1. Ką Jehova jaučia nuolankiems žmonėms?

JEHOVA myli nuolankius žmones, laiko juos savo artimais draugais. O štai nuo išdidžiųjų jis „laikosi atokiai“ (Ps 138:6). Jei norime, kad Jehova mumis džiaugtųsi ir rūpestingai globotų, turime mokytis būti nuolankūs.

2. Kokius klausimus šiame straipsnyje aptarsime?

² Šiame straipsnyje aptarsime tris klausimus: 1) kokia savybė yra nuolankumas? 2) kodėl svarbu ją ugdytis? 3) kokiomis aplinkybėmis gali pasimatyti, ar iš tikro esame nuolankūs? Taip pat sužinosime, kad mokydamiesi nuolankumo ne tik džiuginame Jehovos širdį, bet ir patys patiriame daug gera (Pat 27:11; Iz 48:17).

3. Kokį žmogų galima pavadinti nuolankiu?

³ Nuolankus žmogus nemano esąs kažin kas, kitų akyse nesipuikuoja. Jis suvokia savo menkumą prieš Jehovą, taip pat pripažįsta, kad bet kuris kitas žmogus vienokiu ar kitokiu atžvilgiu jį pranoksta (Fil 2:3, 4).

4, 5. Kodėl galima sakyti, kad iš pažiūros nuolankus žmogus nebūtinai iš tikro toks yra?

⁴ Būna, kad žmogus iš pažiūros atrodo nuolankus, bet iš tikro toks nėra. Galbūt jis ramaus būdo arba išauklėtas elgtis mandagiai ir pagarbiai, tačiau giliai širdyje turi daug išdidumo ir anksčiau ar vėliau tai pasimato (Lk 6:45).

 ⁵ Bet būna ir atvirkščiai: tas, kuris, regis, savimi pasitiki ir atvirai sako, ką galvoja, nebūtinai yra išdidus (Jn 1:46, 47). Suprantama, tokiam žmogui derėtų būti atsargiam ir pernelyg nesikliauti savimi. Taigi, ar esame lengvai bendraujantys ir atviro būdo ar drovesni, visi turime mokytis nuolankumo.

6. Ko, remdamiesi 1 Korintiečiams 15:10, galime pasimokyti iš Pauliaus?

⁶ Vertas dėmesio apaštalo Pauliaus pavyzdys. Jehovos padedamas jis daugelyje miestų įkūrė bendruomenes. Nors Paulius tikriausiai nuveikė daugiau nei bet kuris kitas Jėzaus apaštalas, jis nemanė esąs už bendratikius pranašesnis. „Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę“, – nuolankiai pripažino jis (1 Kor 15:9). Tada pridūrė, kad apaštalystės dovaną gavo ne dėl savo nuopelnų ar sugebėjimų, o dėl Dievo malonės. (Perskaityk 1 Korintiečiams 15:10.) Skaitydami Korinto krikščionims adresuotą laišką matome, kad Paulius, priešingai nei jį kritikavę bendruomenės vyrai, nesiaukštino (2 Kor 10:10). Jis yra tikras nuolankaus žmogaus pavyzdys.

7. Kas liudija apie kai kurių gerai žinomų brolių nuolankumą? Prašom pateikti pavyzdį.

⁷ Daugelį Jehovos tarnų įkvepia brolio Karlo Kleino, tarnavusio Vadovaujančiojoje taryboje, gyvenimo istorija. Jis atvirai papasakojo, su kokiais jausmais teko kovoti. Štai pirmą kartą išėjęs į tarnybą po namus (tai buvo 1922 metai), brolis Kleinas pamatė, koks šis darbas sunkus, todėl vėl jo imtis ryžosi tik po poros metų. Vėliau, tarnaudamas  Betelyje, jis ilgai giežė apmaudą ant bendratikio, kuris buvo davęs jam pamokymą. Brolis Kleinas taip pat atvirai prisipažino, kad kurį laiką jį vargino emocinis išsekimas. Tik pagalvokime, kiek nuolankumo jam reikėjo, kad taip atvirai galėtų kalbėti apie savo trūkumus ir silpnybes, – juk jis buvo gerai žinomas ir ėjo labai atsakingas pareigas. Brolį Kleiną ir jo nuoširdžiai papasakotą gyvenimo istoriją prisimena daugelis mūsų bendratikių. *

8. Kaip žodžiai, užrašyti 1 Petro 5:6, padeda suprasti, kad nuolankius žmones Jehova vertina?

⁸ Nuolankumą ugdytis svarbu pirmiausia dėl to, kad nuolankius žmones Jehova vertina. Tą suprantame iš apaštalo Petro žodžių, užrašytų 1 Petro 5:6. (Perskaityk.) Ši eilutė knygoje „Ateik ir sek paskui mane“ komentuojama taip: „Išdidumas yra pražūtingas, veikia lyg nuodai. Talentingiausią žmogų puikybė daro Dievui nenaudingą, o nuolankumas net paprastuolį paverčia geru jo įrankiu. [...] Jei esi nuolankus, Dievas mielai apdovanos [...] tave.“ * Iš tiesų, ar gali būti kas prasmingiau už galimybę džiuginti Jehovos širdį? (Pat 23:15)

9. Kodėl kitus traukia prie nuolankių žmonių?

⁹ Nuolankūs norime būti ne vien dėl to, kad tokius žmones Jehova vertina. Nuolankumas mums patiems duoda daug gera. Jei būsime nuolankūs, kitus trauks prie mūsų. Kodėl galime taip sakyti? Pagalvokime, prie kokių žmonių mus pačius traukia (Mt 7:12). Vargu ar norėtume turėti reikalų su tokiais, kurie nuolat perša savo nuomonę ir į kitų pasiūlymus nekreipia dėmesio. Bet kaip malonu leisti laiką su bendratikiais, kurie, pasak apaštalo Petro, yra atjautūs, kupini broliškos meilės, jautrios širdies ir nuolankios dvasios (1 Pt 3:8). Mums smagu būti su tokiais žmonėmis ir tikriausiai jiems smagu būti su mumis, – žinoma, jei esame nuolankūs.

10. Kodėl galima sakyti, kad nuolankiam žmogui lengviau priimti gyvenimą tokį, koks yra?

¹⁰ Jei esame nuolankūs, lengviau yra susitaikyti su neteisybe. O jos gyvenime  netrūksta. Išmintingasis karalius Saliamonas sakė: „Mačiau vergus raitomis jojant, o didžiūnus einant pėsčiomis tarsi kokius vergus“ (Mok 10:7). Taip jau būna, kad gabieji ne visada sulaukia pripažinimo, o tie, kas talentais nepasižymi, laikomi pagarboje. Vis dėlto Saliamonas sakė, kad geriau jau su esamomis aplinkybėmis susitaikyti, nei sielotis, kad ne viskas klostosi taip, kaip norėjome (Mok 6:9). Jei esame nuolankūs, lengviau priimti gyvenimą tokį, koks yra.

11. Kaip elgsimės išgirdę iš bendratikio pamokymą ar pastabą?

¹¹ Kasdien turime daug progų pasitikrinti, ar esame nuolankūs. Aptarkime kelias situacijas. Bendratikis duoda mums pamokymą ar pastabą. Jei bendratikis ryžosi atkreipti mūsų dėmesį į tai, ką darome negerai, tikriausiai reikalas yra rimtesnis, negu mums atrodo. Gali būti, kad iš pradžių priimti pastabos nenorime. Gal net pykstame ant žmogaus dėl to, ką pasakė ar kaip pasakė. Tačiau jei esame nuolankūs, situaciją stengsimės įvertinti blaiviai.

12. Kodėl, remiantis Patarlių 27:5, 6, turėtume būti dėkingi bendratikiui už pamokymą ar pastabą? Prašom pailiustruoti.

¹² Nuolankus žmogus bus dėkingas bendratikiui už pamokymą ar pastabą. Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Įsivaizduok, kad šnekučiuojiesi su keliais bičiuliais Karalystės salėje. Vienas iš jų pasivedėja tave į šalį ir mandagiai pasako, kad tau tarp dantų matosi maisto likučių. Nors ir pasijauti nesmagiai, tikriausiai esi jam dėkingas, kad apie tai pasakė. Net pagalvoji: kaip būtų buvę gerai, jei kas nors anksčiau būtų tave perspėjęs. Dėkingi būsime ir bendratikiui, kuris ryžtasi atkreipti mūsų dėmesį į tai, ką darome negerai. Į tą žmogų žiūrėsime kaip į draugą – ne kaip į priešą. (Perskaityk Patarlių 27:5, 6; Gal 4:16.)

13. Kaip nuolankus žmogus reaguoja, jei atsakingos užduotys bendruomenėje paskiriamos ne jam, o kitiems?

¹³ Atsakingos užduotys bendruomenėje paskiriamos ne mums, o kitiems. „Kai matau, kad teokratines užduotis, kurias norėčiau gauti aš, gauna kiti, kartais pagalvoju kodėl“, – prisipažįsta vyresnysis vardu Džeisonas. Gal ir tau yra  taip buvę? Siekti atsakingesnių užduočių bendruomenėje nėra nieko bloga (1 Tim 3:1). Vis dėlto labai svarbu žiūrėti, kur krypsta mūsų mintys. Jei nebūsime atsargūs, širdyje atsiras vietos išdidumui. Pavyzdžiui, krikščionis ims manyti, kad yra pats tinkamiausias kokiai nors užduočiai bendruomenėje. Arba, tarkim, kokio brolio žmona pagalvos: „Mano vyras susidorotų su ta užduotimi kur kas geriau nei anas brolis.“ Nuolankus žmogus tokias mintis vys šalin.

14. Kaip Mozė reagavo, kai kiti gavo atsakingų užduočių, ir ko galime iš to pasimokyti?

¹⁴ Kaip dera reaguoti, kai kiti gauna atsakingų užduočių, pasimokome iš Mozės pavyzdžio. Jis buvo paskirtas Izraelio tautos vedliu ir savo tarnystę labai vertino. Bet Jehova suteikė dvasios ir kitiems vyrams, kad jie galėtų perimti iš Mozės dalį darbo. Kaip Mozė dėl to jautėsi? Jis nė trupučio nepavydėjo (Sk 11:24–29). Taip pat nuolankiai sutiko dalytis su kitais atsakomybe spręsti žmonių bylas, ir izraelitams tai išėjo į naudą (Iš 18:13–24). Akivaizdu, Mozė daugiau galvojo apie kitų gerovę, o ne apie savo išskirtinę padėtį tautoje. Argi ne įkvepiantis pavyzdys? Atminkime: jei tikrai norime būti Jehovai naudingi, mūsų nuolankumas turi viršyti gabumus. Biblijoje sakoma: „Nors Jehova yra aukštybėse, jis pastebi nuolankųjį“ (Ps 138:6).

15. Su kokiais pokyčiais teko taikytis daugeliui brolių ir sesių?

¹⁵ Tenka taikytis prie naujų aplinkybių. Pastaraisiais metais daugeliui ilgamečių Jehovos tarnų teko taikytis prie naujų aplinkybių. Pavyzdžiui, 2014 metais srities prižiūrėtojai su žmonomis gavo paskyrimus į kitas visalaikės tarnybos  sritis. Tais pačiais metais Vadovaujančioji taryba nusprendė, kad rajono prižiūrėtojai savo tarnybą baigs sulaukę 70-ies, o bendruomenės vyresniųjų tarybos koordinatoriai – 80-ies metų. Taip pat per pastaruosius kelerius metus nemažai beteliečių buvo paskirti tarnauti pionieriais, kitiems teko nutraukti specialiąją visalaikę tarnybą dėl suprastėjusios sveikatos, šeimos įsipareigojimų ar kitų asmeninių priežasčių.

16. Kaip, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, mūsų bendratikiai pasirodo esą nuolankūs?

¹⁶ Daugeliui mūsų bendratikių prisitaikyti prie naujų aplinkybių nebuvo lengva. Kas gavo naujus paskyrimus, galima sakyti, išgyveno tikrą netektį, nes savo tarnybai buvo atidavę nemažai metų ir ją labai mėgo. Vis dėlto per laiką jie apsiprato. Kas tiems ištikimiems Dievo tarnams suteikė jėgų? Pirmiausia, meilė Jehovai. Suvokdami, kad savo gyvenimą yra paaukoję Dievui, o ne kokiam darbui, užduočiai ar pareigoms, jie nuolankiai tarnauja, kur tik reikia (Kol 3:23). Tie broliai ir sesės, Biblijos žodžiais tariant, meta savo nerimo naštą ant Jehovos ir neabejoja, kad jis jais pasirūpins (1 Pt 5:6, 7).

17. Kodėl esame dėkingi Jehovai už tai, kad moko mus nuolankumo?

¹⁷ Kokie esame dėkingi Jehovai už tai, kad per savo Žodį moko mus nuolankumo! Jei puoselėjame šią savybę, tada gerai ir mums patiems, ir kitiems. Nuolankus žmogus lengviau pakelia gyvenimo sunkumus. Svarbiausia, nuolankumas priartina mus prie dangiškojo Tėvo. Gera žinoti, kad jis, prakilnus ir didingas Dievas, savo nuolankius tarnus myli ir brangina (Iz 57:15).