Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 30

Laikykis tiesos kelio

Laikykis tiesos kelio

„Didžiausią džiaugsmą jaučiu girdėdamas, kad mano vaikai laikosi tiesos“ (3 JN 4).

GIESMĖ NR. 54 Eik šiuo keliu!

APŽVALGA *

1. Kas, kaip rašoma 3 Jono 3, 4, teikia mums daug džiaugsmo?

KIEK džiaugsmo apaštalui Jonui suteikė žinia, kad tie, kuriems jis paskelbė gerąją naujieną, ištikimai tarnauja Jehovai! Aniems krikščionims buvo išties nelengva, todėl apaštalas visomis išgalėmis stengėsi sustiprinti jų, savo vaikų, tikėjimą. Mes irgi labai rūpinamės savo vaikų ar Biblijos studijuotojų dvasine gerove. Kaip ir apaštalas Jonas, be galo džiaugiamės, kai jie nusprendžia paaukoti gyvenimą Jehovai ir ištvermingai jam tarnauja. (Perskaityk 3 Jono 3, 4.)

2. Kokiam tikslui apaštalas Jonas parašė tris laiškus?

2 98 mūsų eros metais Jonas tikriausiai gyveno Efeze ar kažkur netoliese. Galimas dalykas, tenai jis apsigyveno grįžęs iš Patmo salos, į kurią buvo ištremtas. Maždaug tuo metu Jehova per savo šventąją dvasią įkvėpė jį parašyti tris laiškus. Tuose laiškuose Jonas skatino ištikimus Dievui krikščionis stiprinti savo tikėjimą Jėzumi ir tvirtai laikytis tiesos kelio.

3. Kokius klausimus šiame straipsnyje aptarsime?

3 Tuo metu bendruomenėse buvo atsiradę žmonių, kurie skleidė klaidingus religinius mokymus, ir Jonas, vienintelis dar gyvas apaštalas, dėl to labai nerimavo (1 Jn 2:18, 19, 26). * Tie atskalūnai teigė tikintys Dievą, tačiau jo įsakymų neklausė. Pakalbėkime, kokių pamokymų bendratikiams apaštalas davė. Nagrinėdami juos, sužinosime atsakymus į tokius klausimus: ką krikščioniui reiškia eiti tiesos keliu? kokios kliūtys mums trukdo juo eiti? kaip galime padėti vieni kitiems tame kelyje išsilaikyti?

KĄ REIŠKIA EITI TIESOS KELIU

4. Ką, remiantis 1 Jono 2:3–6 ir 2 Jono 4, 6, krikščioniui reiškia eiti tiesos keliu?

4 Kad galėtume eiti tiesos keliu, mums būtina suprasti tai, kas rašoma Dievo Žodyje. Be to, turime laikytis jo įsakymų. (Perskaityk 1 Jono 2:3–6; 2 Jono 4, 6.) Jėzus mums parodė tobulą klusnumo Jehovai pavyzdį. Vadinasi, klausyti Jehovos – tai ir stengtis kuo tiksliau sekti Kristaus pėdomis (Jn 8:29; 1 Pt 2:21).

5. Kuo turime būti įsitikinę?

5 Kad tiesos kelio laikytumės, turime būti įsitikinę, kad visa, ką Jehova apreiškė savo Žodyje, yra tiesa. Taip pat turime būti tikri, kad Jėzus yra žadėtasis Mesijas. Šiandien daugelis nepripažįsta Jėzaus Dievo Karalystės Karaliumi. Yra taip, kaip apaštalas Jonas ir sakė. Jis kalbėjo, kad pasaulyje atsirado daug apgavikų ir kad jie klaidina tuos, kurių tikėjimas Jehova ir Jėzumi yra silpnas (2 Jn 7–11). Jonas rašė: „Kas kitas meluoja, jei ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus?“ (1 Jn 2:22). Kad jokie apgavikai mūsų nesuklaidintų, tyrinėkime Dievo Žodį. Tik taip mes gerai pažinsime Jehovą ir Jėzų (Jn 17:3). Tik taip įsitikinsime, kad einame tiesos keliu.

KOKIOS KLIŪTYS TRUKDO MUMS EITI TIESOS KELIU

6. Kas gali kliudyti jauniems krikščionims laikytis tiesos kelio?

6 Visi krikščionys turi saugotis, kad nesusiklaidintų įvairiomis žmonių filosofinėmis idėjomis ir mokymais (1 Jn 2:26). Ypač atsargūs turi būti jaunuoliai. Aleksija, * 25-erių metų sesė iš Prancūzijos, sako: „Kai buvau kiek jaunesnė, mano protą jaukė evoliucijos teorija ir įvairios filosofinės pažiūros. Kai kurios idėjos man išties patiko. Vis dėlto nusprendžiau, kad būtų neteisinga klausytis tik to, ką sako mokytojai, – turiu leisti kalbėti ir Jehovai.“ Aleksija ėmėsi nagrinėti knygą „Gyvybė – kaip ji atsirado? Evoliucionavo ar buvo sukurta?“ * Per keletą savaičių visos abejonės išsisklaidė. „Įsitikinau, kad tai, kas rašoma Biblijoje, yra tiesa, – sako sesė. – Suvokiau: jei noriu būti laiminga ir džiaugtis vidine ramybe, turiu gyventi pagal jos mokymus.“

7. Ko turime saugotis ir kodėl?

7 Kas gali nutikti, jei krikščionis – ir nebūtinai jaunuolis – susiklaidintų kokiomis nors žmonių idėjomis? Jis gali pradėti gyventi dvilypį gyvenimą. Apaštalas Jonas aiškiai pasakė, kad neįmanoma eiti tiesos keliu ir tuo pat metu gyventi nesilaikant dorovės normų (1 Jn 1:6). Jei norime turėti Jehovos palankumą, svarbu prisiminti, kad jis mus mato. Nuo Dievo nuodėmių nenuslėpsime – jam visos jos yra atidengtos (Hbr 4:13).

8. Ko dar turime saugotis?

8 Dar krikščionims svarbu saugotis, kad neperimtų pasaulio požiūrio į nuodėmę. Apaštalas Jonas rašė: „Jeigu teigiame: „Mes esame be nuodėmės“, klaidiname patys save“ (1 Jn 1:8). Apaštalo dienomis buvo atsiradę atskalūnų, kurie tvirtino, kad žmogus gali gyventi, kaip patinka, ir vis tiek turėti Jehovos palankumą. Šiandien daugelis mano panašiai. Nors ir sako tikintys Dievą, jie nepripažįsta, kad tam tikras elgesys, pavyzdžiui, nesantuokiniai ar homoseksualūs lytiniai santykiai, jo požiūriu yra nuodėmė. Tai, ką Jehova smerkia, jie laiko asmens pasirinkimo laisve.

Jaunuoliai, stenkitės suprasti, kas Dievo požiūriu dora ir kas ne, – tada kitų akivaizdoje sugebėsite apginti savo tikėjimą. (Žiūrėk 9 pastraipą.) *

9. Ką gera jaunam krikščioniui duoda nusistatymas gyventi dorai?

9 Laikytis teisingo požiūrio į moralę ypač nelengva gali būti jauniems krikščionims, nes jiems tenka mokytis ar dirbti su žmonėmis, kurie negyvena taip, kaip mokoma Biblijoje. Štai ką sako mūsų brolis vardu Aleksandaras: „Mokykloje kai kurios merginos įkalbinėjo mane permiegoti su jomis. Neturėjau draugės, todėl jos sakė, kad esu gėjus.“ Jei ir tau tenka patirti ką nors panašaus, nepamiršk: gyvendamas dorai išlaikysi savigarbą, apsaugosi sveikatą, išvengsi emocinio skausmo ir turėsi artimą ryšį su Jehova. Kaskart, kai spaudimui nepasiduosi, įgysi vis daugiau ryžto daryti, kas teisu. Prisimink ir tai, kad žmonių požiūrį į intymius santykius iškreipė ne kas kitas, o Šėtonas. Jei pasaulio įtakai atsispirsi, apaštalo Jono žodžiais tariant, nugalėsi piktąjį (1 Jn 2:14).

10. Kodėl, remiantis 1 Jono 1:9, galima sakyti, kad Jehovai įmanoma tarnauti su švaria sąžine?

10 Mes pripažįstame, kad tik Jehova sprendžia, kas yra nuodėmė, o kas ne. Ir, aišku, labai stengiamės nenusidėti. Deja, ne visada pavyksta. Kai padarome ką nors negera, savo nuodėmę išpažįstame Jehovai. (Perskaityk 1 Jono 1:9.) Jeigu nuodėmė sunki, prašome vyresniųjų pagalbos, nes Jehova jiems pavedė mumis rūpintis (Jok 5:14–16). O kaip tada, jei graužia kaltė dėl didelių klaidų, padarytų praeityje? Nemanykime, kad Jehova jų neatleis. Juk iš savo didžios meilės jis paaukojo už mus Sūnų. Jeigu Jehova pasakė, kad atgailaujančiam atleis nuodėmę, vadinasi, taip ir bus. Taip, krikščioniui įmanoma tarnauti Dievui su švaria sąžine (1 Jn 2:1, 2, 12; 3:19, 20).

11. Ko reikia, kad mūsų tikėjimo nepakirstų visokios atskalūniškos idėjos?

11 Krikščionims labai svarbu saugotis ir atskalūniškų idėjų. Nuo pat tada, kai buvo įkurta krikščionių bendruomenė, piktasis Dievo tarnų prote mėgina pasėti įvairių abejonių. Todėl mums labai svarbu mokėti atpažinti, kas yra tiesa, o kas ne. * Siekdami sugriauti mūsų tikėjimą ir atitolinti nuo bendratikių, priešininkai internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose, skleidžia visokius melus. Neklausykime jų, neįkliūkime į Šėtono pinkles (1 Jn 4:1, 6; Apr 12:9).

12. Kodėl svarbu stiprinti tikėjimą Biblijos mokymais?

12 Kad Šėtonas mūsų nesuklaidintų, stiprinkime tikėjimą Jėzumi ir tuo, kad per jį Jehova įgyvendina savo valią. Taip pat stiprinkime pasitikėjimą ištikimu ir nuovokiu vergu, Jehovos paskirtu vadovauti pasaulinei jo tarnų organizacijai (Mt 24:45–47). Jei neapleisime Dievo Žodžio studijų, mūsų tikėjimas bus tarsi tvirtai įsišaknijęs medis. Panašią mintį randame apaštalo Pauliaus laiške Kolosų bendruomenei: „Kadangi priėmėte Viešpatį Kristų Jėzų, tai ir gyvenkite bendrystėje su juo. Būkite jame įsišakniję, ant jo save statykite, stiprinkite savo tikėjimą“ (Kol 2:6, 7). Jeigu į šį Biblijos pamokymą įsiklausysime, nei Šėtonas, nei jo įtakai pasidavę žmonės neišves mūsų iš tiesos kelio (2 Jn 8, 9).

13. Kuo mes nesistebime ir kodėl?

13 Pasaulis mūsų nekenčia, ir tuo nesistebime (1 Jn 3:13). Apaštalas Jonas mums primena: „Visas pasaulis yra piktojo valdžioje“ (1 Jn 5:19). Artinantis šio nedoro pasaulio galui, Šėtonas vis labiau niršta (Apr 12:12). Savo piktų užmačių piktasis siekia ne tik mėgindamas įvilioti mus į amoralumo pinkles ar suvedžioti atskalūnų melais, – jis vis dažniau griebiasi ir prievartos. Šėtonas žino, kad mažai beturi laiko, todėl kaip įmanydamas bando palaužti mūsų tikėjimą ir sustabdyti evangelizacijos darbą. Tai akivaizdu, nes kai kuriose šalyse valdžia mūsų veiklą suvaržo ar išvis uždraudžia. Mes labai džiaugiamės, kad broliai ir sesės tenai laikosi tvirtai. Jų ištvermė liudija: mes galime atlaikyti net labai nuožmų piktojo puolimą.

PADĖKIME VIENI KITIEMS IŠSILAIKYTI TIESOS KELYJE

14. Kaip galime padėti bendratikiams išsilaikyti tiesos kelyje?

14 Kad padėtume broliams ir sesėms išsilaikyti tiesos kelyje, būkime atjautūs (1 Jn 3:10, 11, 16–18). Mylėti vieniems kitus svarbu ne tik tada, kai viskas gerai. Gal bendratikis neteko artimo žmogaus ir jam reikia paguodos ar praktinės pagalbos? Arba gal girdėjai, kad broliai ir sesės nukentėjo nuo stichinės nelaimės ir jiems reikia padėti atstatyti Karalystės sales ar suremontuoti namus? Paguosti tuos bendratikius ir patikinti, kad juos mylime, turime ne tik žodžiais, bet ir padėdami praktiškai.

15. Kokiems mums reikia būti, kaip rašoma 1 Jono 4:7, 8?

15 Būkime atlaidūs, – iš to matysis, kad vienas kitą mylime ir sekame savo dangiškojo Tėvo pavyzdžiu. (Perskaityk 1 Jono 4:7, 8.) Jei bendratikis mus įskaudino, meilė skatins jam atleisti ir nuoskaudą pamiršti (Kol 3:13). Štai mūsų brolis vardu Aldas užsigavo išgirdęs, kad bendratikis, kurį jis gerbė, negražiai atsiliepė apie jo tautybės žmones. Aldas sako: „Meldžiau Jehovą, kad padėtų atsikratyti negerų jausmų.“ Dar jis pakvietė aną brolį į tarnybą. Aldas broliui paaiškino, kad jo žodžiai jį labai užgavo. „Sužinojęs, kaip jaučiuosi, jis atsiprašė, – prisimena Aldas. – Iš brolio balso buvo girdėti, kaip nuoširdžiai jis apgailestauja dėl to, ką pasakė. Atsisveikinome draugiškai ir visa, kas nutiko, pamiršome.“

16, 17. Kas padės mums išsilaikyti tiesos kelyje?

16 Skaitydami apaštalo Jono pamokymus, kuriuos jis užrašė trijuose savo laiškuose, matome, kaip jam rūpėjo brolių ir sesių dvasinė gerovė. Labai džiaugiamės, kad vyrai ir moterys, ateityje valdysiantys iš dangaus su Jėzumi, yra tokie kaip Jonas – rūpestingi ir kupini meilės (1 Jn 2:27).

17 Tad priimkime į širdį šiame straipsnyje aptartus pamokymus. Tvirtai laikykimės tiesos kelio ir visada klausykime Jehovos. Tyrinėkime jo Žodį ir juo vadovaukimės. Stiprinkime tikėjimą Jėzumi. Nesusiklaidinkime žmonių idėjomis ir atskalūniškais mokymais. Priešinkimės pagundai gyventi dvilypį gyvenimą ir nepasiduokime nuodėmei. Stenkimės visada elgtis dorai. Ir padėkime bendratikiams išsilaikyti tiesos kelyje – atleiskime jiems užgaules, o jei kurį užklumpa nelaimė, ištieskime pagalbos ranką. Jei visa tai darysime, niekas mūsų neišves iš tiesos kelio.

GIESMĖ NR. 49 Pradžiuginkime Jehovos širdį

^ pstr. 5 Gyvename pasaulyje, kurį valdo melo tėvas Šėtonas, todėl reikia nemažų pastangų, kad išsilaikytume tiesos kelyje. Krikščionims, gyvenusiems pirmojo amžiaus pabaigoje, irgi buvo labai nelengva. Kad sustiprintų juos, sykiu ir mus, Jehova įkvėpė apaštalą Joną parašyti tris laiškus. Tuos laiškus nagrinėdami pamatysime, kokių spąstų tiesos kelyje gali pasitaikyti, taip pat sužinosime, ką daryti, kad į juos neįkliūtume.

^ pstr. 6 Kai kurie vardai straipsnyje pakeisti.

^ pstr. 6 Yra anglų, rusų ir kitomis kalbomis.

^ pstr. 11 Daugiau apie tai rašoma 2018 m. rugpjūčio mėn. Sargybos bokšto numeryje, studijų straipsnyje „Ar turėtum tikėti viskuo, ką girdi ir matai?“.

^ pstr. 60 ILIUSTRACIJA: mokykloje jaunai sesei tenka būti tarp žmonių, propaguojančių homoseksualią gyvenseną. (Kai kuriose šalyse vaivorykštės spalvos yra homoseksualų judėjimo simbolis.) Namuose ji tyrinėja Dievo Žodį, kad sustiprintų savo krikščioniškus įsitikinimus. Tai padeda jai nepasiduoti aplinkinių spaudimui.