Tai tik vienas iš daugelio dalykų, dėl kurių Jėzus ir jo mokiniai susilaukdavo priekaištų. Mozės įstatyme buvo labai konkrečiai rašoma apie apeiginį nešvarumą. Žmogų nešvarų padarydavo lytinių organų išskyros, raupsų liga ar prisilietimas prie lavono. Įstatyme taip pat buvo pasakyta, kaip reikia apsivalyti: aukoti atnašą, apsiplauti ar būti apšlakstytam vandeniu (Kun 11–15 sk.; Sk 19 sk.).

Žydų rabinai labai gilinosi į visus su tuo susijusius įsakymus. Viename veikale sakoma, kad kiekvienas susitepimo atvejis būdavo atidžiai ištyrinėjamas. Reikėdavo išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis žmogus tapo nešvarus, ar tas nešvarumas gali persiduoti kitam ir, jei taip, tai kokiu būdu, kokie daiktai gali ir kokie negali tapti nešvarūs ir galiausiai kaip susitepusiam žmogui apsivalyti.

Jėzaus priešininkai jį paklausė: „Kodėl tavo mokiniai nesielgia pagal prosenių tradiciją ir valgo suterštomis rankomis?“ (Mk 7:5) Čia jie kalbėjo ne šiaip apie higienos laikymąsi. Prieš valgį rabinai atlikdavo ritualą: jiems ant rankų būdavo pilamas vanduo. Minėtame veikale priduriama: „Taip pat buvo svarstoma, iš kokio indo dera vandenį pilti, koks vanduo tam tinkamas, kas turėtų pilti ir kurią rankų dalį reikėtų aplieti.“

Kaip į tokias žmonių išgalvotas taisykles žiūrėjo Jėzus? Žydų religiniams vadovams jis pasakė: „Taikliai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas. Parašyta: ‘Šie žmonės reiškia man pagarbą lūpomis, tačiau jų širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, nes jų mokymai tėra žmonių išgalvoti priesakai.’ Palikę Dievo įsakymą jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijos“ (Mk 7:6–8).