Laidas. Pasak vieno žinyno, graikiškas žodis, 2 Korintiečiams 1:22 išverstas „laidas“, buvo komercijos srityje vartojamas terminas, reiškiantis „pirmoji įmoka, avansas, užstatas“. Kitaip sakant, tuo žodžiu galima pavadinti pinigų sumą, kuri sumokama iš anksto ir garantuoja pirkėjui teisę į pirkinį, sutartį su pardavėju padaro galiojančią. Kai krikščionis yra patepamas šventąja dvasia, jis gauna laidą, garantuojantį, kad ateityje jo laukia visas Dievo pažadėtas atlygis. 2 Korintiečiams 5:1–5 rašoma, kad danguje pateptiesiems bus duotas negendamas dvasinis kūnas. Jie taip pat bus apdovanoti nemirtingumu (1 Kor 15:48–54).

Dabartinėje graikų kalboje minėtam žodžiui giminingas posakis reiškia „sužadėtuvių žiedas“. Koks tinkamas įvaizdis! Juk pateptieji krikščionys, perkeltine prasme kalbant, galiausiai taps Kristaus nuotaka (2 Kor 11:2; Apr 21:2, 9).

Antspaudas. Kaip dabar parašu, taip ankstesniais laikais antspaudu būdavo patvirtinami susitarimai, nuosavybės teisė, kokio nors dalyko autentiškumas. Kai krikščionis patepamas šventąja dvasia, jis, galima sakyti, yra užantspauduojamas kaip Dievo nuosavybė (Ef 1:13, 14). Tačiau tai nėra galutinis jo užantspaudavimas. Šis vyksta vėliau, kažkuriuo metu prieš jam mirštant. Tie ištikimi pateptieji, kurie didžiojo suspaudimo sulauks žemėje, bus galutinai užantspauduoti kažkuriuo metu prieš pat suspaudimui prasidedant (Ef 4:30; Apr 7:2–4).