KODĖL galime neabejoti, kad šie žodžiai teisingi ir Jehova tikrai mumis rūpinasi? Pirmiausia todėl, jog tai tiesiai pasakyta Biblijoje. Joje rašoma: „Meskite ant jo visą savo nerimo naštą, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Pt 5:7). O kas liudija, kad Dievui tu rūpi?

Viena, kas liudija apie Dievo rūpinimąsi, yra jo savybės – tokios, kokias tikriausiai norėtum, kad turėtų žmonės, kuriuos renkiesi į artimus draugus. Pavyzdžiui, neretai mus draugėn suveda tokios savybės kaip maloningumas ir dosnumas. Kad Jehova diena iš dienos yra maloningas ir dosnus žmonėms, pastebėti nesunku. Pagalvok: „jis leidžia savo saulei tekėti blogiems ir geriems žmonėms, siunčia lietų teisiesiems ir neteisiesiems“ (Mt 5:45). Kokią naudą duoda saulė ir lietus? Be kita ko, panaudodamas saulės šviesą ir lietų, Dievas teikia žmogui maisto ir džiaugsmo (Apd 14:17). Jehovos dėka žemė išaugina apsčiai maisto, o gardžiuotis skaniu valgiu mums yra vienas iš didžiausių malonumų.

Tačiau kodėl daug mūsų planetos gyventojų alkanauja? Nes pasaulio valdovams dažniausiai rūpi jų politinė galia ir pelnas, o ne liaudies gerovė. Bet netrukus godumui visuomenėje vietos neliks: Jehova dabartinę politinę sistemą pašalins  ir žemę atiduos į dangiškosios Karalystės ir jos soste sėdinčio savo Sūnaus rankas. Tuomet maisto niekam nebestigs. Jau ir dabar Jehova savo ištikimų tarnų neapleidžia (Ps 37:25). Argi tai neliudija, koks jis rūpestingas?

Geras draugas negaili tau laiko. Valandų valandas jis gali kalbėtis su tavimi apie tai, kas judviem įdomu. Taip pat atidžiai išklauso, kai pasakoji jam savo bėdas ir rūpesčius. Ar Jehova irgi toks dėmesingas? Be abejo. Jis išklauso mūsų maldas. Todėl Biblija ir skatina mus nepaliauti melstis (Rom 12:12; 1 Tes 5:17).

Kiek ilgai Jehova nusiteikęs klausytis tavo maldų? Štai vienas pavyzdys iš Biblijos. Prieš išsirinkdamas apaštalus, Jėzus „meldėsi Dievui visą naktį“ (Lk 6:12). Matyt, Jėzus vardais minėjo daugelį savo mokinių, kalbėjo apie jų geras savybes ir silpnybes, prašė dangiškojo Tėvo padėti nuspręsti, kuriuos išsirinkti. Rytui išaušus Jėzus žinojo parinkęs tinkamiausius vyrus tarnauti jo apaštalais. Jehovai – tam, kuris išklauso maldas, – miela girdėti, kaip žmogus išlieja jam savo širdį (Ps 65:3 [65:2, Brb]). Net jei kas nors ilgas valandas maldoje kalba, koks nerimas jį slegia, Dievas laiko neskaičiuoja.

Būna, kad ir geriems draugams nelengva atleisti vienas kitam. Dėl to net ilgametės bičiulystės kartais nutrūksta. Jehova yra kitoks. Biblija ragina visus geraširdžius žmones šauktis Dievo ir prašyti, kad jis dovanotų klaidas, nes „jis labai atlaidus“ (Iz 55:6, 7). Kodėl Jehova mielai atleidžia?

Dievas atleidžia dėl savo beribės meilės. Jehova taip myli pasaulį, kad atidavė savo Sūnų Jėzų norėdamas išvaduoti  žmones iš nuodėmės ir atitaisyti visą jos užtrauktą žalą (Jn 3:16). Be to, Kristaus aukos pagrindu Dievas visiems, ką myli, noriai atleidžia. Apaštalas Jonas rašė: „Jeigu savo nuodėmes išpažįstame, jis ištikimas ir teisingas, kad nuodėmes mums atleistų“ (1 Jn 1:9). Dėl Jehovos atlaidumo žmonės gali tapti jo draugais. Kaip džiaugiamės tai žinodami!

Tikras draugas visada ištiesia pagalbos ranką. Ar taip daro ir Jehova? Jo Žodis patikina: „Nors ir sukluptų, jis [Dievo tarnas] neliks gulėti, nes Viešpats padės jam atsikelti“ (Ps 37:24). Jehova padeda saviesiems įvairiai. Štai pavyzdys iš Šventojo Kryžiaus salos Karibų jūroje.

Viena mūsų sesutė patyrė bendraklasių spaudimą, mat dėl savo įsitikinimų ji nereiškė pagarbos vėliavai. Maldoje paprašiusi Jehovą pagalbos, ji nusprendė netylėti. Gavusi užduotį paruošti klasei pranešimą, ji pasirinko kalbėti apie vėliavos pagerbimą. Naudodamasi Mano biblinių pasakojimų knyga, paaiškino klasei, kad apsispręsti šiuo klausimu jai padėjo istorija apie Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą. Ji pasakė: „Jehova tuos tris hebrajus apsaugojo, nes jie nenorėjo pagarbinti statulos.“ Paskui pasiūlė mokiniams patiems paskaityti šią knygą. Vienuolika iš jų knygą paėmė. Supratusi, kad Dievas davė jėgų ir išminties paliudyti tokia jautria tema, ji buvo labai laiminga.

Jei kada suabejoji, ar Jehova tavimi rūpinasi, apmąstyk šias Biblijos eilutes: Psalmyno 34:18–20; 55:23 (34:17–19; 55:22, Brb); 145:18, 19. Taip pat paprašyk ilgamečių bendratikių papasakoti, kokią Jehovos globą jie yra patyrę. O kai pačiam prireikia pagalbos, melsk jos, išsakyk Dievui visa, kas tave slegia. Greit įsitikinsi, kad jis tikrai tavimi rūpinasi.