1, 2. a) Koks įspėjimas išsaugojo daugybę gyvybių? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Kieno vadovavimui turime paklusti, kad nepasuktume į pražūtingą kelią?

DAUGIAU nei prieš šimtmetį Šiaurės Amerikoje prie geležinkelio pervažų buvo pastatyti ženklai su užrašu „Sustok, apsidairyk, įsiklausyk“ (angl. Stop, look, listen). Šis įspėjimas išsaugojo begalę gyvybių. Kad išvengtų netikėto susidūrimo su visu greičiu lekiančiu traukiniu, transporto priemonės vairuotojas privalėjo paisyti ženklo nurodymų ir įsitikinti, jog kirsti geležinkelį saugu.

² Pavojingose vietose pastatyti kelio ženklus, be abejo, svarbu. Bet Jehova savo tarnų labui daro daug daugiau. Jis, galima sakyti, eina jų priešakyje ir rodo kelią į amžiną gyvenimą. Jehova yra tarsi mylintis ganytojas, švelniai vedantis savo kaimenę, įspėjantis, kur pavojingi klystkeliai. (Perskaityk Izaijo 30:20, 21.)

3. Kaip žmonija atsidūrė kelyje į mirtį?

³ Per visą istoriją Jehova duodavo žmonėms konkrečių  nurodymų. Pavyzdžiui, aiškius Dievo įsakus išgirdo jau Adomas su Ieva Edeno sode. Jei būtų tiems įsakams paklusę, tiek jiedu, tiek jų palikuonys būtų gyvenę amžinai ir laimingai (Pr 2:15–17). Bet pirmoji pora atmetė Jehovos vadovavimą. Ieva, užuot klausiusi Jehovos, paklausė žodžių, kuriuos atseit ištarė gyvatė. O Adomas savo ruožtu paklausė žmonos – mirtingo žmogaus. Prie ko visa tai privedė? Pirmųjų žmonių gyvenimas tapo kupinas skausmo, jie mirė neturėdami jokios vilties. Dėl jų neklusnumo Dievui kelyje į mirtį atsidūrė ir visa žmonija.

4. a) Kodėl po tvano reikėjo naujų nurodymų? b) Ką įsakymas, duotas po tvano, byloja apie Dievo požiūrį į gyvybę ir kraują?

⁴ Vėliau, prieš tvaną, Jehova pasakė savo tarnui Nojui, ką jis ir jo šeima turi daryti, kad išsigelbėtų. O tvanui praėjus Jehova davė konkretų paliepimą dėl kraujo. Kadangi nutarė leisti žmonėms valgyti mėsą, reikėjo naujų taisyklių. Nojui su šeima jis pasakė: „Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite“ (Pr 9:1–4). Iš šio įsakymo suprantame, kaip Dievas žiūri į gyvybę. Jis yra Kūrėjas, kiekvieno žmogaus ir gyvūno gyvastis priklauso jam, todėl jis turi teisę nustatyti taisykles, liečiančias gyvybę. Jis, pavyzdžiui, uždraudė žmogui žudyti kitą žmogų. Gyvybė ir kraujas Jehovai yra šventi ir kiekvieną, kuris laikosi kitokio požiūrio, jis pašauks atsiskaityti (Pr 9:5, 6).

5. Ką dabar aptarsime ir kodėl?

⁵ Dabar apžvelkime keletą pavyzdžių, kaip Dievas vedė savo tarnus tolesniais amžiais. Tai sustiprins mūsų ryžtą paklusti Jehovos vadovavimui. Juk jo vedami galiausiai įžengsime į naująjį pasaulį.

6. Kodėl izraelitams reikėjo naujų Jehovos nurodymų ir kaip tauta turėjo į juos žiūrėti?

⁶ Mozės dienomis Jehovos tarnams reikėjo įsakymų, nustatančių, kaip jį garbinti ir kaip elgtis. Kodėl? Nes vėl pasikeitė aplinkybės. Daugiau nei du amžius Jokūbo palikuonys gyveno Egipte – krašte, kur kerojo stabmeldystė, mirusiųjų garbinimas, buvo apstu visokių Dievą piktinančių įsitikinimų ir apeigų. Izraelitams išėjus iš Egipto vergijos, reikėjo naujų nurodymų, todėl Jehova per Mozę jiems davė Įstatymą. Išlaisvinta tauta dabar turėjo vadovautis vien tik juo. Pasak kai kurių žinynų, hebrajų kalbos žodis, verčiamas „įstatymas“, yra giminingas veiksmažodžiui „vadovauti, duoti nurodymų, mokyti“. Mozės įstatymas buvo tarsi siena, saugojanti izraelitus nuo žemos aplinkinių tautų moralės ir religinių papročių. Kai izraelitai klausė Dievo, jiems sekėsi. O kai neklausė, kentėjo skaudžias pasekmes. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 28:1, 2, 15.)

7. a) Kodėl Jehova davė savo tautai Įstatymą? b) Kokia prasme Įstatymas buvo „sergėtojas“?

⁷ Įstatymo reikėjo ir dar dėl kai ko. Tasai kodeksas ruošė izraelitus svarbiam Jehovos numatytam įvykiui – Mesijo, Jėzaus Kristaus, atėjimui. Įstatymas taip pat leido kaip niekad aiškiai suprasti, kad žmonės yra netobuli ir kad jiems reikia išpirkos, tai yra tobulos aukos, kuri visiškai padengtų jų nuodėmes (Gal 3:19; Hbr 10:1–10). Be to, Įstatymas padėjo išsaugoti Mesijo kilmės liniją ir, jam pasirodžius, jį atpažinti. Ne veltui pasakyta, kad Įstatymas buvo auklėtojas, arba „sergėtojas“, vedantis prie Kristaus (Gal 3:23, 24, išnaša).

8. Kodėl verta vadovautis principais, kuriais pagrįstas Mozės įstatymas?

 ⁸ Nors mums, krikščionims, Mozės įstatymas negalioja, į jį vis tiek naudinga pasigilinti. Stabtelėkime ir pasistenkime įsižiūrėti, kokiais principais tie įstatai buvo pagrįsti. Pamatysime, kad Įstatymas gali padėti mums apsispręsti tiek kasdienėse situacijose, tiek reikaluose, susijusiuose su Jehovos, mūsų šventojo Dievo, garbinimu. Jehova pasirūpino, kad Įstatymas būtų užrašytas Biblijoje, nes nori, kad iš tų įsakų mokytumės, vadovautumės juose glūdinčiais principais ir būtume dėkingi už dar pranašesnį Jėzaus mokymą. Jėzus štai sakė: „Jūs girdėjote, kad buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk.’ Bet aš jums sakau, kad kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje.“ Vadinasi, turime saugotis ne tik paties svetimavimo, bet ir nedorų minčių bei geismų (Mt 5:27, 28).

9. Kodėl, pasirodžius Mesijui, Jehova savo tarnams vėl turėjo duoti naujų nurodymų?

⁹ Netrukus po to, kai Jėzus pasirodė esąs žadėtasis Mesijas, Jehova davė naujų nurodymų ir atskleidė daugiau detalių apie savo didingą sumanymą. To reikėjo, nes Dievo tarnų aplinkybės vėl iš esmės pasikeitė. 33 m. e. metais Jehova galutinai atmetė Izraelio tautą ir savo palankumą ėmė rodyti naujai įsikūrusiai krikščionių bendruomenei.

10. Kodėl krikščionių bendruomenei reikėjo naujo įstatymo ir kuo jis skyrėsi nuo to, kuris buvo duotas izraelitams?

¹⁰ Pirmajame amžiuje Dievo tarnai, tapę krikščionimis, gavo naujų, išsamesnių nurodymų, kaip derėtų gyventi ir eiti dievatarnystę. Krikščionis su Jehova susaistė nauja sandora. Antai Įstatymo sandora buvo sudaryta tik su viena etnine grupe – izraelitais, tik jie gavo Mozės įstatymą. O krikščionių bendruomenės, arba, Biblijos žodžiais tariant, „Dievo Izraelio“, nariais galėjo tapti žmonės iš visų tautų. Akivaizdu, kad „Dievas nėra šališkas, – jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apd 10:34, 35). Mozės įstatymu vadovavosi viena tauta savo krašte, Pažadėtojoje žemėje. O krikščionims duotu „Kristaus įstatymu“ naujosios Dievo tautos nariai turėjo vadovautis, kad ir kur jie gyventų, kad ir kokios kilmės būtų. Be to, „Kristaus įstatymas“ daugiausia rėmėsi principais ir turėjo būti įrašytas ne akmens plokštėse, o žmonių širdyse (Gal 6:2).

11. Kokias dvi sritis lietė „Kristaus įstatymas“?

¹¹ Krikščionių bendruomenei Dievas vadovavo per savo Sūnų. Naujajai tautai tas vadovavimas buvo labai reikalingas. Prieš pat įsigaliojant naujajai sandorai, Jėzus savo sekėjams davė du svarbius įsakus. Vienas iš jų lietė evangelizacijos darbą, kitas – jų elgesį, santykius su tikėjimo draugais. Šie įsakai buvo duoti visiems krikščionims be išimties. Vadinasi, jie galioja ir mums šiandien, ar turėtume dangiškąją ar žemiškąją viltį.

12. Kokia prasme evangelizacijos darbas Jėzaus sekėjams buvo naujovė?

¹² Pirma pakalbėkime apie Jėzaus pavestą evangelizacijos darbą. Ankstesniais amžiais kitų tautų žmonės, norintys garbinti Jehovą, turėdavo atkeliauti į Izraelį (1 Kar 8:41–43). Bet atkreipkime dėmesį į Jėzaus įsakymą, užrašytą Mato 28:19, 20 (perskaityk). Jėzaus mokiniams buvo pavesta patiems eiti pas visus žmones. Jehovos noras, kad geroji naujiena  nuskambėtų visame pasaulyje, tapo akivaizdus jau 33 m. e. metais, per Sekmines. Dievo šventoji dvasia apie 120 naujosios bendruomenės narių įgalino prašnekti įvairiomis kalbomis Jeruzalėje susirinkusiems žydams ir prozelitams (Apd 2:4–11). Netrukus gerąją naujieną išgirdo ir samariečiai. O 36 metais galimybė tapti naujosios Dievo tautos nariais atsivėrė ir neapipjaustytiems kitataučiams. Galima sakyti, evangelijos skelbėjai iš mažo ežerėlio išplaukė į didžiulį vandenyną – gerąją žinią turėjo pranešti ne vien savo tautiečiams, bet visai žmonijai.

13, 14. a) Ko reikalauja Jėzaus naujasis įsakymas? b) Ko pasimokome iš Jėzaus pavyzdžio?

¹³ Atkreipkime dėmesį ir į Jėzaus duotą „naują įsakymą“, nurodantį, kaip reikia elgtis su tikėjimo draugais. (Perskaityk Jono 13:34, 35.) Krikščionys, aišku, turi rodyti meilę savo broliams ir sesėms įvairiose kasdienėse situacijose. Bet naujasis įsakymas dar reikalavo, kad Jėzaus sekėjai būtų pasiryžę vienas už kitą net sielą guldyti. Mozės įstatyme tokio reikalavimo nerandame (Mt 22:39; 1 Jn 3:16).

¹⁴ Patį geriausią pavyzdį šiuo atžvilgiu paliko Jėzus. Iš meilės savo mokiniams jis noriai paaukojo už juos gyvybę. Jėzus tikėjosi, kad šitaip savo bendratikius mylės ir jo mokiniai. Šiandien to paties tikisi iš mūsų. Dėl savo brolių ir sesių turime būti pasiruošę iškęsti nepatogumus, skausmą, net stoti mirties akivaizdon (1 Tes 2:8).

15, 16. Kuo ypatingos dabartinės Jehovos garbintojų aplinkybės ir kaip Jehova jiems vadovauja?

¹⁵ Jėzus paskyrė „ištikimą ir nuovokų vergą“ duoti jo sekėjams „maistą reikiamu metu“ (Mt 24:45–47). Į šį „maistą“ įeina ir visokie svarbūs nurodymai, kuriuos Jehovos garbintojai gauna besikeičiant aplinkybėms. O kuo dabartinės mūsų aplinkybės ypatingos?

¹⁶ Mūsų laikmetis Biblijoje vadinamas „paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3:1). Jau greitai mūsų laukia suspaudimas, kokio niekada nėra buvę (Mk 13:19). Šėtonas ir jo demonai išmesti iš dangaus į žemę ir čia sukelia žmonėms dideles kančias (Apr 12:9, 12). Mums, be to, yra pavesta ypatinga užduotis – paskelbti gerąją naujieną visoms tautoms, visomis kalbomis. Šis darbas šiandien vykdomas precedento neturinčiu mastu.

17, 18. Kaip turėtume žiūrėti į Jehovos vadovavimą?

¹⁷ Jehovos organizacija duoda apsčiai priemonių, reikalingų evangelizacijos darbui atlikti. Ar vertini jas visas? Ar atidžiai klausaisi, kai per sueigas mokomės, kaip tomis priemonėmis kuo veiksmingiau pasinaudoti? Ar jauti, kad tie nurodymai ateina nuo paties Jehovos?

¹⁸ Kad Jehova mus laimintų, turime įsiklausyti į visa, ką jis mums sako, paisyti visų nurodymų, kuriuos jis mums duoda per bendruomenę. Jei būsime klusnios dvasios jau dabar, paklusime Dievo vadovavimui ir per „didį suspaudimą“, kai žlugs Šėtono valdomo pasaulio santvarka (Mt 24:21). Tam suspaudimui praėjus mums vėl reikės naujų nurodymų, nes gyvensime naujajame pasaulyje, kur nebebus žalingos Šėtono įtakos.

19, 20. Kokios knygos bus atverstos naujajame pasaulyje ir ką gera tai duos žmonijai?

¹⁹ Mozės dienomis izraelitams reikėjo naujų nurodymų, todėl Jehova jiems davė Įstatymą. Vėliau nurodymų reikėjo naujai įkurtai krikščionių bendruomenei –  jie turėjo vadovautis „Kristaus įstatymu“. Biblija leidžia suprasti, kad nurodymų gausime ir ateityje, kai naujajame pasaulyje bus atverstos knygos. (Perskaityk Apreiškimo 20:12.) Tose knygose, tikėtina, bus išdėstyti Jehovos reikalavimai žmonijai. Gilindamiesi į tuos priesakus, visi žmonės, įskaitant prikeltuosius, galės suvokti Dievo valią, dar geriau perprasti jo mąstyseną. Kaip niekad aiškus Biblijos supratimas ir tai, kas bus parašyta naujosiose knygose, skatins kiekvieną, gyvenantį rojuje, rodyti artimui meilę ir pagarbą (Iz 26:9). Tik įsivaizduok, kiek daug dalykų išmoksime ir galėsime mokyti kitus, kai karaliaus Jėzus Kristus!

²⁰ Tie, kurie laikysis nurodymų, išdėstytų naujosiose knygose, ir liks ištikimi Dievui per galutinį išmėginimą, galės gyventi amžinai. Jehova jų vardus neišdildomai įrašys į gyvenimo knygą. Ten gali būti ir mūsų vardai. Kaip tie vairuotojai prie geležinkelio pervažos, skaitydami Dievo Žodį stabtelėkime, apsidairykime, įsiklausykime. Stenkimės suvokti, kuo mums reikšmingi Biblijos principai. Įsiklausykime į Jehovos vadovavimą ir visada jam pakluskime. Tada galėsime pergyventi artėjantį didįjį suspaudimą ir mokytis apie mūsų išmintingąjį ir meilės kupiną Dievą Jehovą visą amžinybę (Mok 3:11; Rom 11:33).