1, 2. a) Kokia nelengva užduotis tenka tėvams ir nuo ko priklauso, ar jie sugebės ją įvykdyti? b) Kokius keturis dalykus apsvarstysime?

„KAD Jehovą tikime mes, dar nereiškia, kad jį tikės ir mūsų vaikai, – sako viena sutuoktinių pora iš Prancūzijos. – Tikėjimas nėra paveldimas. Vaikai turi jį išsiugdyti.“ Brolis iš Australijos rašė: „Įskiepyti vaiko širdyje tikėjimą tikriausiai pats sunkiausias tavo uždavinys, tad naudokis visomis turimomis priemonėmis. Kartais manai atsakęs į vaiko klausimą, bet praeina kuris laikas ir jis vėl klausia to paties. Atsakymas, kurio tavo smalsiam vaikui šiandien pakanka, rytoj gali būti jau nebeaiškus. Kai kuriuos dalykus reikia aiškinti ne kartą.“

² Gal esi kada suabejojęs, ar sugebėsi išauklėti savo vaikus, kad taptų tvirto tikėjimo žmonėmis? Tiesa, savo išmintimi nesugebėtume nė vienas (Jer 10:23). Bet Dievo padedami sugebėsime. Norint, kad tai pavyktų, reikia keturių dalykų: 1) gerai savo vaiką pažinti, 2) į mokymą įdėti širdį, 3) naudotis gerais pavyzdžiais, 4) būti kantriam ir kliautis Dievu.

3. Kuo Jėzus geras pavyzdys tėvams?

³ Jėzus nebijojo klausti savo sekėjų, ką jie mano, kuo tiki (Mt 16:13–15). Taip daryk ir tu. Šnekučiuodamasis su sūnumi ar dukra pasitaikius progai pasidomėk, ką jis vienu ar kitu klausimu mano. Galimas dalykas, vaikas tada atskleis, kuo nėra įsitikinęs, dėl ko dvejoja. Vienas penkiolikmetis mūsų brolis iš Australijos rašė: „Mano tėtis dažnai kalbasi su manimi apie tikėjimą ir padeda daug ką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, teiraujasi: „Kas apie tai sakoma Biblijoje?“, „Ar tiki tuo?“, „Kodėl tiki?“ Užuot kartojęs, ką sako jis ar mama, turiu atsakyti savais žodžiais ir, kuo esu vyresnis, tuo išsamiau.“

4. Kodėl į vaiko klausimus derėtų žiūrėti rimtai? Prašom pateikti pavyzdį.

⁴ Jeigu tavo sūnus ar dukra išreiškia abejones dėl kokio nors mokymo, neparodyk susierzinimo ir neskubėk žerti argumentų. Geriau drauge su vaiku pasamprotaukite. „Į vaiko klausimus žiūrėk rimtai, – sako vienas tėtis. – Nesumenkink jų. Nevenk aptarinėti ir dalykų, apie kuriuos kalbėti nelabai jauku.“ Jeigu vaikas nuoširdžiai ko nors klausia, vadinasi, jam tai rūpi ir jis nori suprasti. Juk ir Jėzus, būdamas tik dvylikos metų, jau kėlė rimtų klausimų. (Perskaityk Luko 2:46.) „Kartą suabejojau, ar mūsų tikėjimas tikrai teisingas, – pasakoja penkiolikmetis iš Danijos. – Tėvai veikiausiai dėl to sunerimo, vis dėlto sureagavo ramiai. Jie atsivertė Bibliją ir atsakė į visus mano klausimus.“

5. Ką stengiasi daryti tėvai, kuriems rūpi jų vaiko tikėjimas?

⁵ Savo vaikus stenkis kuo geriau pažinti – suprasti, ką jie galvoja, kaip jaučiasi ir kas jiems rūpi. Aišku, gerai, jeigu jie eina į sueigas, lydi tave tarnyboje. Tačiau savaime tai dar nereiškia, kad jie turi tikėjimą. Kai ką nors su vaikais drauge veikiate, kalbatės, nepamiršk ir dvasinių temų. Melskis su jais ir už juos. Stenkis įžvelgti, kokių jie patiria tikėjimo išbandymų, ir padėk juos atlaikyti.

6. Kodėl tėvams būtina įtvirtinti Biblijos tiesą savo širdyje?

⁶ Jėzus mokė paveikiai, nes mylėjo žmones, Jehovą, brangino jo Žodį (Lk 24:32; Jn 7:46). Jeigu tėvai turi tokią meilę, vaikai mieliau priims jų mokymą. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:5–8 ir Luko 6:45.) Tad gilinkis į Bibliją ir mūsų leidinius, domėkis Dievo kūrinija, skaityk apie ją straipsnius (Mt 6:26, 28). Taip praplėsi savo akiratį, tavo dėkingumas Jehovai augs ir būsi geriau pasirengęs pamokyti savo atžalas (Lk 6:40).

7, 8. Ką daro tėvai, kurių širdys pertekusios tiesos? Prašom pateikti pavyzdį.

⁷ Jeigu tavo širdis pertekusi Biblijos tiesos, apie ją norėsis kalbėti su šeima. Dalykis su vaikais dvasinėmis gėrybėmis ne vien tada, kai ruošiatės sueigoms ar per šeimos ugdymo vakarą. Tegul tokių pokalbių jūsų šeimoje būna kasdien ir tegul jie kyla savaime, spontaniškai. Viena sutuoktinių pora, gyvenanti Jungtinėse Valstijose, kalbasi su vaikais apie Jehovą, kai visi drauge grožisi kokiu nors gamtos reiškiniu ar gardžiuojasi skaniu valgiu. „Savo vaikams primename, – sako juodu, – su kokia meile ir kaip rūpestingai  Jehova viską dėl mūsų padarė.“ Kita pora, iš Pietų Afrikos, pasakoja, kad darbuodamiesi sode mėgsta su dviem savo mergaitėmis kalbėtis apie įvairius Dievo kūrybos stebuklus, pavyzdžiui, kaip sėkla sudygsta ir išauga į vešlų augalą. „Norime įskiepyti dukroms didelę pagarbą viskam, kas gyva, kas taip sudėtingai sukurta“, – sako jie.

⁸ Vienas tėvas iš Australijos pasakoja, kaip vaikštinėdamas su dešimtmečiu sūnumi po muziejų pasinaudojo proga sustiprinti jo tikėjimą, kad visa sukurta Dievo: „Pamatę viename stende amonitus ir trilobitus, senovinius išnykusius jūrų padarus, pagalvojome, kokie jie gražūs, sudėtingi ir kaip tobulai sukurti, – lygiai kaip gyvūnija, kurią matome šiandien. Jeigu gyvybė būtų evoliucionavusi, jeigu paprastos gyvybės formos būtų daręsi vis sudėtingesnės, argi tie senoviniai padarai būtų buvę tokie sudėtingi? Tai privertė mane susimąstyti ir savo mintimis pasidalijau su sūnumi.“

9. Kokį poveikį daro pavyzdžiai ir kokį pavyzdį sugalvojo viena mama?

⁹ Jėzus mėgo mokyti pavyzdžiais, nes jie skatina mąstyti, sužadina jausmus, padeda įsiminti (Mt 13:34, 35). Vaikai turi labai lakią vaizduotę, tad verta vis sugalvoti jiems kokį pamokantį pavyzdį. Štai viena mama, gyvenanti Japonijoje, nusprendė savo aštuonerių ir dešimties metų sūnums paaiškinti, iš ko susideda Žemės atmosfera ir kaip tai liudija apie Jehovos meilę mums. Padavusi vaikams pieno, cukraus ir kavos, ji abiejų paprašė, kad paruoštų jai po puodelį kavos. „Berniukai labai stengėsi, – pasakoja mama. – Kai paklausiau kodėl, atsakė norėję paruošti tokią, kokia man patinka. Tada jiems paaiškinau, kad ir Dievas atmosferos dujas „sumaišė“ tokiu santykiu, kad ji mums būtų pati tinkamiausia.“ Šitoks pavyzdys labai tiko tokio amžiaus vaikams ir sudomino juos kur kas labiau negu būtų sudominęs vien faktų išdėstymas. Be abejo, pamoką berniukai įsiminė labai ilgam.

10, 11. a) Kokiu pavyzdžiu galėtum padėti savo vaikui stiprinti tikėjimą Dievu? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.) b) Kokius pavyzdžius naudoji tu?

¹⁰ Vaiko tikėjimą padėtų ugdyti ir toks pavyzdys. Kai iškepsi kokį pyragą ar skardą sausainių, paaiškink jam, kad nieko nebūtų išėję be recepto. Paduok jam kokį vaisių, tarkim, obuolį, ir paklausk: „Ar žinai, kad ir šis obuolys neatsirado be „recepto“?“ Tada vaisių perpjauk ir paduok vaikui sėklelę. Paaiškink, kad toje sėklelėje ir slypi obuolio „receptas“, tik jis užrašytas kitokia kalba – daug sudėtingesne negu kepinių knygoje. Paskui galėtum paklausti:  „Jeigu pyrago receptą kas nors turėjo sugalvoti, kas tada sugalvojo obuolio „receptą“, kuris daug sudėtingesnis?“ Jeigu tavo vaikas vyresnis, gali dar paaiškinti, kad obuolio ir apskritai visos obels „receptas“ yra tam tikras kodas, įrašytas DNR „knygoje“. Gal netgi vertėtų drauge peržvelgti iliustracijas mūsų brošiūroje Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai, 10–20 puslapiuose.

¹¹ Daugeliui patinka aptarti su vaikais Atsibuskite! straipsnius iš serijos „Iš kur visa tai?“ Kai kurie tėvai pasinaudoja šia rubrika mokydami ir savo mažamečius vaikus, tik paaiškina paprasčiau. Štai viena pora, gyvenanti Danijoje, palygino lėktuvus su paukščiais. „Lėktuvai panašūs į paukščius, – sakė jie vaikams. – Bet ar jie gali dėti kiaušinius ir išperėti lėktuvėlius? Ar paukščiams reikia ilgų nusileidimo takų? Ar lėktuvo gausmas bent kiek panašus į paukščio čiulbesį? Taigi, kas yra protingesnis – lėktuvo konstruktorius ar paukščio Kūrėjas?“ Tokiais pavyzdžiais ir taikliais klausimais galima mokyti vaiką samprotauti ir skiepyti jam tikėjimą Dievu (Pat 2:10–12).

12. Kokie pavyzdžiai padėtų vaikui įsitikinti, kad Biblija yra Dievo žodis?

¹² Taikliais pavyzdžiais taip pat galima sustiprinti vaiko tikėjimą, kad Biblija yra Dievo žodis. Tarkim, kaip pailiustruotum, kad žodžiai, užrašyti Jobo 26:7, yra nuo Dievo? (Perskaityk.) Lengviausia būtų tiesiog pasakyti, kad šiandien tai įrodytas faktas. Bet ar ne geriau būtų pirma sužadinti vaikui vaizduotę? Galėtum paminėti, kad Jobo laikais nebuvo nei teleskopų, nei erdvėlaivių. Paprašyk vaiką paimti į rankas kamuolį ar akmenį ir pažiūrėti, ar tas daiktas gali laikytis ore, ant nieko nepadėtas. Tada paklausk jo: ar lengva buvo Jobo laikais tikėti, kad toks didelis objektas kaip Žemė gali kyboti erdvėje prie nieko nepritvirtintas? Toks pavyzdys padės vaikui įsitikinti, kad tam tikrus faktus, kurių žmonės anuomet dar nežinojo, Biblijos rašytojai galėjo paminėti tik Jehovos įkvėpti (Neh 9:6).

13, 14. Kaip tėvai gali padėti savo vaikui suprasti, kad vadovautis Biblijos principais naudinga?

¹³ Labai svarbu padėti vaikui suprasti, kad vadovautis Biblijos principais naudinga. (Perskaityk Psalmyno 1:1–3.) Tarkim, galėtum vaikui sakyti: „Įsivaizduok, kad tau tenka išvykti gyventi į atokią salą. Jeigu tau duotų pasirinkti, su kuo tenai gyvensi, kokius žmones pasirinktum? Kokie visi turėtumėte būti, kad draugiškai sutartumėte?“ Tada galėtum drauge su juo apsvarstyti, kas rašoma Galatams 5:19–23.

¹⁴ Pasitelkęs vaizduotę vaikas lengviau perpras du svarbius dalykus. Pirma, jeigu žmonės laikysis Dievo nustatytų principų, jie gražiai tarpusavyje sutars. Antra, Jehova nori, kad gyventume naujajame pasaulyje, ir mus tam ruošia (Iz 54:13; Jn 17:3). Toms mintims sustiprinti galėtum parinkti pavyzdžių iš mūsų leidiniuose aprašytų gyvenimo istorijų, tarkim, iš Sargybos bokšto rubrikos „Biblija pakeitė jų gyvenimą“. O gal kas nors iš jūsų pačių bendruomenės daug ką gyvenime pakeitė, supratęs, kokia yra Jehovos valia. Galėtum pasikviesti jį į svečius, kad apie tai papasakotų. Tegul tavo vaikas  mato, koks gyvas ir paveikus yra Dievo Žodis (Hbr 4:12).

15. Ko turėtum siekti mokydamas savo vaiką?

¹⁵ Svarbiausia, kad mokydamas neitum lengviausiu keliu. Būk išradingas. Skatink vaiką mąstyti. Atsižvelk į jo amžių ir mokyk taip, kad būtų įdomu. Daryk viską, kad jo tikėjimas nuolatos stiprėtų. „Vis ieškok naujų būdų paaiškinti tai, kas jau žinoma“, – pataria vienas tėvas.

16. Kodėl tėvams reikia kantrybės? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁶ Tikėjimas neauga be Dievo dvasios veikmės (Gal 5:22, 23). Kaip ir vaisiui, jam subręsti reikia laiko. Tad vaiką mokyk kantriai, niekada nenuleisk rankų. „Tiesiog abu su žmona negailėjome vaikams laiko, – sako vienas Japonijoje gyvenantis dviejų vaikų tėvas. – Mokiau juos iš Biblijos nuo pat mažens po penkiolika minučių kasdien, išskyrus sueigų dienas. Nei mums, nei jiems penkiolika minučių nebuvo per daug.“ Vienas rajono prižiūrėtojas rašė: „Sunku net būtų išvardyti, kiek paauglystėje turėjau klausimų ir dvejonių. Daug kas paaiškėjo per laiką – sueigose, studijuojant su šeima ir asmeniškai. Štai kodėl tėvai turi nepaliauti mokyti savo vaikus.“

17. Kuo svarbus geras tėvų pavyzdys ir kaip tokį pavyzdį viena pora rodo savo dukroms?

¹⁷ Aišku, svarbu, kad ir pats būtum geras tikėjimo pavyzdys. Vaikai tai matys ir iš tavęs mokysis. Tad stiprink savo tikėjimą. Tebūna tavo vaikams akivaizdu, kad tu visada su Jehova. Viena sutuoktinių pora, gyvenanti Bermudų salose, sunkiais momentais drauge su vaikais meldžiasi, prašo, kad Jehova šeimai vadovautų. Melstis jie skatina ir vaikus. „Savo vyresnėlei sakome, kad kliautųsi Jehova, darbuotųsi dėl Karalystės ir nepasiduotų nerimui. Matydama, kaip viskas išeina į gera, ji supranta, kad Jehova mums padeda. Negalime atsistebėti, kaip jos tikėjimas Dievu ir Biblija stiprėja.“

18. Ką tėvams dera pripažinti?

¹⁸ Žinoma, vaikai galiausiai patys spręs, ar norės tarnauti Dievui. Jūsų, tėvai, pareiga – sodinti ir laistyti, o augina Dievas (1 Kor 3:6). Jehova tikrai laimins jūsų pastangas, jei melsite jį šventosios dvasios ir negailėsite jėgų bei laiko mokyti savo brangias atžalas (Ef 6:4).