1, 2. a) Kas šiandieną labai džiugina Jehovos tarnus? b) Kaip tėvai ir vyresnieji gali padėti jaunuoliams suvokti krikšto reikšmę?

„PAŽĮSTU tave nuo gimimo, – dvylikamečiui Kristoferiui sakė vienas vyresnysis, – ir labai džiaugiuosi, kad nori krikštytis. Sakyk, kodėl nusprendei žengti šį žingsnį?“ Vyresniojo klausimas iš tiesų rimtas. Mes, aišku, džiaugiamės, kad kasmet visame pasaulyje pasikrikštija tūkstančiai jaunuolių (Mok 12:1). Vis dėlto tiek tėvai, tiek bendruomenės vyresnieji nori būti tikri, jog jaunuoliai gerai supranta krikšto reikšmę ir apsisprendžia niekieno neverčiami.

² Pasiaukodamas Dievui ir pasikrikštydamas žmogus pradeda naują gyvenimą. Biblija patikina, kad savo  tarnus Jehova dosniai laimina. Bet iš jos taip pat sužinome, jog tokie žmonės tampa Šėtono taikiniu (Pat 10:22, Brb; 1 Pt 5:8). Todėl krikščionys tėvai stengiasi gerai išaiškinti savo vaikams, ką iš tikrųjų reiškia būti Kristaus mokiniu. Jaunuoliams, kurių tėvai negarbina Jehovos, į pagalbą ateina bendruomenės vyresnieji – su meile padeda suvokti, kokios yra, taip sakant, mokinystės išlaidos. (Perskaityk Luko 14:27–30.) Norint sėkmingai užbaigti kokio nors pastato statybą, reikia gero planavimo. Kad ištikimai tarnautume Jehovai iki galo, irgi reikia gerai pasiruošti (Mt 24:13). Kas jaunuoliams padėtų apsispręsti visą gyvenimą būti Jehovos tarnais? Pažiūrėkime.

3. a) Ką iš Jėzaus ir apaštalo Petro žodžių suprantame apie krikšto svarbą? (Mt 28:19, 20; 1 Pt 3:21) b) Kokius klausimus apsvarstysime ir kodėl?

³ Gal ir tu, jaunuoli, norėtum pasikrikštyti? Jei taip, sieki puikaus tikslo ir nusipelnai pagyrimo. Būti Jehovos liudytoju yra didelė garbė. Be to, kiekvienam, kas nori sekti Kristumi ir būti išgelbėtas, pasikrikštyti privalu (Mt 28:19, 20; 1 Pt 3:21). Davęs Jehovai pasiaukojimo įžadą, tu, be abejonės, norėsi jo laikytis, todėl šiam žingsniui turi rimtai pasirengti. Kad įsitikintum, ar esi pasiruošęs krikštui, pamąstyk apie štai ką: 1) ar esu ganėtinai subrendęs, kad galėčiau krikštytis? 2) ar pats to noriu? 3) ar suprantu, ką reiškia pasiaukoti Jehovai? Šiuos klausimus dabar ir panagrinėsime.

4, 5. a) Ar krikštytis gali tik suaugę žmonės? Prašom paaiškinti. b) Kokį žmogų galima vadinti brandžiu?

⁴ Biblija neduoda pagrindo manyti, kad žmogus gali krikštytis tik vyresniame amžiuje arba bent jau sulaukęs  pilnametystės. Patarlių 20:11 (Brb) skaitome: „Jau vaiką galima pažinti iš jo poelgių, ar jo darbai bus tyri ir teisingi.“ Tikrai, net ir vaikas gali suvokti, koks elgesys yra doras ir ką reiškia būti pasiaukojusiam savo Kūrėjui. Tad jeigu iš jaunuolio elgesio akivaizdi jo branda ir jis yra nutaręs paaukoti savo gyvenimą Jehovai, krikštas būtų visai tinkamas ir reikalingas žingsnis (Pat 20:7).

⁵ O kaip apibūdintume brandų žmogų? Branda, apie kurią kalbame, nėra vien fizinė. Biblijoje sakoma, jog subrendę žmonės „naudodami išlavino savo jusles, kad atskirtų gera nuo blogo“ (Hbr 5:14). Brandus žmogus žino, kas teisinga Jehovos akyse, ir yra visa širdimi pasiryžęs taip elgtis. Jam nereikia, kad kas nors vis baksnotų pirštu ir sakytų „daryk tą ar aną“. Taip pat jis nesileidžia lengvai palenkiamas į bloga. Taigi normalu tikėtis, kad jaunuolis, norintis krikštytis, gebės laikytis Dievo normų net tada, kai tėvų ar kitų suaugusiųjų nėra šalia. (Palygink su Filipiečiams 2:12.)

6, 7. a) Su kokiais išmėginimais Danielius susidūrė Babilone? b) Kaip Danielius parodė brandumą?

⁶ Ar jaunuoliai tikrai gali rodyti tokį brandumą? Prisiminkime Danielių. Jis tikriausiai dar paauglys buvo atimtas iš tėvų ir ištremtas į Babiloną. Danielius atsidūrė tarp žmonių, kurie turėjo visai kitokį supratimą, kas gera ir kas bloga. Jaunuoliui teko ir kitoks išbandymas. Babilone jam buvo suteikta ypatinga padėtis: jį ir dar keletą vaikinų atrinko tarnauti pačiam karaliui (Dan 1:3–5, 13). Atrodo, Danieliui Babilone atsivėrė tokių galimybių, kokių jis nebūtų turėjęs Izraelyje.

⁷ Kaip Danielius į visa tai žiūrėjo? Ar jį apžavėjo Babilono spindesys ir didybė? Ar jis užsimiršo, kas esąs? Ar leido, kad nauja aplinka pakirstų jo tikėjimą? Visiškai ne. Biblijoje pasakyta, kad būdamas Babilone Danielius „apsisprendė nesiteršti“ niekuo, kas susiję su klaidatikyste (Dan 1:8). Jaunuolis parodė tikrą brandumą.

8. Ko gali pasimokyti iš Danieliaus?

⁸ Ko gali pasimokyti iš Danieliaus pavyzdžio? Brandus jaunuolis tvirtai laikosi savo įsitikinimų. Jis nėra tarsi chameleonas, keičiantis spalvą pagal tai, kokioje aplinkoje atsidūrė. Jis supranta, kad negali Karalystės salėje elgtis kaip Dievo draugas, o mokykloje – kaip pasaulio draugas. Jo tikėjimas nesusvyruoja net per išbandymus. (Perskaityk Efeziečiams 4:14, 15.)

9, 10. a) Kodėl jaunuoliui svarbu pamąstyti, kaip jis elgėsi susidūręs su tikėjimo išbandymais? b) Kokia yra krikšto reikšmė?

⁹ Žinoma, tobulų žmonių nėra. Tiek jaunuoliai, tiek suaugusieji neretai suklysta (Mok 7:20). Vis dėlto jeigu nori krikštytis, pamąstyk, kiek tvirtai esi pasiryžęs laikytis Jehovos įsakymų. Kaip galėtum tai išsiaiškinti? Pamėgink atsakyti į tokį klausimą: ar pastaruoju metu man pavyksta paklusti Dievo įsakymams? Prisimink, kaip elgeisi, kai paskutinį kartą susidūrei su kokiu nors tikėjimo  išbandymu. Ar sugebėjai atskirti gera nuo bloga? Ką darytum, jeigu, kaip kadaise Danielius, sulauktum ypatingo dėmesio, būtum skatinamas šiame pasaulyje siekti aukštumų? Ar mokėtum neišleisti iš akių Jehovos valios, kad ir kokių patrauklių siūlymų išgirstum? (Ef 5:17)

¹⁰ Šie klausimai, tiesa, gana asmeniški. Tačiau jie padės tau gerai suvokti krikšto rimtumą. Kaip jau minėjome, pasikrikštydamas tu parodai, kad davei Jehovai svarbų įžadą – pasižadėjai visa širdimi jį mylėti, amžinai jam tarnauti (Mk 12:30). Kiekvienas, kuris krikštijasi, turi būti pasiryžęs savo pažadą tesėti. (Perskaityk Mokytojo 5:3, 4.)

11, 12. a) Kuo turi neabejoti asmuo, norintis krikštytis? b) Kas padėtų tau išlaikyti teisingą požiūrį į krikštą?

¹¹ Biblijoje pasakyta, kad Jehovos tauta, įskaitant ir jaunuolius, savanoriškai pasisiūlys jam tarnauti (Ps 110:3, Brb). Vadinasi, asmuo, kuris ruošiasi krikštytis, turi būti tikras, kad pats to nori. Tau galbūt reikės kruopščiai save ištirti, ypač jei augi Jehovos garbintojų šeimoje.

¹² Metams bėgant tu tikriausiai matei, kaip pasikrikštijo ne vienas žmogus, galbūt kai kurie tavo draugai, o gal net tavo brolis ar sesė. Bet būtų neteisinga manyti, jog krikštytis turi dėl to, kad jau sulaukei tam tikro amžiaus arba kad krikštijasi visi kiti. Kas padėtų tau išlaikyti teisingą, tokį kaip Jehovos požiūrį į krikštą? Vis skirk laiko pamąstyti, kodėl krikštas yra toks svarbus. Šiame ir kitame straipsnyje rasi nemažai rimtų argumentų.

13. Kaip gali išsiaiškinti, ar noras pasikrikštyti tikrai kyla iš širdies?

¹³ Viena, kaip gali išsiaiškinti, ar noras pasikrikštyti tikrai kyla iš širdies, tai patyrinėti savo maldas. Ar jose atsispindi tavo troškimas tarnauti Jehovai? Ar meldiesi dažnai? Ar su Jehova kalbi atvirai ir konkrečiai? Atsakymai į šiuos klausimus bylos, kiek artimas yra tavo ryšys su Dievu (Ps 25:4). Dažnai Jehova atsako į maldas per savo Žodį. Taigi kitas būdas, kaip gali sužinoti, ar iš tiesų nori artintis prie Jehovos ir visa siela jam tarnauti, – tai įvertinti savo studijavimo įpročius (Joz 1:8). Pamąstyk: ar Bibliją studijuoju reguliariai? Ar mielai dalyvauju šeimos dvasinio ugdymo programoje? Sąžiningai save ištyręs sužinosi, ar krikštytis tave skatina širdis.

14. Koks yra skirtumas tarp pasiaukojimo Jehovai ir krikšto?

¹⁴ Kai kuriems galbūt neaišku, koks yra skirtumas tarp pasiaukojimo Jehovai ir krikšto. Pavyzdžiui, yra jaunuolių, sakančių, kad jie jau pasiaukojo, tik dar nėra pasiruošę krikštytis. Ar taip gali būti? Pasiaukoti Dievui – tai maldoje pasižadėti, kad tarnausi jam amžinai. O pasikrikštydamas žmogus viešai parodo, kad Dievui jau yra pasiaukojęs. Taigi dar prieš krikštą tu turi gerai suprasti, ką reiškia pasiaukoti Jehovai.

15. Ką reiškia pasiaukoti Dievui?

 ¹⁵ Paprastai sakant, pasiaukodamas Jehovai tu tampi jo nuosavybe. Tavo gyvenimas yra nebe tavo rankose, o Dievo. Tu pažadi jam visų pirmiausia vykdyti jo valią. (Perskaityk Mato 16:24.) Tesėti dera kiekvieną pažadą, juo labiau tą, kurį davei pačiam Jehovai (Mt 5:33). Kaip gali parodyti, kad savęs išsižadėjai ir dabar priklausai tik Dievui? (Rom 14:8)

16, 17. a) Ką reiškia savęs išsižadėti? Prašom pateikti pavyzdį. b) Ką žmogus, pasiaukodamas Jehovai, jam pažada?

¹⁶ Įsivaizduok: draugas padovanoja tau automobilį. Jis įteikia tau dokumentus ir sako: „Automobilis tavo.“ Bet tuojau pat priduria: „Rakteliai bus pas mane. Ir vairuosiu aš, ne tu.“ Kaip jaustumeisi gavęs tokią „dovaną“? Ką manytum apie tą draugą?

¹⁷ Kai žmogus pasiaukoja Jehovai, jam taria: „Skiriu tau savo gyvenimą. Nuo dabar priklausau vien tau.“ Jehova teisėtai tikisi, kad pažado žmogus laikysis. Tačiau kaip tada, jeigu jis ima laužyti Dievo principus ir gyventi dvilypį gyvenimą, pavyzdžiui, slapčia susitikinėti su priešingos lyties asmeniu, negarbinančiu Jehovos? Arba sutinka dirbti tokį darbą, kuris trukdo jam aktyviai dalyvauti evangelizacijos tarnyboje ar lankyti sueigas? Argi tai nebūtų tas pats, kas pasilaikyti sau automobilio raktelius? Pasiaukodamas Jehovai žmogus, galima sakyti, jam pažada: „Gyvensiu dėl tavęs. Kai atsitiks taip, kad mano norai nesiderins su tavo valia, kaskart paklusiu tik tau.“ Tokį požiūrį turėjo ir Jėzus. Būdamas žemėje jis sakė: „Nusileidau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios to, kuris mane siuntė“ (Jn 6:38).

18, 19. a) Ką gera, pasak Rouz ir Kristoferio, duoda sprendimas pasikrikštyti? b) Ką tu manai apie garbę būti krikštytu Dievo tarnu?

¹⁸ Taigi akivaizdu, kad krikštas – labai rimtas žingsnis. Į jį nedera žiūrėti atsainiai. Sykiu reikia turėti omenyje ir tai, kad pasiaukoti Dievui ir pasikrikštyti yra didžiulė garbė. Jaunuoliai, kurie myli Jehovą ir supranta pasiaukojimo reikšmę, krikšto neatidėlioja. O tie, kurie jau pasikrikštijo, dėl šio savo sprendimo nesigaili. „Aš myliu Jehovą ir žinau, kad nėra didesnės laimės kaip tarnauti jam, – sako pasikrikštijusi jaunuolė vardu Rouz. – Dėl nieko kito gyvenime nebuvau tokia tikra kaip dėl sprendimo krikštytis.“

¹⁹ O kaip straipsnio pradžioje minėtas Kristoferis? Ar jo sprendimas pasikrikštyti dvylikos buvo geras? Brolis sako, kad dabar dėl to labai džiaugiasi. Būdamas septyniolikos jis pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi, aštuoniolikos buvo paskirtas bendruomenės patarnautoju ir šiandieną darbuojasi Betelyje. Jis sako: „Pasikrikštyti buvo teisingas sprendimas. Mano gyvenimas kupinas prasmingos veiklos – galiu tarnauti Jehovai ir jo organizacijai.“ Jei ir tu svarstai apie krikštą, kas tau padėtų šiam žingsniui pasiruošti? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.