išliko uolus evangelizuotojas ir šitaip įkvėpė savo broliams pasitikėjimo ir drąsos skelbti Dievo žodį. (Perskaityk Filipiečiams 1:12–14; 4:22.)

17. Prašom pateikti pavyzdį, kaip mūsų bendratikiai nelengvomis aplinkybėmis nepraranda uolumo tarnyboje.

¹⁷ Tokią kaip Pauliaus drąsą rodo daugybė brolių ir sesių, gyvenančių šalyse, kur mūsų veikla suvaržyta (Mt 10:16–20). Kadangi skelbti gerosios naujienos po namus jie negali, randa kitų būdų, kaip paliudyti žmonėms tiesą. Vienoje tokioje šalyje rajono prižiūrėtojas pasakė broliams ir sesėms, kad jų asmeninė tarnybos teritorija dabar yra kiek kitokia – tai visi giminaičiai, kaimynai, bendramoksliai, bendradarbiai ir pažįstami. Prižiūrėtojas paragino savo „teritorijoje“ neaplenkti nė vieno. Per porą metų tame rajone bendruomenių skaičius žymiai išaugo. Nors mūsų šalyje ir nebūtų kliūčių skelbti gerąją naujieną, vis tiek galime imti pavyzdį iš kitur gyvenančių bendratikių: išnaudoti visas progas paliudyti žmonėms tiesą ir neabejoti, kad Jehova suteiks mums jėgų įveikti bet kokias kliūtis (Fil 2:13).

18. Kas šiandien kaip niekad svarbu?

¹⁸ Šiandien kaip niekad reikia laikytis Pauliaus pamokymų, užrašytų Laiške filipiečiams. Stenkimės įžvelgti, kas gyvenime svarbiau, būti be priekaišto Dievo akyse, netapti niekam suklupimu ir duoti gausių teisumo vaisių. Tada mūsų meilė vis augs ir dėl to bus šlovė Jehovai.