1–3. a) Prašom pateikti pavyzdžių, kaip krikščionys parodė branginantys sueigas. (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.) b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

KORINAI buvo tik septyniolika, kai sovietų valdžia suėmė jos mamą ir išsiuntė į lagerį. Vėliau ir pačią Koriną ištrėmė už tūkstančių kilometrų nuo namų, į Sibirą. Ten jai, nelyginant vergei, teko dirbti kolūkyje, kartais lauke per speigą be šiltos aprangos. Net ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis Korina ir kita sesė buvo pasiryžusios nuvykti į krikščionių bendruomenės sueigą.

² „Vakare palikusios darbą, – prisimena Korina, – pėsčiomis keliavome 25 kilometrus iki geležinkelio stoties. Antrą nakties sėdome į traukinį ir važiavome šešias valandas, paskui ėjome dar 10 kilometrų iki sueigų vietos.“ Ar vertėjo leistis į tokią kelionę? Korina sako: „Susitikę studijavome Sargybos bokštą, giedojome Karalystės giesmes. Tai sustiprino mūsų tikėjimą, jautėmės labai pakylėtos.“ Korina ir kita sesė grįžo atgal tik po trijų dienų, bet fermos vedėjas nė nepastebėjo, kad visą tą laiką jųdviejų nebuvo.

 ³ Jehovos garbintojai visada brangindavo progas sueiti draugėn. Vos įsikūrus krikščionių bendruomenei, Jėzaus sekėjai „sutartinai rinkosi šventykloje“ (Apd 2:46). Tu tikriausiai irgi noriai dalyvauji bendruomenės sueigose. Tačiau kartais tai nelengva. Darbas, gausybė kasdienių reikalų, nuovargis gali labai apsunkinti sueigų lankymą. Su panašiomis kliūtimis susiduria kone kiekvienas iš mūsų. Kas padėtų tas kliūtis įveikti ir laikytis gero įpročio nepraleisti nė vieno mūsų sambūrio? ^[1] Kaip galėtume pagelbėti Biblijos studijuotojams ir kitiems suvokti sueigų svarbą? Šiame straipsnyje aptarsime aštuonias priežastis, kodėl garbinti Dievo turime rinktis draugėn. Visų pirma pakalbėsime, kuo sueigos naudingos mums patiems, vėliau – kokį poveikį mūsų dalyvavimas jose daro kitiems, galiausiai – kaip į mūsų dalyvavimą sueigose žiūri Jehova. ^[2]

4. Kaip sueigos padeda mums semtis žinių apie Jehovą?

⁴ Sueigose semiamės svarbių žinių. Kiekvienoje sueigoje giliname savo žinias apie Jehovą. Štai prieš kurį laiką daugumoje bendruomenių beveik porą metų buvo studijuojama knyga Artinkimės prie Jehovos. Kokios mintys ir jausmai tave užplūsdavo, kai kalbėdavome apie nuostabias Dievo savybes, kai broliai ir sesės iš širdies pasisakydavo? Argi nesustiprėjo tavo meilė dangiškajam Tėvui? Atidžiai klausydamiesi kalbų, žiūrėdami demonstracijas, girdėdami Biblijos skaitymą dar geriau perprantame Dievo Žodį (Neh 8:8). Štai pagalvok, kiek daug vertingų it brangakmeniai minčių gali atrasti kas savaitę ruošdamasis paskirtų Biblijos skyrių aptarimui ir klausydamasis kitų bendratikių komentarų!

5. Kaip sueigos tau padeda pritaikyti Biblijos mokymus ir tobulinti tarnybos įgūdžius?

⁵ Per sueigas mokomės taikyti Biblijos principus savo gyvenime (1 Tes 4:9, 10). Sargybos bokšto studijų straipsniai yra parašyti atsižvelgiant į konkrečius Jehovos garbintojų poreikius. Tikėtina, šios studijos paskatino tave iš naujo įvertinti savo siekius ir labiau atsidėti dievatarnystei, pagerinti savo maldų kokybę, atleisti bendratikiui. Šiokiadienio sueigos parengia mus evangelizacijos tarnybai. Čia mokomės, kaip žmonėms liudyti, kaip paveikiai naudotis Biblija (Mt 28:19, 20).

6. Kodėl sueigos mus sustiprina?

⁶ Sueigos mus sustiprina. Dabartinė pasaulio santvarka sekina mūsų protą, emocijas. Mūsų tikėjimas nuolat mėginamas. Tad kaip gera yra susitikti su broliais ir sesėmis, vienas kitą padrąsinti, paskatinti toliau tarnauti Jehovai! (Perskaityk Apaštalų darbų 15:30–32.) Neretai per sueigas aptariame, kaip pildosi Biblijos pranašystės. Tada tvirtėja mūsų įsitikinimas, kad įvyks ir visa tai, ką Jehova yra numatęs ateityje. Aišku, mus pastiprina ne vien žodžiai, kuriuos girdime nuo pakylos, bet ir bendratikių pasisakymai, iš širdies giedamos giesmės (1 Kor 14:26). Kai prieš programą ir po jos vieni su kitais bendraujame, jaučiamės priklausą darniai brolijai ir tai teikia mums tikrą atgaivą (1 Kor 16:17, 18).

7. Kodėl dar yra labai svarbu lankyti sueigas?

⁷ Sueigose jaučiame šventosios dvasios veikmę. Pašlovintasis Jėzus Kristus skatino: „Kas turi ausis, teklauso, ką dvasia  sako bendruomenėms“ (Apr 2:7). Krikščionių bendruomenėms Kristus vadovauja per šventąją dvasią. Ši galinga jėga padeda mums atsispirti pagundoms, įkvepia drąsos ir gerai parengia mus liudyti, įgalina įvairiais klausimais apsispręsti išmintingai. Šventoji dvasia mums išties labai reikalinga. Todėl stenkimės pasinaudoti kiekviena proga tos dvasios gauti. Tai reiškia ir nepraleisti bendruomenės sueigų.

8. Kaip per sueigas galime parodyti bendratikiams meilę? (Žiūrėk rėmelį „Po sueigų jis visada jaučiasi geriau“.)

⁸ Per sueigas galime parodyti broliams meilę. Tik pagalvok, kokių sunkumų tenka patirti tavo bendruomenės broliams ir sesėms! Apaštalas Paulius ne veltui rašė: „Būkime vienas kitam dėmesingi.“ Tada jis paaiškino, iš ko mūsų dėmesingumas matomas – iš to, kad neapleidžiame savųjų susirinkimų (Hbr 10:24, 25). Ateidami į sueigas parodome, kad norime skirti broliams ir sesėms savo laiką, dėmesį ir kad mums rūpi, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi. Be to, bendratikius padrąsiname ir kai atsakinėjame, giedame giesmes (Kol 3:16).

9, 10. a) Prašom paaiškinti, kaip Jėzaus žodžiai, užrašyti Jono 10:16, pabrėžia būtinybę mums rinktis draugėn. b) Kaip mes, jeigu sueigų nepraleidžiame, galime padėti tiems, kuriuos atstūmė šeima?

⁹ Sueigos vienija mus su bendratikiais. (Perskaityk Jono 10:16.) Jėzus sulygino save su ganytoju, o savo sekėjus – su avių kaimene. Pagalvok: jei pamatytum porą avių ant kalvos, porą žemai slėnyje, dar vieną klajojančią kur nors tolumoje, ar pavadintum jas visas kaimene? Vargu. Juk kaimenė – tai būrys kartu besiganančių avių, prižiūrimų piemens. Jei norime sekti paskui savo Ganytoją, negalime atsiskirti nuo brolių ir sesių. Visi turime nuolat rinktis draugėn, tik tada būsime „viena kaimenė“, vedama „vieno ganytojo“.

¹⁰ Lankydami sueigas palaikome mūsų brolijos vienybę (Ps 133:1). Kai kurie, tapę Jehovos liudytojais, buvo atstumti savo tėvų, brolių ir sesių. Jėzus pažadėjo, kad tokie jo sekėjai įsilies į naują šeimą, kuri juos myli ir jais rūpinasi (Mk 10:29, 30). Jei būsime savo susirinkimuose, patys galėsime tapti šiems brangiems bendratikiams tėvais, motinomis, broliais ir sesėmis. Apie tai mąstydami, visomis išgalėmis stengsimės nepraleisti nė vieno mūsų sambūrio.

11. Kodėl galima sakyti, kad sueigose atiduodame Jehovai tai, kas jam priklauso?

¹¹ Dalyvaudami sueigose atiduodame Jehovai tai, kas jam priklauso. Kadangi mus sukūrė, Jehova yra vertas gyriaus, šlovės ir padėkos. (Perskaityk Apreiškimo 7:12.) Kai sueigose jam meldžiamės, giedame ir apie jį kalbame, atiduodame jam prideramą garbę. Kaip branginame galimybę šlovinti Jehovą – Tą, kuris dėl mūsų padarė tiek daug!

12. Kaip Jehova jaučiasi, jei paklūstame jo įsakymui lankyti sueigas?

¹² Jehova vertas ir mūsų klusnumo. Lankyti sueigas – ypač šiuo pabaigos metu – yra jo įsakymas. Jeigu noriai šiam įsakymui paklūstame, Jehova džiaugiasi (1 Jn 3:22). Jis tikrai mato ir vertina mūsų pastangas būti kiekvienoje sueigoje (Hbr 6:10).

13, 14. Kodėl galime sakyti, kad per sueigas artinamės prie Jehovos ir Jėzaus?

¹³ Eidami į sueigas parodome Jehovai, kad norime artintis prie jo ir Jėzaus. Mūsų sambūriuose Jehova per savo Žodį, Bibliją, moko, kokiu keliu turėtume eiti (Iz 30:20, 21). Netgi tie, kas negarbina Jehovos, apsilankę mūsų sueigose kartais pasako: „Dievas tikrai yra tarp jūsų“ (1 Kor 14:23–25). Jehova vadovauja sueigų programai, bendruomenei duoda savo dvasios. Taigi galima sakyti, kad per sueigas girdime, ką kalba pats Dievas, jaučiame jo globą. Su juo tada dar labiau suartėjame.

¹⁴ Jėzus sykį pasakė: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18:20). Šiuos žodžius galima pritaikyti ir mūsų susirinkimams. Kristus, bendruomenės galva, pasak Biblijos, „vaikšto tarp septynių žibintų“, tai yra prižiūri visas Jehovos garbintojų bendruomenes (Apr 1:20–2:1). Taigi Jehova ir Jėzus per sueigas išties yra su mumis ir mus stiprina. Kaip, tavo manymu, Jehova jaučiasi matydamas, kad norime artintis prie jo paties ir jo Sūnaus?

15. Ką parodome lankydami sueigas?

¹⁵ Lankydami sueigas parodome, kad remiame Jehovos visavaldystę. Jehova yra prisakęs mums lankyti sueigas. Bet paklusti jam neverčia (Iz 43:23). Taigi, patys savo noru nuspręsdami laikytis jo priesako, parodome Dievui, kad labai jį mylime ir esame pasiryžę remti jo valdžią (Rom 6:17). Pavyzdžiui, ką darysime, jei darbdavys pareikalaus dirbti tokiu laiku, kai vyksta mūsų bendruomenės sueigos? Arba jei valdžia uždraus mums rengti susirinkimus ir grasins baudomis, kalėjimu ar dar baisesniais dalykais? O gal mums patiems kartais labiau norisi atsipūsti ar nuveikti ką nors smagaus nei išsiruošti į sueigą. Visose šiose situacijose reikės nuspręsti, kam paklusime pirmiausia (Apd 5:29). Jeigu savo elgesiu parodysime, kad remiame Jehovos aukščiausią valdžią, pradžiuginsime jo širdį (Pat 27:11).

16, 17. a) Iš ko suprantame, kad pirmojo amžiaus krikščionims sueigos buvo labai brangios? b) Kaip apie sueigas atsiliepė brolis Džordžas Gangas?

¹⁶ Po ypatingų įvykių per 33 metų Sekmines krikščionys susieidavo draugėn ne tik trumpą laiką. Biblijoje pasakyta, kad jie „atsidėję laikėsi apaštalų mokymo, [...] sutartinai rinkosi šventykloje“ (Apd 2:42, 46). Kaip rodo graikiškas žodis, čia išverstas „atsidėję laikėsi“, jiems reikėjo  daug pastangų ir ištvermės, kad liktų tokio tvirto nusistatymo. Krikščionis persekiojo romėnų valdžia, jiems priešinosi žydų religiniai vadovai. Tad lankyti sambūrius nebuvo lengva. Bet Jėzaus sekėjai darė, ką galėjo, kad jų nepraleistų.

¹⁷ Daugelis šiuolaikinių Jehovos garbintojų parodė, kad sueigas labai vertina. Brolis Džordžas Gangas, daugiau nei 22 metus buvęs Vadovaujančiosios tarybos nariu, sakė: „Susitikti su broliais man yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų. Tai suteikia man stiprybės. Aš labai mėgstu ateiti į Karalystės salę vienas iš pirmųjų ir išeiti vienas iš paskutiniųjų, jeigu tik įmanoma. Kai bendrauju su Jehovos garbintojais, esu laimingas. Būdamas tarp jų, jaučiuosi tarsi namie, kaip savo šeimoje – tai tikras dvasinis rojus.“ Dar jis pridūrė: „Kaip kompasas visada rodo šiaurę, taip aš visa savo esybe trokštu lankyti sueigas.“

18. Kaip tu žiūri į mūsų sueigas ir ką esi pasiryžęs daryti?

¹⁸ Ar ir tu šitaip brangini galimybę susirinkti kartu garbinti Jehovos? Jei taip, būk pasiryžęs nepraleisti bendruomenės sueigų, kad ir kas nutiktų. Tada bus akivaizdu, kad pritari šiems karaliaus Dovydo žodžiams: „Viešpatie, aš myliu Namus, kuriuose gyveni“ (Ps 26:8).