EVANGELIZACIJOS darbas – svarbus ir vertingas. Bet taip mano ne kiekvienas, kam liudijame tiesą. Netgi tie, kas susidomi Biblijos mokymais, kartais nemato reikalo šią knygą su mumis studijuoti.

Taip buvo ir su Gavinu. Jis pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje, tačiau siūlymo studijuoti Bibliją nepriėmė. Jis pasakoja: „Nenorėjau pasirodyti neišprusęs, nes Šventojo Rašto žinių turėjau tik žiupsnelį. Taip pat bijojau apsigauti, vengiau įsipareigoti.“ Ką tu manai: gal stengtis toliau teikti Gavinui dvasinę pagalbą būtų buvęs tuščias reikalas? Aišku, ne. Pamąstykime, kokį gerą poveikį žmogui gali daryti Biblijos mokymai. Štai senovėje Jehova savo tautai pasakė: „Telaša mano kalba kaip rasa, tarsi švelnus lietus ant gležnos vejos“ (Įst 31:19, 30; 32:2). Rasos ypatybės vaizdžiai pailiustruoja, kaip veiksmingai mes galime padėti visiems, kuriems skelbiame gerąją naujieną (1 Tim 2:3, 4).

Rasa yra švelni. Iš ore tvyrančių vandens garų palaipsniui, lašelis po lašelio, susikondensuoja rasa. Jehovos žodžiai lašėjo kaip rasa ta prasme, kad savo tautai jis kalbėjo maloniai, švelniai, pagarbiai. Mes sekame Jehovos pavyzdžiu, jei gerbiame kitą žmogų, jo teisę turėti savo požiūrį. Skatiname jį samprotauti, patį prieiti prie išvadų. Jeigu rodome tokį dėmesį, žmogus mieliau įsiklausys į mūsų žodžius ir tarnyba bus vaisingesnė.

Rasa teikia gaivumo. Mūsų tarnyba teiks gaivumo žmonėms, jeigu ieškosime būdų, kaip žadinti jų susidomėjimą. Štai mūsų brolis, vardu Krisas, minėtam Gavinui iš pat pradžių siūlęs studijuoti Bibliją, prie studijų jo nespaudė. Krisas visaip stengdavosi pakreipti pokalbį taip, kad Gavinas pasijustų laisviau ir mieliau kalbėtųsi apie Bibliją. Jis, pavyzdžiui, paaiškino, jog Biblijoje plėtojama viena svarbi tema ir jos aptarimas padėtų Gavinui geriau suprasti, kas vyksta sueigose. Paskui Krisas pasidalijo savo patirtimi, kaip Biblijos pranašystės jį patį įtikino radus tiesą. Tada jie keletą kartų pasikalbėjo apie Šventojo Rašto pranašysčių išsipildymą. Gaviną tokie pokalbiai atgaivindavo ir galiausiai jis sutiko studijuoti Bibliją.

Rasa palaiko gyvybę. Izraelyje sausringu karštuoju sezonu kartais ištisus mėnesius neiškrenta nė lašo lietaus. Jei ne rasa, augalai be drėgmės imtų vysti ir nudžiūtų. Mūsų dienomis, kaip Jehovos ir išpranašauta, žmones vargina dvasinė sausra (Am 8:11). Jis pažadėjo, kad dvasia pateptieji evangelizuotojai bus kaip „Viešpaties siunčiama rasa“, kai jie sykiu su savo draugais iš „kitų avių“ tarpo skleis žinią apie Karalystę (Mch 5:6 [5:7, Brb]; Jn 10:16). Juk ta žinia yra viena iš Jehovos numatytų priemonių tiesos trokštančių žmonių gyvybei gelbėti. Ar mes branginame šią žinią?

Rasa – Jehovos dovana (Įst 33:13). Mūsų tarnyba gali tapti palaiminimu tiems, kas įsiklauso į skelbiamą žinią. Tuo įsitikino Gavinas: studijuodamas Bibliją, jis rado atsakymus į visus savo klausimus. Jis sparčiai darė pažangą, pasikrikštijo ir dabar kartu su savo žmona Džois uoliai garsina gerąją naujieną apie Karalystę.

Evangelizacijos darbo sugretinimas su gaivia rasa taip pat padeda suprasti, koks svarbus yra kiekvieno iš mūsų indėlis į šią tarnybą. Pagalvokime: vienas rasos lašelis mažai ką reiškia, bet milijonai jų prisotina žemę drėgmės. Panašiai ir mūsų pastangos savo pačių akyse gali atrodyti gan menkos. Tačiau bendromis Jehovos tarnų jėgomis vyksta liudijimas visoms tautoms žemėje (Mt 24:14). Ar mūsų tarnyba taps žmonėms palaiminimu nuo Jehovos? Be abejo, jei darbuosimės taip, kad mūsų skelbiama žinia būtų lyg rasa – švelni, teikianti atgaivą, gelbstinti gyvybę.