1, 2. a) Kaip šiuo pabaigos metu pildosi žodžiai iš Izaijo 60:22? b) Kodėl galima sakyti, kad mūsų organizacijoje yra darbininkų poreikis?

„MAŽIAUSIAS taps tūkstančiu, jauniausias – galinga tauta“ (Iz 60:22). Paskutinėmis dienomis ši pranašystė akivaizdžiai pildosi. Štai 2015 tarnybiniais metais visame pasaulyje darbavosi 8 220 105 Karalystės žinios skelbėjai. Kiekvienas iš mūsų galime patvirtinti, kad pildosi ir tolesni minėtos pranašystės žodžiai: „Aš, Jehova, metui atėjus tai paspartinsiu“ (NW). Matome, kad evangelizacijos darbas įgauna vis didesnį pagreitį. Kartais gal jaučiamės taip, lyg sėdėtume automobilyje, kuris lekia vis greičiau ir greičiau. Kaip žiūrime į tokį mūsų veiklos spartėjimą? Ar iš visų jėgų stengiamės skelbti gerąją naujieną apie Karalystę? Nemažai brolių ir sesių pasiryžta tarnauti reguliariaisiais arba pagalbiniais pionieriais. Ir argi ne džiugu matyti, kiek daug mūsų bendratikių atsiliepia į raginimą tarnauti ten, kur skelbėjų trūksta, ar dalyvauti kitokioje teokratinėje veikloje?

² Vis dėlto darbininkų poreikis nemąžta. Kasmet įkuriama apie 2000 naujų bendruomenių. Paskaičiuokime: kad kiekvienoje iš jų tarnautų, pavyzdžiui, po penkis vyresniuosius, kas metai į šias pareigas turėtų būti paskiriama maždaug  10 000 bendruomenės patarnautojų. Tai reikštų, jog tūkstančiai kitų brolių turėtų atitikti reikalavimus, keliamus patarnautojams. Galime drąsiai sakyti, kad visi, tiek broliai, tiek sesės, esame „pertekę Viešpaties darbo“ (1 Kor 15:58).

3, 4. Kokių dvasinių tikslų galėtum užsibrėžti?

³ Perskaityk 1 Timotiejui 3:1. Graikiškas veiksmažodis, čia verčiamas lietuvišku „siekti“, perteikia mintį, kad neužteks tik ištiesti ranką ir norimas dalykas jau bus tavo; reikės labiau pasistengti, pasitempti. Taigi, vartodamas tą žodį, apaštalas Paulius norėjo pabrėžti, kad dvasinis augimas reikalauja pastangų. Įsivaizduok brolį, kuris svarsto, ką gera galėtų duoti bendruomenei. Visų pirma jis norėtų tapti patarnautoju. Taigi suvokia turįs ugdytis krikščioniškas savybes ir kiek pajėgdamas stengiasi tai daryti. Gavęs norimas pareigas, brolis nesustoja ir išsikelia tikslą tapti bendruomenės prižiūrėtoju. Tada vėl negaili jėgų, kad atitiktų reikalavimus, keliamus vyresniesiems.

⁴ Pagirtina, kad nemažai brolių ir sesių, trokštančių būti pionieriais, tarnauti Betelyje ar teokratinėse statybose, atkakliai veržiasi savo tikslo link. Dabar kartu apsvarstykime, kaip Biblija gali padėti kiekvienam iš mūsų augti dvasiškai ir būti dar geresniems Dievo tarnams.

5. Kokio darbo jaunuoliai gali imtis Jehovos organizacijoje?

⁵ Jehovos organizacijoje apstu darbo jaunuoliams. Būdami sveiki ir stiprūs, jie gali nuveikti išties daug. (Perskaityk Patarlių 20:29.) Kai kurie jauni broliai ir sesės dirba mūsų spaustuvėse ir prisideda prie Biblijos ir ja paremtos literatūros leidybos. Kiti padeda statyti ir remontuoti Karalystės sales. Dar kiti, užklupus stichinėms nelaimėms, bendradarbiauja su labiau patyrusiais broliais ir teikia pagalbą nukentėjusiesiems. Daugybė jaunų pionierių nutaria mokytis naujos kalbos arba persikelti į kitą vietovę, kad gerąją naujieną paskleistų kuo plačiau.

6–8. a) Kas vienam jaunam broliui padėjo pakeisti požiūrį į tarnybą Dievui ir ką gera tai davė? b) Kaip galime patirti, kad Jehova yra geras?

⁶ Tu, žinoma, supranti, kad Jehovai turime tarnauti iš visos širdies. Bet galbūt jautiesi kaip anksčiau jautėsi brolis vardu Aaronas. Nors užaugo Jehovos liudytojų šeimoje, jis prisipažįsta: „Sueigose ir tarnyboje man būdavo nuobodu.“ Tarnauti Dievui jis norėjo, bet nesuprato, kodėl tai neteikia jam džiaugsmo. Ką jis darė?

⁷ Aaronas laikėsi gerų dvasinės veiklos įpročių: skaitė Bibliją, ruošėsi sueigoms, jose komentuodavo. Be to, jis pradėjo dažniau melstis. Brolio meilė Jehovai sustiprėjo ir jis ėmė daryti sparčią dvasinę pažangą. Jis tapo pionieriumi, turėjo galimybę padėti nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės, išvyko skelbti gerąją naujieną svetur. Visa tai Aaronui teikė daug džiaugsmo. Dabar jis yra vyresnysis ir tarnauja Betelyje. Kaip jis žiūri į tokį savo gyvenimo kelią? Jis sako: „Paragavau ir patyriau, kad Jehova yra geras. Jis mane laimina, todėl jaučiuosi jam skolingas ir noriu dar daugiau dėl jo daryti. O tada jis dar labiau mane laimina.“

⁸ Psalmininkas giedojo: „Einantiems pas Viešpatį nieko netrūksta.“ (Perskaityk Psalmyno 34:9–11 [34:8–10, Brb].) Jehova niekada nenuvils savo uolių tarnų. Kai į tarnybą jam įdedame visą širdį,  Biblijos žodžiais tariant, ragaujame ir patiriame, koks jis geras. Atsidėdami dievatarnystei jaučiame pačią didžiausią laimę.

9, 10. Kodėl, siekdamas savo tikslų, turi būti kantrus?

⁹ Siekdamas savo tikslų, būk kantrus ir nusiteikęs palaukti (Mch 7:7, Brb). Galbūt ne viskas vyks taip greitai, kaip norėtume. Kokių nors pareigų bendruomenėje arba teigiamų poslinkių asmeniniame gyvenime gali tekti palaukti kurį laiką. Bet Jehova tokiu atveju savo ištikimus tarnus būtinai palaikys. Antai senovėje jis pažadėjo duoti Abraomui sūnų. Tačiau laukti Izaoko gimimo patriarchui teko ne vienus metus. Per visą tą laiką Abraomas nepristigo tikėjimo ir kantrybės, nenusiminė. Savo pažadą Jehova galiausiai ištesėjo (Pr 15:3, 4; 21:5; Hbr 6:12–15).

¹⁰ Tiesa, laukti ne visada lengva (Pat 13:12). Jei pasiduotume nusivylimui ir leistume neigiamoms mintims užvaldyti protą, prarastume norą toliau stengtis. Turimą laiką daug protingiau išnaudosime ugdydamiesi dvasingumą, kuris būtinas, jei norime, kad mums būtų patikėtos atsakingos pareigos bendruomenėje. Aptarkime tris būdus, kaip galime tai daryti.

11. Kokius krikščioniškos asmenybės bruožus turime ugdytis ir kodėl tai svarbu?

¹¹ Ugdykis krikščioniškos asmenybės bruožus. Skaitydami Dievo Žodį ir jį apmąstydami, semiamės svarbių žinių, ugdomės išmintį, įžvalgą, nuovoką, mokomės teisingai mąstyti. Broliams, norintiems rūpintis bendruomene, visa tai būtina (Pat 1:1–4;  Tit 1:7–9). Tyrinėdami mūsų organizacijos leidinius, suprantame, koks Jehovos požiūris įvairiais klausimais. Kasdien turime apsispręsti, kaip rengsimės, koks bus mūsų laisvalaikis, kam leisime pinigus. Kasdien bendraujame su kitais ir, būna, iškyla visokių nesutarimų. Jeigu stengsimės pritaikyti tai, ką sužinome iš Biblijos, mūsų elgesys ir sprendimai Jehovai bus mieli.

12. Kaip krikščionis gali parodyti esąs patikimas?

¹² Parodyk esąs patikimas. Visi mes, ir broliai, ir sesės, pavestas teokratines užduotis atlikime kuo kruopščiau. Kadaise žydų valdytojas Nehemijas kai kuriems tautiečiams turėjo paskirti atsakingas pareigas. Ką jis išsirinko? Vyrus, kurie buvo dievobaimingi, patikimi, geros reputacijos (Neh 7:2; 13:12, 13). Šiais laikais iš bendruomenės prievaizdų irgi tikimasi, „kad pasirodytų esą ištikimi“ (1 Kor 4:2). Geri mūsų darbai tikrai neliks nepastebėti. (Perskaityk 1 Timotiejui 5:25.)

13. Jeigu susiduri su neteisybe, kaip tau gali padėti Juozapo pavyzdys?

¹³ Leisk Jehovai tave lavinti. Ką daryti, jeigu manai, kad kas nors su tavimi elgiasi neteisingai? Galbūt galėtum taktiškai paaiškinti, kaip jautiesi. Tačiau jei imtum save ginti ir kategoriškai tvirtinti esąs teisus, situaciją tik apsunkintum. Senovėje Juozapo broliai su juo pasielgė labai blogai, bet jis dėl to negiežė apmaudo. Vėliau Juozapas buvo nepelnytai apkaltintas ir įmestas į kalėjimą. Kokią nuostatą tuo nelengvu laikotarpiu jis išlaikė? Juozapas visiškai pasitikėjo Jehova. Biblijoje pasakyta, kad „Viešpaties žodis jį išbandė“, arba išgrynino (Ps 105:19). Juozapas mąstė apie Jehovos pažadus ir liko jam ištikimas. Kęsdamas sunkumus jis išsiugdė daug gerų savybių, kurios labai pravertė, kai jam buvo patikėtos ypatingos pareigos (Pr 41:37–44; 45:4–8). Jeigu ir tu patyrei neteisybę, melsk Dievą išminties. Jis padės tau neprarasti ramybės, kalbėti ir elgtis su kitais maloniai. Jehova pažada tave sustiprinti. (Perskaityk 1 Petro 5:10.)

14, 15. a) Kodėl turime nuolat žiūrėti, kaip kitus mokome? b) Kaip galėtum prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje ir skyrelį „ Ar esi pasirengęs išbandyti naują metodą?“)

¹⁴ Paulius ragino Timotiejų: „Užsiimk viešu skaitymu, raginimu, mokymu. [...] Žiūrėk savęs ir mokymo“ (1 Tim 4:13, 16). Timotiejus jau buvo patyręs evangelizuotojas. Tačiau, anot Pauliaus, jo tarnyba bus naši tik jeigu jis nuolat žiūrės, kaip kitus moko. Žmonės ir aplinkybės vis keičiasi. Timotiejus negalėjo tikėtis, kad kuris nors vienas liudijimo būdas tiks visur ir visada. Kad išlaikytų klausytojų dėmesį ir paliestų jų širdį, jis turėjo įžvelgti, kokie jų poreikiai, ir prisitaikyti. Šiandien Karalystės žinios skelbėjams reikia to paties.

¹⁵ Neretai būna, kad liudijant nuo durų prie durų žmones labai sunku rasti namie. Gal jie gyvena daugiabučiuose namuose ar ištisuose kvartaluose, į kuriuos negalime įeiti. Jeigu taip yra ir tavo teritorijoje, kodėl neišbandžius kitų gerosios naujienos skelbimo metodų?

16. Kaip galima liudyti viešose vietose?

¹⁶ Gerų rezultatų duoda liudijimas viešose vietose. Šį metodą taiko labai daug mūsų bendratikių. Savo laiką jie suplanuoja taip, kad pakalbintų žmones traukinių ir autobusų stotyse, prekyvietėse,  parkuose, kitose vietose. Pasitelkę įžvalgą, broliai ir sesės su nepažįstamaisiais ima kalbėti apie kokį nors žinių pranešimą, pagiria jų vaikus, pasiteirauja apie jų darbą. Jeigu pokalbis tęsiasi, skelbėjas pamini kokią nors mintį iš Biblijos ir stengiasi sužinoti, ką pašnekovas apie tai mano. Dažnai žmonės išreiškia norą daugiau sužinoti apie Bibliją.

17, 18. a) Kas tau įkvėptų drąsos liudyti viešose vietose? b) Kodėl evangelizuotojams verta turėti tokią kaip Dovydo nuostatą?

¹⁷ Jeigu liudyti viešose vietose tau atrodo sunku, nepasiduok. Edis, pionierius iš Niujorko, anksčiau nesiryždavo užkalbinti žmonių viešumoje. Tačiau per laiką jis įgijo daugiau pasitikėjimo. Kas jam padėjo? Edis sako: „Per šeimos dvasinio ugdymo vakarą mudu su žmona ieškome atsakymų į žmonių iškeliamus klausimus ar prieštaravimus. Taip pat teiraujamės kitų liudytojų patarimo.“ Liudyti viešose vietose Edžiui dabar labai patinka.

¹⁸ Jeigu lavinsime gerosios naujienos skelbimo įgūdžius, augs mūsų pasitikėjimas savimi ir mūsų dvasinė pažanga bus visiems akivaizdi. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:15.) Uoliai šlovindami Jehovą, galime padėti ir kitiems tapti jo garbintojais. Tad būkime tokios dvasios kaip Dovydas, kadaise giedojęs: „Visuomet Viešpatį garbinsiu, jo šlovė nuolat bus mano lūpose. Aš didžiuojuosi Viešpačiu; romieji girdės tai ir džiaugsis“ (Ps 34:2, 3 [34:1, 2, Brb]).

19. Ką derėtų turėti omenyje, kad neprarastume džiaugsmo net ir labai varžančiomis aplinkybėmis?

¹⁹ Dovydas taip pat giedojo: „Tedėkoja tau, Viešpatie, visi tavo kūriniai ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina. Tepasakoja apie tavo karalystės garbę ir tegarsina tavo galybę, kad paskelbtų visai žmonijai tavo žygius ir garbingą tavo viešpatavimo spindesį“ (Ps 145:10–12). Su šiais žodžiais, be abejo, sutiktų visi ištikimi Jehovos garbintojai. O kaip tada, jeigu dėl prastos sveikatos ar senyvo amžiaus negali tarnybai skirti tiek laiko, kiek norėtum? Visada atmink, kad pasakodamas apie Karalystę savo gydytojams ar slaugytojams atlieki šventą tarnybą ir šlovini mūsų Dievą. Jeigu dėl tikėjimo esi praradęs laisvę, tu, tikėtina, irgi ieškai progų dalytis tiesa su kitais ir šitaip džiugini Jehovos širdį (Pat 27:11). Jis džiaugiasi ir jumis, broliai ir sesės, kurie uoliai laikotės dvasinės veiklos tvarkaraščio, nors ir ne visi jūsų namuose išpažįsta tikrąjį tikėjimą (1 Pt 3:1–4). Kad ir kaip būtume suvaržyti aplinkybių, mes vis tiek galime augti dvasiškai ir teikti Jehovai šlovę.

20, 21. Ką gera galėsi duoti kitiems, jei nepaliausi daryti dvasinę pažangą?

²⁰ Jei nepaliausi daryti dvasinę pažangą, Jehova tave tikrai laimins. Galbūt šiek tiek pakeitęs savo gyvenseną ar dienotvarkę turėtum dar daugiau progų padėti žmonėms sužinoti vertingą tiesą apie Dievą ir įgyti nuostabią ateities viltį. Be to, tavo dvasinis augimas ir pasiaukojama dvasia gali duoti labai daug gera ir tavo bendratikiams. Jeigu nuolankiai darbuosiesi bendruomenės labui, broliai ir sesės tave mylės ir palaikys.

²¹ Ar Jehovai tarnautume jau daugelį metų ar vos keletą mėnesių, visi galime dvasiškai pažangėti. Kitame studijų straipsnyje pakalbėsime, kaip brandūs krikščionys gali padėti kitiems daryti dvasinę pažangą.