1. Kas apaštalui Jonui gyvenimo pabaigoje galėjo kelti nerimą?

PIRMASIS mūsų eros amžius eina į pabaigą. Jonas, jau gana senyvas, turbūt vienintelis likęs gyvas iš apaštalų, gyvena tremtyje Patmo saloje (Apr 1:9). Jis žino, kad atskalūnai klaidina bendruomenes ir kelia susiskaldymus, todėl yra sunerimęs. Krikščionybės ugnelė, vos įsidegusi, regis, tuoj užges (Jud 4; Apr 2:15, 20; 3:1, 17).

2. Kokį jaudinantį pranašišką regėjimą, kaip rašoma Apreiškimo 7:9–14, gauna apaštalas Jonas? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

² Tomis sunkiomis aplinkybėmis Jonas gauna jaudinantį pranašišką regėjimą. Jis mato, kaip vienas angelas kitiems keturiems liepia sulaikyti pražūtingus didžiojo suspaudimo vėjus, kol bus galutinai užantspauduotas tam tikras skaičius Dievo vergų (Apr 7:1–3). Tų vergų yra 144 000 ir jie valdys danguje su Jėzumi (Lk 12:32; Apr 7:4). Paskui Jonas išvysta kitą įspūdingą reginį. Jis pasakoja: „Regėjau milžinišką minią žmonių iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų, ir jų nebuvo įmanoma suskaičiuoti. Jie stovėjo priešais sostą ir Avinėlį.“ (Perskaityk Apreiškimo 7:9–14.) Tik įsivaizduokime, kaip Jonas apsidžiaugia sužinojęs, kad ateityje tikrajam Dievui tarnaus tokia daugybė žmonių!

3. a) Kodėl galime neabejoti, kad Jono regėjimas sustiprins mūsų tikėjimą? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Tas regėjimas, be abejo, sustiprino Jono tikėjimą – juo labiau turėtų sustiprinti mūsų, juk gyvename laikais,  kai regėjimas pildosi. Esame liudininkai to, kaip į Jehovos tarnų gretas stoja milijonai žmonių, kurie galės išsigelbėti per didįjį suspaudimą ir amžinai gyventi žemėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip prieš aštuoniasdešimt suvirš metų Jehova savo tautai padėjo atpažinti milžinišką minią. Pakalbėsime apie dvi jos ypatybes: 1) kad ji didelė ir 2) kad įvairiatautė. Tai sustiprins tikėjimą visų, kurie yra Jono regėtoje minioje.

4. Kuo tiki krikščioniškasis pasaulis ir ką suprato Biblijos tyrinėtojai?

⁴ Nors iš Biblijos žinome, kad ateis laikas, kai Dievui klusnūs žmonės amžinai gyvens žemėje, dauguma religijų to nemoko (2 Kor 4:3, 4). Kone visas krikščioniškasis pasaulis tiki, kad geri žmonės po mirties eina į dangų. Tačiau grupelė Biblijos tyrinėtojų, devyniolikto amžiaus pabaigoje pradėjusių leisti šį žurnalą, suprato, kad Dievas atkurs rojų žemėje ir kad būtent čia, ne danguje, gyvens milijonai jo ištikimų tarnų. Kas bus tie ištikimieji? Kad tai išaiškėtų, reikėjo laiko (Mt 6:10).

5. Ką Biblijos tyrinėtojai suprato apie 144 000 pašauktųjų?

⁵ Biblijos tyrinėtojai taip pat suprato, kad kai kurie Dievo tarnai bus „nupirkti iš žemės“ ir valdys su Jėzumi danguje. Tai turės būti uolūs, atsidavę krikščionys, iš viso 144 000 pašauktųjų (Apr 14:3). O ką Biblijos tyrinėtojai manė apie milžinišką minią?

6. Ką Biblijos tyrinėtojai manė apie milžinišką minią?

⁶ Regėjime Jonas matė milžinišką minią stovinčią „priešais sostą ir Avinėlį“ (Apr 7:9). Iš tų žodžių Biblijos tyrinėtojai padarė išvadą, kad milžiniška minia, kaip ir 144 000 pašauktųjų, gyvens danguje. Jeigu ir tie 144 000, ir milžiniška minia bus danguje, tai koks tarp jų skirtumas? Biblijos tyrinėtojai manė, kad milžiniška minia susidarys iš krikščionių, kurie, nors ir gyvena dorai, Dievui paklūsta ne visais atžvilgiais, pavyzdžiui, tebepriklauso kokiai bažnyčiai. Biblijos tyrinėtojų supratimu, jie turi uolumo, bet nepakankamai, kad būtų verti valdyti su Jėzumi. Kadangi tų krikščionių meilė Dievui nėra tokia stipri, jie stovės danguje priešais sostą, o ne sėdės sostuose.

7. a) Kas, Biblijos tyrinėtojų manymu, turės gyventi žemėje Tūkstantmečio laikotarpiu? b) Koks buvo Biblijos tyrinėtojų supratimas apie Dievui ištikimus žmones, mirusius dar iki Kristaus?

⁷ Kas tad gyvens žemėje? Biblijos tyrinėtojai tikėjo, kad kai 144 000 pašauktųjų ir milžiniška minia jau bus danguje ir prasidės palaimingas Kristaus karaliavimo tūkstantmetis, žemėje gyventi bus leista milijonams žmonių, kurie iki tol Jehovai netarnavo. Biblijos tyrinėtojų įsivaizdavimu, per Tūkstantmetį tie milijonai turės galimybę pažinti Jehovą ir jį garbinti. Paskui visi, kas laikėsi Jehovos nustatytų normų, galės gyventi žemėje amžinai, o kas maištavo, pražus. O kaip dėl žemėje tarnausiančių „didžiūnų“, tarp kurių bus ir iš mirties prikelti „senovės vertieji“ – Dievui ištikimi žmonės, mirę dar iki Kristaus? (Ps 45:16) Biblijos tyrinėtojai tikėjo, kad Tūkstantmečio pabaigoje kai kurie iš jų bus apdovanoti gyvenimu danguje.

8. Kokias tris žmonių grupes įžvelgė Biblijos tyrinėtojai?

 ⁸ Taigi, Biblijos tyrinėtojų supratimu, turėjo būti trys žmonių grupės: 1) su Kristumi danguje valdysiantys 144 000 pašauktųjų, 2) milžiniška minia krikščionių, kurie, būdami ne tokie uolūs, danguje stovės priešais sostą ir Avinėlį ir 3) milijonai žmonių, kurie per Kristaus karaliavimo tūkstantmetį gyvens žemėje ir turės galimybę pažinti Jehovą. * Tačiau atėjus metui tiesos šviesa sušvito ryškiau (Pat 4:18).

9. a) Kokia prasme milžiniška minia stovi „priešais sostą ir Avinėlį“? b) Kodėl galima tvirtinti, kad dabartinis Apreiškimo 7:9 paaiškinimas yra logiškas?

⁹ Jono regėtoji milžiniška minia buvo atpažinta 1935 metais. Jehovos liudytojai suprato svarbų dalyką: „priešais sostą ir Avinėlį“ ta minia gali stovėti ir nebūdama danguje. Nors žmonės, sudarantys milžinišką minią, gyvena žemėje, jie stovi priešais sostą ta prasme, kad pripažįsta Jehovą esant Visavaldį ir jam paklūsta (Iz 66:1). O priešais Avinėlį jie stovi ta prasme, kad tiki Jėzaus aukos galia išpirkti žmones. Kas dar rodo, kad žodžius iš Apreiškimo 7:9 reikia suprasti netiesiogiai? Pasak Mato 25:31, 32, „visos tautos“ – taigi ir nedorieji – „bus surinktos“ Jėzaus akivaizdoje, priešais jo šlovės sostą. Suprantama, tautos bus renkamos žemėje, ne danguje. Naujasis paaiškinimas yra logiškas ir dera su Biblija, nes joje nėra pasakyta, kad milžiniška minia eis į dangų. Amžinasis gyvenimas danguje pažadėtas tik vienai grupei – 144 000 pašauktųjų, kurie kartu su Jėzumi valdys žemę (Apr 5:10).

10. Kodėl žinių apie Jehovą semtis ir jam tarnauti būtina dabar, kol Tūkstantmetis dar neprasidėjo?

¹⁰ Taigi Jehovos liudytojai jau nuo 1935 metų tiki, kad Jono regėtoji milžiniška minia yra Dievui ištikimi krikščionys, turintys viltį amžinai gyventi žemėje. Visi, kas nori likti gyvi per didįjį suspaudimą, žinių apie Jehovą semtis ir jam tarnauti privalo jau dabar, kol Kristaus valdymo tūkstantmetis neprasidėjo. Tik šitaip jie sustiprins savo tikėjimą ir pergyvens visa, kas prieš tą Tūkstantmetį turi įvykti (Lk 21:34–36).

11. Kuo remdamiesi Biblijos tyrinėtojai manė, kad Tūkstantmečio pabaigoje kai kurie bus paimti į dangų?

¹¹ O kaip dėl įsitikinimo, kad kai kurie Dievo tarnai Tūkstantmečio pabaigoje bus paimti į dangų? Biblijos tyrinėtojai samprotavo: „Jei ne itin uolūs krikščionys gaus gyvenimą danguje, tai negi senovėje gyvenę Dievui ištikimi žmonės paveldės tik žemę?“ Sargybos bokšto 1913 m. vasario 15 d. numeryje buvo iškelta mintis, kad kai kurie žemėje gyvensiantys pavyzdingi Dievo tarnai Tūkstantmečio pabaigoje gali būti paimti į dangų. Šis samprotavimas rėmėsi dviem klaidingomis prielaidomis: 1) kad milžiniška minia gyvens danguje ir 2) kad ji susidarys iš krikščionių, kurie turės uolumo, bet nepakankamai.

12, 13. Ką pripažįsta ir dvasia pateptieji, ir milžiniška minia?

 ¹² Tačiau, kaip jau minėta, 1935 metais Jehovos liudytojai aiškiai suprato, kad Jono regėtoji milžiniška minia yra žmonės, kurie išliks per Armagedoną. Čia, žemėje, jie pergyvens didįjį suspaudimą ir, kaip rašoma Apreiškimo knygoje, garsiu balsu šauks: „Mūsų išgelbėjimas – iš Dievo, sėdinčio soste, ir Avinėlio!“ (Apr 7:10, 14). Jehovos liudytojai suprato ir dar vieną dalyką: senovėje gyvenę ištikimi Dievo tarnai į dangų neis, nes tie, kurie bus prikelti gyventi danguje, pasak Biblijos, gaus „kai ką geresnio“ negu jie (Hbr 11:40). Ši ryškiai sušvitusi tiesos šviesa įkvėpė mūsų brolius uoliai ieškoti žmonių, kurie tarnaus Jehovai su viltimi amžinai gyventi žemėje.

¹³ Savo viltį milžiniška minia labai brangina. Aišku, tik Jehova sprendžia, ar žmogus jam tarnaus danguje ar žemėje. Ir dvasia pateptieji, ir milžiniška minia pripažįsta, kad apdovanojimą gaus tik dėl Jehovos malonės ir tik dėl to, kad Jėzus atidavė už juos gyvybę (Rom 3:24).

14. Koks klausimas dėl milžiniškos minios Jehovos liudytojams iš pradžių kilo ir kodėl?

¹⁴ „Milžinišką minią“ atpažinę, Jehovos liudytojai svarstė, kaip ji gali tapti tokia didelė. Štai Ronaldui Parkinui buvo dvylika metų, kai ta minia buvo atpažinta. „Tada visame pasaulyje darbavosi apie 56 000 skelbėjų, ir daugelis, gal net dauguma jų, buvo dvasia pateptieji, – prisimena jis. – Taigi milžiniška minia neatrodė tokia jau milžiniška.“

15. Kokie veiksniai paspartino milžiniškos minios augimą?

¹⁵ Bet Jehovos liudytojų gretos vis augo. Pirmiausia į daugelį kraštų imta siųsti misionierius. Tada nuo 1968 metų skelbėjai Biblijos studijose pradėjo naudotis knyga Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą. Joje Biblijos mokymai buvo pateikti labai paprastai, ir tai patraukė daug nuolankių žmonių – vos per ketverius metus pasikrikštijo daugiau kaip pusė milijono naujų Jėzaus mokinių. Paskui Jehovos liudytojų skaičius išaugo dar keliais milijonais, nes Lotynų Amerikoje ir kitose šalyse mažėjo Katalikų bažnyčios įtaka, o Rytų Europoje  ir kai kur Afrikoje buvo panaikinti mūsų veiklos draudimai ir suvaržymai (Iz 60:22). Pastaraisiais metais, išleidus daugiau veiksmingų Biblijos mokymo priemonių, mūsų gretos pagausėjo iki aštuonių suvirš milijono. Akivaizdu, Jehova renka milžinišką minią.

16. Ką dar Jonas paminėjo apie milžinišką minią?

¹⁶ Jonas paminėjo, kad jo regėta milžiniška minia yra „iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų“. Kai ką panašaus jau seniai buvo išpranašavęs Zacharijas. Jis rašė: „Tomis dienomis dešimt žmonių iš visų tautų, kalbančių įvairiausiomis kalbomis, įsitvers žydui į skverną, tvirtai įsikibs ir sakys: ‘Mes norime eiti su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas’“ (Zch 8:23).

17. Kokio darbo Jehovos liudytojai ėmėsi, kad padėtų įvairių tautų žmonėms?

¹⁷ Jehovos liudytojai suprato: kadangi minia daugiatautė, geroji naujiena turi būti skelbiama įvairiomis kalbomis. Biblijos studijoms skirtą literatūrą mūsų organizacija verčia jau daugiau kaip 130 metų, bet dabar šio darbo  mastai kaip niekad dideli – mūsų leidiniai prieinami šimtais kalbų. Taigi matome, kaip Jehova į milžinišką minią telkia visokių tautų žmones, ir tai yra tikras stebuklas. Bibliją ir ją aiškinančius leidinius galima skaityti daugybe kalbų, todėl ši įvairiatautė minia tarnauja Dievui vieningai. Be to, Jehovos tarnai uoliai skelbia gerąją naujieną ir vieni kitus broliškai myli. Kaip visa tai stiprina mūsų tikėjimą! (Mt 24:14; Jn 13:35)

18. a) Kodėl, remiantis Izaijo 46:10, 11, nereikia stebėtis tuo, kad pranašystė apie milžinišką minią pildosi? b) Kodėl tie, kurie viliasi amžinai gyventi žemėje, nesijaučia ką nors praradę?

¹⁸ Pranašystė apie milžinišką minią mus labai įkvepia. Jehovos dėka ji pildosi išties įspūdingai – juk to ir reikėtų tikėtis. (Perskaityk Izaijo 46:10, 11.) Dievo suteiktą viltį amžinai gyventi žemėje milžiniška minia labai brangina. Dėl to, kad nėra patepti šventąja dvasia ir netarnaus su Jėzumi danguje, jie nesijaučia ką nors praradę. Biblijoje rašoma apie daugybę tvirto tikėjimo žmonių, kurie nebuvo iš 144 000 pašauktųjų, bet šventoji dvasia jų gyvenime veikė itin galingai. Vienas tokių – Jonas Krikštytojas (Mt 11:11). Kitas – karalius Dovydas (Apd 2:34). Jiedu ir daugybė kitų bus prikelti gyventi žemėje. Kartu su milžiniška minia visi jie turės galimybę parodyti, kad yra Jehovai ištikimi ir besąlygiškai remia jo visavaldystę.

19. Iš kur žinome, kad gyvename ypatingais laikais, ir ką dabar turėtume daryti?

¹⁹ Šiandien Dievas į vieningą bendruomenę telkia milijonus žmonių iš visų tautų – dar niekad istorijoje to nėra buvę. Taigi, ar viltumės amžinai gyventi žemėje ar danguje, kiek galėdami padėkime žmonėms įsilieti į milžinišką minią, susidedančią iš Jėzaus „kitų avių“ (Jn 10:16). Netrukus prasidės didysis suspaudimas ir tada žmoniją engiančios valdžios ir religijos bus sunaikintos. Kokia nuostabi ateitis laukia milžiniškos minios – savo Dievui Jehovai ji galės tarnauti žemėje amžinai! (Apr 7:14)