1. Kodėl paklūstame Jehovai?

KODĖL mes paklūstame * Jehovai? Todėl, kad jis yra Kūrėjas ir vienintelis turi teisę nustatyti savo kūriniams, kaip dera elgtis (Apr 4:11). Be to, Jehova – geriausias Valdovas, ir tai dar viena svari priežastis jo klausyti. Žmoniją per visą istoriją valdė daugybė valdovų, bet meile, gailestingumu, atjauta ir išmintimi jie nė iš tolo Jehovai neprilygo (Iš 34:6; Rom 16:27; 1 Jn 4:8).

2. Dėl kokių svarių priežasčių, kaip rašoma Hebrajams 12:9–11, turime paklusti Jehovai?

² Jehova, mūsų dangiškasis Tėvas, nori, kad klausytume jo ne iš baimės, o iš meilės. Laiške hebrajams apaštalas Paulius ragina paklusti Dievui dėl to, kad „jis mus visada auklėja mūsų labui“. (Perskaityk Hebrajams 12:9–11.)

3. a) Iš ko bus akivaizdu, kad paklūstame Jehovai? b) Apie ką šiame straipsnyje pakalbėsime?

³ Iš ko akivaizdu, kad Jehovai paklūstame? Mes stengiamės klausyti jo visose gyvenimo srityse. Be to, kovojame su polinkiu pernelyg kliautis savimi (Pat 3:5). Visa, ką Jehova daro, byloja, kad jis yra neprilygstamas Dievas. Jei tai suprantame, paklūstame jam noriai (Ps 145:9). Kuo geriau Jehovą pažįstame, tuo stipriau jį  mylime. Ir jeigu Jehovą mylime, mums nereikia ilgo sąrašo taisyklių, apibrėžiančių, kas leistina daryti ir kas ne, – patys kreipiame savo mintis į gera ir šalinamės to, kas bloga (Ps 97:10). Bet kartais paklusti Jehovai būna nelengva. Kas trukdo? Pakalbėkime, ko vyresnieji gali pasimokyti iš Judo krašto valdytojo Nehemijo, šeimų galvos – iš karaliaus Dovydo ir kuo Jėzaus motina Marija yra geras pavyzdys vaikus auginančioms mamoms.

4, 5. Kodėl, remiantis Romiečiams 7:21–23, Jehovai paklusti būna nelengva?

⁴ Jehovai paklusti būna nelengva pirmiausia todėl, kad iš prigimties esame nuodėmingi ir netobuli. Ne visada mums norisi kam nors paklusti. Kai Adomas ir Ieva valgė uždrausto medžio vaisių, tapo akivaizdu, kad jiedu yra nusprendę neklausyti Dievo ir gyventi, kaip patinka (Pr 3:22). Diduma žmonių Dievo neklauso iki pat šiol – jie vadovaujasi savo supratimu, kas gera ir kas bloga.

⁵ Net ir tiems, kurie pažįsta Jehovą ir jį myli, ne visada lengva jo klausyti. Tą pripažino ir apaštalas Paulius. (Perskaityk Romiečiams 7:21–23.) Mes, kaip ir Paulius, norime daryti, kas Jehovos akyse teisu. Kad tai pavyktų, turime nuolat kovoti su polinkiu į bloga.

6, 7. Dėl kokios kitos priežasties gali būti sunku paklusti Jehovai? Prašom pateikti pavyzdį.

⁶ Kita priežastis, kodėl būna nelengva paklusti Jehovai, – mus veikia visuomenės, kurioje užaugome, kultūra ir papročiai. Įvairios mūsų aplinkoje vyraujančios pažiūros nesiderina su Jehovos valia ir jų atsisakyti gali būti sunku. Aptarkime vieną pavyzdį.

⁷ Kai kuriose šalyse jauni žmonės raginami užsidirbti kuo daugiau pinigų. Tą patyrė ir sesuo vardu Marija *. Prieš tapdama Jehovos liudytoja, ji studijavo viename geriausių šalies universitetų. Šeima skatino Mariją susirasti pelningą prestižinį darbą. Ji ir pati to norėjo, tačiau kai pažino ir pamilo Jehovą, šio siekio atsisakė. Aišku, tai nebuvo paprasta. „Kartais matau verslo galimybių, kurias išnaudodama galėčiau gerai užsidirbti, – sako Marija. – Bet suprantu, kad tai trukdytų man tarnauti Jehovai. Man iki šiol sunku sau pasakyti „ne“. Taip jau buvau auklėjama. Todėl kaskart turiu Jehovą maldauti, kad padėtų atsispirti pagundai ir atsisakyti darbo, kuris kliudytų mano dvasinei veiklai“ (Mt 6:24).

8. Ką toliau aptarsime?

⁸ Jehovai paklūstame savo pačių labui. O tie, kuriems jis yra suteikęs tam tikrų įgaliojimų, – vyresnieji, šeimų galvos ir vaikus auginančios mamos – dar turi papildomą paskatą jo klausyti. Kokią? Jų klusnumas duoda daug gera kitiems. Kad suprastume, kaip savo įgaliojimais naudotis Jehovos garbei, aptarkime keletą pavyzdžių iš Biblijos.

9. Kokių tautoje buvo negerovių, kurias Nehemijui reikėjo pašalinti?

⁹ Jehova pavedė vyresniesiems atsakingą užduotį – ganyti jo kaimenę (1 Pt  5:2). Kaip būti gerais ganytojais, jie gali mokytis iš Nehemijo. Tapęs Judo krašto valdytoju, jis gavo nemenką valdžią, tačiau jo laukė ne vienas iššūkis (Neh 1:11; 2:7, 8; 5:14). Tuo metu tautoje buvo daug negerovių, kurias reikėjo šalinti. Žmonės suteršė Jehovos šventyklą ir neskyrė išlaikymo levitams, kaip kad reikalavo Įstatymas, be to, nebegerbė šabo nuostatų. Kai kurie žydai net buvo vedę svetimtautes. Ką Nehemijas tomis aplinkybėmis darė? (Neh 13:4–30)

10. Ką Nehemijas nelengvomis aplinkybėmis darė?

¹⁰ Nehemijas valdžia nepiktnaudžiavo ir nesiėmė įvedinėti naujų taisyklių. Ne, jis karštai meldė Jehovą vadovavimo ir mokė tautą jo Įstatymo (Neh 1:4–10; 13:1–3). Be to, kartu su tautiečiais nuolankiai darbavosi prie Jeruzalės sienų atstatymo (Neh 4:15).

11. Kaip vyresnieji, remiantis 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8, turėtų elgtis su bendruomene?

¹¹ Vyresnieji gal ir nesprendžia tokių reikalų kaip Nehemijas, bet daugeliu atžvilgių seka jo pavyzdžiu. Jie uoliai darbuojasi dėl savo brolių ir sesių. Nors ir turi tam tikrų įgaliojimų, nesijaučia esą už kitus pranašesni ir su savo bendruomene elgiasi švelniai. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8.) Jie yra nuolankūs ir myli bendratikius, todėl kalba su jais maloniai. Patyręs vyresnysis vardu Endriu sako: „Jei vyresnieji yra malonūs ir draugiški, broliai ir sesės nelieka abejingi ir noriai su jais bendradarbiauja.“ Savo patirtimi dalijasi ir ilgametis vyresnysis vardu Tonis: „Stengiuosi pritaikyti pamokymą, užrašytą Filipiečiams 2:3, ir nuolat sau primenu, kad kitus reikia laikyti aukštesniais už save ir nebūti diktatoriumi.“

12. Kodėl vyresnieji turi būti nuolankūs?

 ¹² Vyresnieji turi būti nuolankūs, nes pats Jehova yra nuolankus. Jis, visatos Valdovas, „lenkiasi į dangų ir į žemę pažiūrėti, iš dulkių pakelia varguolį“ (Ps 18:35; 113:6, 7). O išdidžiais žmonėmis Jehova bjaurisi (Pat 16:5).

13. Kodėl vyresnysis turi gebėti pažaboti savo liežuvį?

¹³ Klusnus Jehovai vyresnysis turi gebėti, pasak Biblijos, pažaboti savo liežuvį, kad tiems, kurie elgiasi nepagarbiai, nepasakytų ko nors nemalonaus (Gal 5:14, 15; Jok 1:26). Minėtasis Endriu sako: „Pajautęs, kad brolis ar sesė kalba su manimi nepagarbiai, kartais noriu atsakyti tuo pačiu. Bet stengiuosi mąstyti apie senovėje gyvenusius Dievo tarnus. Jų pavyzdys man primena, kaip svarbu būti romiam ir nuolankiam.“ Vyresnieji klusnumą Jehovai parodo, jei su bendruomenės nariais ir kitais vyresniaisiais kalba maloniai ir draugiškai (Kol 4:6).

14. Koks yra tėvo vaidmuo šeimoje ir ko Jehova iš jo tikisi?

¹⁴ Jehova yra paskyręs tėvą būti šeimos galva ir tikisi, kad jis mokys ir drausmins savo atžalas (1 Kor 11:3; Ef 6:4). Bet šeimos galvai nevalia elgtis, kaip patinka, – jis yra atskaitingas Dievui, „kurio dėka kiekviena šeima danguje ir žemėje turi vardą“ (Ef 3:14, 15). Jei tėvas Jehovai paklūsta, savo įgaliojimais šeimoje naudojasi jo garbei. Kaip elgtis su namiškiais, jis gali pasimokyti iš karaliaus Dovydo.

15. Kodėl karalius Dovydas yra geras pavyzdys šeimų galvoms?

¹⁵ Jehova paskyrė Dovydą ne vien šeimos, bet ir visos Izraelio tautos galva. Būdamas karaliumi ir turėdamas didelę valdžią, jis ne sykį ta valdžia piktnaudžiavo ir tai privedė prie nuodėmės (2 Sam 11:14, 15). Vis dėlto Dovydas buvo Dievui klusnus. Kodėl galime taip tvirtinti? Jis priėmė Jehovos drausminimą, išsakė maldoje, kas jį slegia, ir labai stengėsi pasitaisyti (Ps 51:1–4). Dovydas taip pat buvo nuolankus. Jis įsiklausydavo ne tik į vyrų, bet ir į moterų patarimus (1 Sam 19:11, 12; 25:32, 33). Tarnystė Jehovai buvo visas Dovydo gyvenimas. Taigi akivaizdu, kad iš savo klaidų jis pasimokė.

16. Kokias pamokas iš Dovydo gyvenimo vertėtų įsidėmėti šeimų galvoms?

 ¹⁶ Štai keletas pamokų iš Dovydo gyvenimo, kurias vertėtų įsidėmėti šeimų galvoms. Nepiktnaudžiauk Jehovos suteiktais įgaliojimais, pripažink savo klaidas ir priimk Biblija pagrįstus pamokymus, – tada šeima matys, kad esi nuolankus, ir už tai tave gerbs. Kai namiškių vardu kreipiesi į Jehovą, atvirai išsakyk jam savo jausmus. Iš to jie supras, kad nuoširdžiai ieškai jo pagalbos ir vadovavimo. Svarbiausia, daryk viską, kad tavo gyvenimas suktųsi apie tarnystę Jehovai (Įst 6:6–9). Vertingiausia, ką gali šeimai duoti, – tai geras tavo pavyzdys.

17. Kokių įgaliojimų Jehova yra davęs mamoms?

¹⁷ Jehova yra skyręs mamoms garbingą vaidmenį šeimoje ir davęs įgaliojimų auklėti vaikus (Pat 6:20). Tas auklėjimas gali padaryti didžiulę įtaką vaiko gyvenimui (Pat 22:6). Pakalbėkime, ko mamos gali pasimokyti iš Jėzaus motinos Marijos.

18, 19. Kokiais atžvilgiais Marija yra pavyzdys mamoms?

¹⁸ Marija gerai išmanė šventuosius raštus. Ji buvo labai dievobaiminga ir su Dievu ją siejo stiprus ryšys. Gavusi iš Jehovos ypatingą užduotį, Marija mielai pakluso, nors suprato, kad tai iš esmės pakeis jos gyvenimą (Lk 1:35–38, 46–55).

¹⁹ Kaip jūs, mamos, galėtumėte sekti Marijos pavyzdžiu? Pirmiausia stiprinkite ryšį su Jehova asmeniškai tyrinėdamos Bibliją ir melsdamosi. Antra, dėl Jehovos būkite pasiryžusios keisti savo gyvenimą. Gali būti, kad tėvai jus auklėdami greit netekdavo kantrybės ir kalbėdavo šiurkščiai, todėl augote manydamos, kad toks elgesys su vaikais yra normalus. Net ir žinodamos, ko Jehova iš jūsų tikisi, gal ne visada elgiatės su vaikais kantriai, ypač jei esate pavargusios ir vaikai jūsų neklauso (Ef 4:31). Tokiais atvejais itin svarbu melsti Jehovą pagalbos. Mūsų sesė vardu Lidija sako: „Kai sūnus neklausydavo, kartais turėdavau melstis labai karštai, kad neišliečiau ant jo savo pykčio. Pradėjusi ką nors sakyti, sustodavau ir tyliai prašydavau Jehovą pagalbos. Malda padeda man nusiraminti“ (Ps 37:5).

20. Ko nemoka kai kurios mamos ir ką jos gali dėl to daryti?

 ²⁰ Kai kurioms mamoms sunku dėl ko kito – jos nemoka parodyti savo vaikams, kad juos myli (Tit 2:3, 4). Yra moterų, kurios vaikystėje nejautė šilumos iš savo tėvų. Jeigu ir tu taip užaugai, nesielk, kaip elgėsi jie. Jehovai paklusi, jei mokysiesi išreikšti vaikui šiltus jausmus. Nors pakeisti savo mąstyseną ir elgesį nelengva, tai nėra neįmanoma. Tavo pastangos neliks bevaisės – ir tu, ir tavo namiškiai būsite kur kas laimingesni.

21, 22. Ką gera, pasak Izaijo 65:13, 14, patiriame, jei paklūstame Jehovai?

²¹ Karalius Dovydas žinojo, kad paklusdamas Jehovai žmogus patiria labai daug gera. Jis rašė: „Jehovos įsakai teisingi, jie džiugina širdį. Jehovos įsakymas tyras, akims jis teikia šviesos. [...] Tavo tarną jie apsaugo. Kas jų laikosi, tas gauna didį atlygį“ (Ps 19:8, 11). Šiandien matome, koks aiškus skirtumas yra tarp tų, kurie Jehovai paklūsta, ir tų, kurie jo tėviškų pamokymų nepaiso. Klusnūs Jehovos tarnai, pasak Biblijos, linksma širdimi džiūgauja. (Perskaityk Izaijo 65:13, 14.)

²² Jei vyresnieji, šeimų galvos ir vaikus auginančios mamos Jehovai noriai paklūsta, daug kas jų gyvenime pasikeičia į gera, jų šeimos yra laimingesnės ir visa bendruomenė vieningesnė. Svarbiausia, Jehova tada turi dėl ko džiaugtis (Pat 27:11). Ar gali kas būti geriau?