Remkime Jehovos visavaldystę
„Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei“ (APR 4:11).
1, 2. Kuo kiekvienas turime įsitikinti? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)
KAIP kalbėjome ankstesniame straipsnyje, Šėtonas tvirtina, kad Jehova nevertas būti visatos visavaldžiu ir kad žmonėms būtų daug geriau tvarkytis patiems. Ar piktasis teisus? Įsivaizduok, kad žmonės, atmetę Dievo valdžią, galėtų gyventi amžinai. Ar jie būtų iš tiesų laimingi, ar neturėtų jokių problemų? Ar tu būtum laimingas, jei turėtum absoliučią laisvę ir galėtum gyventi amžinai?
2 Atsakyti į šiuos klausimus gali tik tu pats. Kiekvienas iš mūsų turime gerai apie tai pamąstyti ir įsitikinti, kad Jehovai iš tiesų dera būti visavaldžiu, kad jo valdžia pati geriausia ir kad jis vertas besąlygiško mūsų palaikymo. Tvirtą pagrindą tokiam įsitikinimui suteikia Biblija. Pirmiausia pažiūrėkime, kas joje sakoma apie Dievo valdžios teisėtumą.
JEHOVA TURI TEISĘ VALDYTI
3. Kodėl tik Jehova gali būti teisėtas visavaldis?
3 Jehova turi teisę valdyti visatą, nes jis yra visagalis Dievas ir Kūrėjas (1 Met 29:11; Apd 4:24). Apaštalas Jonas regėjime matė 144 000 Jėzaus bendravaldžių, danguje sakančių: „Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei, tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta“ (Apr 4:11). Kadangi Jehova viską sukūrė, jis turi teisę valdyti tiek žmones, tiek angelus.
4. Kodėl galime sakyti, kad nepaklusdamas Dievui asmuo savo valios laisve naudojasi netinkamai?
4 Šėtonas nesukūrė nieko. Todėl neturi jokios teisės skelbtis visatos valdovu. Piktasis ir pirmoji žmonių pora, sukildami prieš Dievo valdžią, pasielgė labai įžūliai (Jer 10:23). Aišku, jie turėjo valios laisvę, todėl galėjo nuspręsti nepaklusti Dievui. Bet ar valios laisvė savaime davė jiems teisę taip elgtis? Tikrai ne. Turėdami valios laisvę, žmonės kasdien gali patys apsispręsti dėl daugelio dalykų. Tačiau toji laisvė nesuteikia teisės maištauti prieš Kūrėją – tą, kuris dovanojo mums gyvybę. Taigi nepaklusdamas Jehovai asmuo savo valios laisve naudojasi netinkamai. Mes, žmonės, esame taip sukurti, kad paklustume Dievo valdymui.
5. Kodėl galime būti tikri, kad Dievo sprendimai teisingi?
5 Teisę būti visavaldžiu Jehova turi ir dėl dar vienos priežasties – jo valdžia yra tobulai teisinga. Kadaise jis pasakė: „Aš – Viešpats, kuris vykdau malonę, teismą ir teisingumą žemėje, nes tai man patinka“ (Jer 9:24, Brb). Spręsdamas, kas teisu ir kas ne, Jehova vadovaujasi ne kokiu nors netobulų žmonių sudėtu įstatymų rinkiniu. Kadangi yra visiškai tobulas, jis pats nustato teisingumo normas ir duoda įstatymus žmonėms. Psalmininkas apie Jehovą sakė: „Teisumas ir teisingumas – tavo sosto pamatas.“ Todėl galime būti tikri, kad visi jo įstatymai, principai ir sprendimai yra teisingi (Ps 89:15 [89:14, Brb]; 119:128, Brb). O štai Šėtonas, nors ir tvirtina, kad Dievas valdo neteisingai, pats nesugeba pasaulyje įgyvendinti teisingumo.
6. Kodėl dar Jehova yra teisėtas visavaldis?
6 Dar reikėtų pridurti, jog teisė valdyti visatą Jehovai priklauso ir todėl, kad jis žino, kaip tai daryti, ir turi pakankamai išminties. Prisiminkime, kad Dievas įgalino savo Sūnų gydyti ligas, kurių ano meto daktarai nesugebėjo išgydyti (Mt 4:23, 24; Mk 5:25–29). Mes tai pavadintume stebuklu, bet Jehovos požiūriu tai joks stebuklas. Jis puikiai žino, kaip funkcionuoja žmogaus kūnas, ir gali atitaisyti bet kokią jam padarytą žalą. Dėl to netgi sugeba prikelti žmones iš mirties. O kadangi jam pavaldūs gamtos dėsniai, Jehova gali užkirsti kelią stichinėms nelaimėms.
7. Kuo Jehovos išmintis pranašesnė už Šėtono valdomo pasaulio išmintį?
7 Šėtono valdomame pasaulyje iki šiol nėra taikos, nesiliauja pilietiniai ir tarpvalstybiniai konfliktai. Tik Jehova žino, kaip žemėje įvesti taiką (Iz 2:3, 4; 54:13). Kai pamąstome, kokia didžiulė Jehovos išmintis, jaučiamės kaip apaštalas Paulius, dvasios įkvėpimu užrašęs: „Dievo turtai, išmintis, žinojimas – kokia gelmė! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai!“ (Rom 11:33).
JEHOVOS VALDYMAS PATS GERIAUSIAS
8. Ką jauti, kai pamąstai, koks valdovas yra Jehova?
8 Iš Biblijos suprantame, kad Jehovos valdymas yra ne vien teisėtas, bet ir pats geriausias. Viena, kodėl taip teigiame, – jo valdymas grįstas meile. Dievas yra „gailestingas ir atjautus, lėtas pykti ir kupinas ištikimosios meilės ir tiesos“ (Iš 34:6, NW). Nuostabi jo asmenybė paliečia širdį. Jehova visada gerbia savo žemiškųjų tarnų orumą. Be to, jis rūpinasi mumis daug geriau, nei mes patys galėtume savimi pasirūpinti. Priešingai nei tvirtina Šėtonas, Jehova negaili savo ištikimiems garbintojams jokių gerų dalykų. Juk netgi atidavė savo brangų Sūnų, kad turėtume viltį gyventi amžinai! (Perskaityk Psalmyno 84:12 [84:11, Brb] ir Romiečiams 8:32.)
9. Iš kur žinome, kad Jehova rūpinasi kiekvienu žmogumi atskirai?
9 Jehovai, aišku, rūpi mūsų kaip organizacijos gerovė. Bet jis labai rūpinasi ir kiekvienu iš mūsų atskirai. Prisiminkime kai ką iš izraelitų istorijos. Maždaug tris šimtmečius Jehova vadovavo savo garbintojams per teisėjus, įgalindavo juos vaduoti tautą iš prispaudėjų rankų. Vis dėlto tuo neramiu laikotarpiu jis atkreipė dėmesį į vieną kitatautę moterį vardu Rūta. Nors turėjo daug ką paaukoti, ji ryžosi atsiversti į teisingąjį tikėjimą. Jehova Rūtą palaimino: dovanojo jai vyrą ir sūnų. Bet tai dar ne viskas. Kai prisikels, Rūta sužinos, kad jos sūnus įėjo į Mesijo kilmės liniją. Ir tik pagalvok, kaip moteris džiaugsis pamačiusi, kad jos istorija buvo išsaugota Biblijos knygoje, pavadintoje jos pačios vardu! (Rūt 4:13; Mt 1:5, 16)
10. Kodėl galima sakyti, kad Jehova nėra pernelyg griežtas?
10 Jehova nėra pernelyg reiklus ar despotiškas valdovas. Jo garbintojai yra laisvi ir tarnaudami jam jaučia džiaugsmą (2 Kor 3:17). Dovydas apie Jehovą pasakė: „Jo priekyje – garbė ir didybė, jo buveinėje – jėga ir džiaugsmas“ (1 Met 16:7, 27). Panašiai rašė ir psalmininkas Etanas: „Kokie laimingi žmonės, mokantys džiaugsmingai tave šlovinti! Jie gyvena, Viešpatie, tavo Artumo šviesoje. Visą dieną jie džiūgauja dėl tavo vardo, ir tavo teisumas juos išaukštino“ (Ps 89:16, 17 [89:15, 16, Brb]).
11. Kaip galime dar tvirčiau įsitikinti, kad Jehovos valdymas pats geriausias?
11 Kuo dažniau mąstysime apie Jehovos gerumą ir dosnumą, tuo tvirčiau įsitikinsime, kad jo valdymas yra pats geriausias. Sutinkame su psalmininko žodžiais: „Viena diena tavo kiemuose vertesnė už tūkstantį bet kur kitur“ (Ps 84:11 [84:10, Brb]). Jehova yra mūsų Kūrėjas, todėl puikiai žino, ko mums reikia, kad būtume iš tiesų laimingi, ir tais mūsų poreikiais su meile rūpinasi. Visa, ko jis reikalauja, yra mūsų pačių naudai. Kartais, kad tų reikalavimų laikytumės, gali tekti kai ką paaukoti, tačiau paklusdami Jehovai galiausiai patiriame daug džiaugsmo. (Perskaityk Izaijo 48:17.)
12. Kas labiausiai skatina mus palaikyti Jehovos visavaldystę?
12 Biblijoje rašoma, kad pasibaigus Kristaus viešpatavimo tūkstantmečiui kai kurie žmonės sukils prieš Jehovą (Apr 20:7, 8). Kas juos paskatins taip elgtis? Ogi Šėtonas. Išleistas iš bedugnės jis vėl sieks suvedžioti žemės gyventojus ir kaip visada žadins jų savanaudiškumą. Galimas dalykas, jis norės žmones įtikinti, kad įmanoma gyventi amžinai net ir nepaklūstant Jehovai. Aišku, tai visiškas melas. Tačiau pamąstykime: ar toks melagingas tvirtinimas mums neskambės viliojamai? Jeigu mylime Jehovą ir tarnaujame jam, nes jis geras ir turi teisę būti visatos valdovu, tokių Šėtono idėjų nė nesvarstysime. Žinome, kad Jehova valdo su meile, ir norime jo valdymui paklusti. Kitokio gyvenimo neįsivaizduojame.
IŠTIKIMAI REMKIME DIEVO VISAVALDYSTĘ
13. Iš ko matysis, kad palaikome Jehovos visavaldystę?
13 Kaip kalbėjome, Jehova turi teisę valdyti ir jo valdymas yra pats geriausias. Todėl jis vertas, kad iš visos širdies jam paklustume. Dievo visavaldystę palaikome ištikimai jam tarnaudami, taip pat sekdami jo pavyzdžiu. Kai stengiamės kiekvienoje situacijoje apsispręsti taip kaip Jehova, parodome, kad jį mylime ir palaikome jo valdžią. (Perskaityk Efeziečiams 5:1, 2.)
14. Kaip šeimų galvos ir vyresnieji gali sekti Jehova?
14 Tyrinėdami Bibliją sužinome, kad Jehova visada valdo su meile. Šeimų galvos ir vyresnieji, palaikantys Dievo visavaldystę, ims iš jo pavyzdį ir nebus pernelyg griežti ar reiklūs, nesielgs su savaisiais tarsi kokie viešpačiai. Dievu ir jo Sūnumi sekė apaštalas Paulius (1 Kor 11:1). Jis negėdino bendratikių ir nedarė jiems spaudimo, siekdamas priversti juos elgtis taip, kaip jis nori. Ne, jis draugiškai žadino jų norą daryti, kas teisu (Rom 12:1; Ef 4:1; Fm 8–10). Šitaip elgiasi Jehova ir tokiu jo pavyzdžiu turėtų sekti visi, kas jį myli ir palaiko jo valdžią.
15. Iš ko dar matysis, kad remiame Jehovos valdžią?
15 Jehovos valdžią remiame ir paklusdami tiems, ką jis yra įgaliojęs vadovauti. Net jeigu nesuprantame kokio nors atsakingų brolių sprendimo arba su juo nesutinkame, vis tiek norėsime palaikyti teokratinę tvarką. Pasaulyje vyrauja visai kitoks požiūris, bet mes jam nepasiduosime, nes savo valdovu laikome Jehovą (Ef 5:22, 23; 6:1–3; Hbr 13:17). Kaip jau minėjome, visi Dievo įsakai yra mūsų naudai, todėl paklusdami teokratinei tvarkai laimime daug gera.
16. Jeigu remiame Jehovos visavaldystę, kaip apsispręsime visokiais asmeniniais klausimais?
1 Tim 2:9, 10). Be to, jis nenori, kad mūsų sprendimai kitus trikdytų ar taptų jiems suklupimo akmeniu (1 Kor 10:31–33). Jeigu prieš apsispręsdami visų pirma mąstome ne kas mums patiems patiktų, o koks yra Jehovos požiūris, parodome, kad iš visos širdies palaikome jo valdymą.
16 Kad palaikome Jehovos visavaldystę, taip pat liudys mūsų asmeniniai sprendimai. Dievas nėra davęs mums begalės smulkių taisyklių, kaip turėtume elgtis kiekvienoje situacijoje. Ne, jis nori, kad suprastume jo mąstymą ir juo vadovautumės. Pavyzdžiui, Jehova nepateikė sąrašo, kokie drabužiai krikščionims tinkami, o kokie ne. Jis tiesiog paaiškino, kad turime rinktis aprangą, kuri bylotų apie mūsų kuklumą ir tiktų jo liudytojams (17, 18. Kaip sutuoktiniai gali parodyti, kad palaiko Jehovos visavaldystę?
17 Dabar trumpai pakalbėkime, kaip Jehovos visavaldystę gali palaikyti sutuoktiniai. Santuokinis gyvenimas galbūt pasirodė esąs sunkesnis nei pora tikėjosi. Gal vargina rimtos problemos ir abu netgi jaučiasi santuoka nusivylę. Tokiu atveju porai būtų naudinga pamąstyti apie tai, kaip Jehova senovėje elgėsi su izraelitais. Savo ir tautos santykius jis palygino su vyro ir žmonos (Iz 54:5; 62:4). Toji „santuoka“ turėjo didelių problemų, bet Jehova neskubėjo visko mesti. Dievas daugel sykių pasigailėjo izraelitų ir ištikimai laikėsi su jais sudarytos sandoros. (Perskaityk Psalmyno 106:43–45.) Argi mūsų nežavi Jehovos ištikimoji meilė?
18 Jehovą mylintys sutuoktiniai stengiasi sekti tokiu jo pavyzdžiu. Susidūrę su kokiais nors keblumais, jie negalvoja, kaip čia apėjus Biblijos principus ir savo sąjungą kuo greičiau nutraukus. Jie supranta, kad juodu sujungė pats Jehova ir jis nori, jog jie vienas kito nepaliktų. Išsiskirti ir vėl tuoktis Biblija leidžia tik tada, jei kuris sutuoktinis svetimavo (Mt 19:5, 6, 9). Jeigu krikščionių pora daro viską, kad tarpusavio problemas spręstų ir savo ryšį dar labiau sustiprintų, jie parodo remiantys teisingą Dievo valdymą.
19. Ką turėtume daryti, kai suklystame?
19 Kadangi esame netobuli, Jehovą vis nuviliame. Jis tai supranta ir iš meilės pasirūpino, kad būtume išpirkti jo Sūnaus krauju. Todėl kai suklystame, turime melsti Jehovą atleidimo (1 Jn 2:1, 2). Neverta savęs nuolat barti ar sau priekaištauti, daug geriau iš klaidos pasimokyti. Jei nesitrauksime nuo Jehovos, jis mums dovanos, padės pakelti širdgėlą ir išvengti tokių pat klaidų ateityje (Ps 103:3).
20. Kodėl jau dabar turime remti Jehovos visavaldystę?
20 Naujajame pasaulyje visi kas gyvas paklus Jehovos valdžiai, gerai jį pažins ir mokysis eiti teisiais jo keliais (Iz 11:9). Tačiau nebūtina sulaukti naujojo pasaulio, kad galėtume parodyti klusnumą Jehovos valdžiai. Tai galime daryti jau dabar. Juk turime puikią progą mokytis apie Jehovą, suprasti jo mąstymą. Be to, per istoriją pririnkta daugybė įrodymų, kad tik Jehova yra teisėtas visatos Viešpats. Jehovos visavaldystės klausimas bus galutinai atsakytas visai netrukus. Todėl jau dabar Dievo valdžią remkime visomis išgalėmis: pakluskime jo įsakams, ištikimai jam tarnaukime ir visose srityse stenkimės sekti jo pavyzdžiu.