1. Kada gali būti nelengva tarnauti Jehovai?

KADA, tavo manymu, sunkiau tarnauti Jehovai – kai vargina rimtos problemos ar kai gyvenimas palyginti ramus? Užklupus bėdai neretai labiau kliaujamės Jehova ir į tarnystę sutelkiame visą dėmesį. O kaip tada, kai vargai neslegia? Ar nekyla pavojus, kad Dievas mums taps nebe toks svarbus? Izraelitai žinojo, kad taip gali nutikti, nes Jehova juos buvo apie tai perspėjęs (Įst 6:10–12).

2. Ko galime pasimokyti iš karaliaus Asos?

² Daug ko galime pasimokyti iš Judo karaliaus Asos. Jis buvo išmintingas vyras – visiškai pasitikėjo Jehova. Dievui Asa buvo atsidavęs visa širdimi nuo pat jaunumės ir ištikimai jam tarnavo tiek ramiais, tiek neramiais laikais (1 Kar 15:14). Karalius netgi ėmėsi rauti Jude įsikerojusią stabmeldystę. Biblijoje rašoma: „Jis panaikino svetimų dievų aukurus ir šventavietes, sudaužė šventstulpius ir iškirto Ašeros stulpus“ (2 Met 14:3, 5). Asa netgi atėmė iš savo senelės Maakos karalienės vardą, nes ši vedė tautą į stabmeldystę (1 Kar 15:11–13).

3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Asa Judo karalystėje ne tik sunaikino stabus, bet ir padėjo žmonėms sugrįžti pas Jehovą. Dėl to Jehova savo tautą laimino – Asai valdant, „dešimt metų krašte buvo ramu“ (2 Met 14:1, 4, 6). Nagrinėdami šį straipsnį sužinosime, kokių darbų tuo dešimtmečiu karalius  ėmėsi. Taip pat pakalbėsime, kokia veikla ramybės laikotarpiu buvo užimti pirmojo amžiaus krikščionys. Paskui aptarsime, kaip kiekvienas iš mūsų galime protingai išnaudoti laiką, jei šalyje, kurioje gyvename, leidžiama laisvai išpažinti tikėjimą.

4. Kokių darbų, remiantis 2 Metraščių 14:2, 6, 7, Asa ėmėsi krašte stojus taikai?

⁴ Perskaityk 2 Metraščių 14:2, 6, 7. Judo žmonėms karalius Asa kalbėjo, kad ramybe iš visų pusių kraštą apsupo ne kas kitas, o Jehova. Karalius nemanė, kad stojus taikai džiaugsis gyvenimu ir galės nieko neveikti. Jis pernelyg neatsipalaidavo ir ėmėsi darbo – statė miestus su tvirtais mūrais, bokštais ir vartais. Judo žmonėms Asa sakė: „Kraštas tebėra mūsų rankose.“ Ką karalius turėjo omenyje? Tai, kad priešų nėra, todėl krašte visi gali laisvai keliauti ir niekieno netrukdomi užsiimti statybomis. Asa ragino žmones gerai išnaudoti taikos laikotarpį.

5. Kodėl karalius Asa stiprino krašto karines pajėgas?

⁵ Ramiais laikais karalius Asa, reikia manyti, stiprino ir karines pajėgas (2 Met 14:8). Ar tai reiškia, kad jis menkai pasitikėjo Jehova? Ne, nereiškia. Asa suvokė, kad jo, kaip karaliaus, pareiga yra ruošti savo žmones galimiems neramumams. Jis žinojo, kad ramybės laikotarpis kada nors baigsis. Taip ir buvo.

6. Kaip pirmojo amžiaus krikščionys išnaudojo ramesnius laikotarpius?

⁶ Nors priešininkai pirmojo amžiaus krikščionis nuolat persekiojo, buvo ir  ramesnių laikotarpių. Jėzaus mokiniai tada nesėdėdavo rankų sudėję. Jie ir toliau nenuilstamai skelbė gerąją naujieną. Dėl to, kad tie krikščionys nenustojo garsinti žinios apie Dievo Karalystę, jų gretos augo. Akivaizdu, Jėzaus mokiniai pagarbiai bijojo Jehovos ir Jehova jų pastangas gerai išnaudoti ramybės laikotarpį laimino (Apd 9:26–31).

7, 8. Ką, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, darė apaštalas Paulius ir jo bendražygiai? Prašom paaiškinti.

⁷ Pirmieji Jėzaus mokiniai gerąją naujieną skelbė kada tik galėjo ir kur galėjo. Štai apaštalas Paulius, supratęs, kad jam buvo atvertos „plačios durys“ darbuotis Efeze, ta galimybe pasinaudojo. Jis pasiliko mieste ir uoliai garsino žinią apie Karalystę (1 Kor 16:8, 9).

⁸ Pauliui ir jo bendražygiams palankios aplinkybės skelbti gerąją naujieną susiklostė 49 mūsų eros metais, kai buvo išspręstas apipjaustymo klausimas (Apd 15:23–29). Apie sprendimą pranešę bendruomenėms, tie krikščionys kibo į darbą su dar didesniu uolumu. Biblijoje rašoma: „Jie užsiėmė mokymu ir su daugeliu kitų skelbė gerąją naujieną, garsino Jehovos žodį“ (Apd 15:30–35). Kokių rezultatų tai davė? Toliau skaitome: „Bendruomenių tikėjimas stiprėjo ir jos kasdien didėjo skaičiumi“ (Apd 16:4, 5).

9. Kokia laisve džiaugiasi daugelis Jehovos tarnų ir apie ką kiekvienam derėtų pagalvoti?

⁹ Šiandien daugelyje šalių žinią apie Karalystę garsiname netrukdomi. Ar ir tu gali laisvai išpažinti savo tikėjimą? Jei taip, pagalvok, kaip ta laisve naudojiesi. Šiais ypatingais laikais, paskutinėmis dienomis, Jehovos tarnai evangelizacijos darbą dirba kaip niekad plačiai – visame pasaulyje (Mk 13:10). Galimybių skelbti gerąją naujieną jie turi pačių įvairiausių.

10. Koks paraginimas krikščionims užrašytas 2 Timotiejui 4:2?

¹⁰ Kaip galėtum išnaudoti ramybės laikotarpį? (Perskaityk 2 Timotiejui 4:2.) Kodėl gi iš naujo neįvertinus savo ar šeimos aplinkybių? Galimas dalykas, pamatysi, kad tu pats ar kuris iš namiškių galite daugiau nuveikti evangelizacijos darbe ir netgi imtis visalaikės tarnybos. Dabar ne laikas kaupti turtą – jis nepadės pergyventi didžiojo suspaudimo (Pat 11:4; Mt 6:31–33; 1 Jn 2:15–17).

11. Kokį tikslą sau išsikėlė kai kurie Jehovos tarnai?

¹¹ Siekdami evangelizacijos ir Kristaus mokinių ruošimo darbe nuveikti daugiau, nemažai Dievo tarnų nusprendžia mokytis naujos kalbos. Čia jiems labai parankūs Jehovos liudytojų organizacijos leidiniai, išeinantys vis daugiau kalbų. Pavyzdžiui, 2010 metais mūsų literatūra buvo prieinama maždaug 500 kalbų. Šiandien šis skaičius peršoko 1000!

12. Kaip žmonės reaguoja išgirdę gerąją naujieną savo kalba? Prašom pateikti pavyzdį.

¹² Kaip žmonės reaguoja, girdėdami Dievo Žodį savo kalba? Viena sesuo, kurios gimtoji kalba ruandų, dalyvavo Memfyje surengtame regioniniame kongrese (Tenesio valstija, JAV). Programa kaip tik vyko ruandų kalba – ja daugiausia kalbama Ruandoje, Kongo Demokratinėje  Respublikoje ir Ugandoje. Po kongreso sesė pasakė: „Per 17 metų nuo tada, kai persikėliau į Jungtines Valstijas, pirmąkart supratau viską, kas buvo kalbama per kongreso programą.“ Kaip matome, ji negalėjo atsidžiaugti, kad turėjo progą klausytis programos gimtąja kalba. Gal ir tau aplinkybės leidžia pramokti kurią nors kitą kalbą ir skelbti gerąją naujieną ja šnekantiems žmonėms? Galimas dalykas, išgirdę ją savo kalba kai kurie reaguos palankiau. Pamatysi, tavo pastangos neliks bevaisės.

13. Kaip mūsų bendratikiai Rusijoje išnaudojo tikėjimo laisvės laikotarpį?

¹³ Ne visi Jehovos tarnai gali laisvai kalbėtis su žmonėmis apie savo įsitikinimus. Kai kur valdžia mūsų veiklą labai suvaržė. Pagalvokime apie brolius ir seses, gyvenančius Rusijoje. 1991 metų kovą po dešimtmečius trukusio persekiojimo mūsų organizacija toje šalyje buvo oficialiai įregistruota. Tuo metu Rusijoje darbavosi apie 16 000 gerosios naujienos skelbėjų. Per du dešimtmečius jų skaičius perkopė 160 000! Taigi, mūsų bendratikiai tikėjimo laisvės laikotarpį išnaudojo labai protingai. Nors tas laikotarpis baigėsi ir situacija pasikeitė, Jehovos tarnai neprarado uolumo evangelizacijos darbe. Jie ir toliau tarnauja savo Dievui – stengiasi daryti viską, kas jų aplinkybėmis įmanoma.

14, 15. Kokios pagalbos karalius Asa sulaukė iš Jehovos?

¹⁴ Valdant Judo karaliui Asai, po taikos laikotarpio į kraštą įsiveržė milijoninė Etiopijos kariuomenė. Jos karvedys Zerachas nė trupučio neabejojo,  kad gausūs jo pulkai Judą nugalės. O kuo kliovėsi karalius Asa? Visas viltis jis sudėjo į Dievą. Karalius meldėsi: „Padėk mums, Jehova, mūsų Dieve, nes mes tavimi kliaujamės ir tavo vardu išžygiavome prieš šią daugybę“ (2 Met 14:11).

¹⁵ Etiopų kariuomenė buvo beveik du kartus didesnė, tačiau Asa žinojo, kad Dievas labai galingas ir savo tautą gali apginti. Jehova jo nenuvylė – etiopų kariuomenė gėdingai pralaimėjo (2 Met 14:8–13).

16. Iš kur žinome, kad ramybės laikotarpis anksčiau ar vėliau baigsis?

¹⁶ Nežinome, kokie išbandymai ateityje kiekvieno iš mūsų laukia, tačiau žinome, kad ramybė, kuria dabar džiaugiamės, anksčiau ar vėliau baigsis. Pasak Jėzaus, jo mokiniai paskutinėmis dienomis bus visų tautų nekenčiami (Mt 24:9). Panašiai kalbėjo ir apaštalas Paulius: „Visi, kurie trokšta dievotai gyventi bendrystėje su Kristumi Jėzumi, bus persekiojami“ (2 Tim 3:12). Šėtonas yra baisiai įtūžęs, todėl būtų naivu tikėtis, kad savo įtūžio jis ant mūsų neišlies (Apr 12:12).

17. Kaip, tikėtina, bus išmėginta mūsų ištikimybė Dievui?

¹⁷ Jau netolimoje ateityje mūsų laukia ištikimybės Dievui išbandymai. Netrukus prasidės „didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios“ (Mt 24:21). Galimas dalykas, tuo laikotarpiu patirsime namiškių priešiškumą ir mūsų veikla bus uždrausta (Mt 10:35, 36). Ar tuo metu, kaip ir karalius Asa, kliausiesi Jehovos apsauga ir pagalba?

18. Ko, remiantis Hebrajams 10:38, 39, reikia, kad būtume pasiruošę neramiems laikams?

¹⁸ Tiems įvykiams Jehova iš anksto mus ruošia. Jis paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“, kad šis laiku tiektų mums dvasinį maistą ir galėtume juo stiprintis (Mt 24:45). Suprantama, savo dvasingumu turime rūpintis ir patys. Jeigu tikėjimą grūdinsime, užėjus išmėginimams atsilaikysime. (Perskaityk Hebrajams 10:38, 39.)

19, 20. Apie ką turime rimtai pagalvoti ir kodėl, remiantis 1 Metraščių 28:9, tai svarbu?

 ¹⁹ Kaip ir karalius Asa, turime „ieškoti Jehovos“ (2 Met 14:4; 15:1, 2). Žinoma, pirmiausia mums būtina įgyti žinių apie jį ir pasikrikštyti. Bet tai dar ne viskas. Savo meilę Dievui turime stiprinti. Kad suprastume, kiek stipriai Jehovą mylime, pagalvokime, pavyzdžiui, ar lankome visas bendruomenės sueigas. Sueigose atsigauname dvasiškai ir galime pasidžiaugti ugdančia bendryste su broliais ir sesėmis (Mt 11:28). O kaip yra su mūsų Biblijos skaitymo ir studijavimo įpročiais? Ar susirenkame kas savaitę su šeima, kad drauge pasigilintume į Dievo Žodį? Arba jei gyvename vieni, ar vis tiek esame nustatę konkretų laiką Biblijos studijoms? Ar esame uolūs evangelizuotojai?

²⁰ Kodėl svarbu apie visa tai rimtai pagalvoti? Kaip rašoma Biblijoje, Jehova tiria mūsų mintis ir širdį, o mes juk norime, kad tai, ką jis mumyse mato, jam patiktų. (Perskaityk 1 Metraščių 28:9.) Supratę, kad savo tikslus ir mąstyseną turime pakoreguoti, prašykime Jehovą pagalbos. Taigi, kol turime laiko, ruoškimės būsimiems išbandymams – ramybės laikotarpį išnaudokime protingai.