1. Kokią dovaną esame iš Jehovos gavę?

JEHOVA apdovanojo žmones sąžine. Tai viena iš nuostabių jo dovanų, darančių mus pranašesnius už gyvūnus. Sąžinę turėjo jau Adomas su Ieva. Sulaužę Jehovos įsakymą jie pasislėpė. Kodėl? Juos ėmė graužti sąžinė.

2. Kodėl sąžinę galima palyginti su kompasu? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

² Sąžinė – tai vidinis žmogaus elgesio vertintojas, padedantis atskirti gera nuo bloga. Jos neišlavinęs žmogus yra nelyginant laivas, kurio kompasas netikslus. Leistis kelionėn į atvirą jūrą be patikimai veikiančio kompaso yra pavojinga. Vėjų ir povandeninių srovių nešamas laivas gali lengvai nukrypti nuo reikiamo kurso. Dėl to kapitonui reikia tikslaus kompaso. Kad sąžinė mums rodytų teisingą kryptį, ją, kaip ir kompasą, reikia suderinti.

3. Kas gali nutikti, jei sąžinė nėra tinkamai išlavinta?

³ Jeigu sąžinė nebus tinkamai išlavinta, ji nesulaikys mūsų  nuo nederamo elgesio (1 Tim 4:1, 2). Tokia sąžinė net gali imti mus įtikinėti, kad tai, kas bloga, iš tiesų yra gera (Iz 5:20). Jėzus savo sekėjus perspėjo: „Ateina valanda, kai kiekvienas, kuris jus žudys, manys einąs tarnystę Dievui“ (Jn 16:2). Būtent taip manė tie, kurie nužudė Steponą (Apd 6:8, 12; 7:54–60). Ironiška, anie vyrai ir daugybė kitų religinių fanatikų žudydami ir darydami kitokias blogybes buvo įsitikinę, kad veikia Dievo vardu. Bet iš tikrųjų jie šiurkščiai pažeidė Jehovos įstatymus (Iš 20:13). Akivaizdu, kad jų sąžinė buvo nepatikimas vadovas.

4. Ką turėtume daryti, kad sąžinė mūsų nepaklaidintų?

⁴ Ką turėtume daryti, kad sąžinė mūsų nepaklaidintų ir galėtume drąsiai ja kliautis? Dievo Žodyje užrašyti įsakymai ir principai yra naudingi „mokyti, drausminti, taisyti, auklėti teisume“ (2 Tim 3:16). Turime stropiai tyrinėti Bibliją ir tai, ką sužinojome, apmąstyti ir pritaikyti gyvenime. Šitaip mokomės mąstyti, kaip mąsto Jehova, ir ugdome savo sąžinę. Dabar aptarkime, kaip čia mums padeda Jehovos duoti įstatymai ir principai.

5, 6. Kodėl verta laikytis Jehovos įstatymų?

⁵ Kad iš Dievo įstatymų turėtume naudos, negana juos tik perskaityti ir žinoti, svarbu juos branginti ir gerbti. Dievo Žodyje sakoma: „Nekęskite pikta ir mylėkite gera“ (Am 5:15). O ką tai praktiškai reiškia? Būtina išmokti viską vertinti Jehovos akimis. Pailiustruokime tai pavyzdžiu: tave kamuoja nemiga, tad kreipiesi į gydytoją. Jis rekomenduoja laikytis sveikos mitybos, daugiau mankštintis, pakoreguoti gyvenseną. Taikydamas specialisto patarimus pastebi, kokie jie veiksmingi. Tikriausiai būsi jam labai dėkingas, kad padėjo tau pagerinti gyvenimo kokybę.

⁶ Panašiai ir Kūrėjas davė įstatymus, kad apsaugotų mus nuo žalingų nuodėmės padarinių ir kad džiaugtumės geresniu gyvenimu. Tik pagalvok, kaip mums naudinga paisyti Biblijos įsakų, draudžiančių meluoti, apgaudinėti, vogti, paleistuvauti, smurtauti, domėtis ar užsiimti okultizmu. (Perskaityk Patarlių 6:16–19; Apr 21:8.) Kai patiriame, kad laikytis Dievo priesakų mums į gera, imame juos vis labiau vertinti ir, aišku, auga mūsų meilė bei dėkingumas pačiam Jehovai.

7. Kuo naudinga skaityti ir apmąstyti Biblijos pasakojimus?

⁷ Nusižengdami Dievo įstatymams skaudžiai nukentėtume. Laimei, kad šią tiesą suvoktume, neprivalu mokytis iš savo karčios patirties. Verčiau mokykimės iš kitų žmonių klaidų, aprašytų Biblijoje. Patarlių 1:5 (NW) rašoma: „Išmintingas žmogus klausosi ir mokosi.“ Atminkime, kad Jehovos pamokymai yra patys veiksmingiausi. Pavyzdžiui, pagalvokime, kaip kankinosi karalius Dovydas, nepaklusęs Jehovos įstatymui ir svetimavęs su Batšeba (2 Sam 12:7–14). Skaitydami šią istoriją, pasvarstykime: „Kaip Dovydas būtų galėjęs išvengti tokios širdgėlos? Kaip aš panašioje situacijoje pasielgčiau? Ar kaip Dovydas pasiduočiau geismui, o gal pabėgčiau kaip kadaise Juozapas?“ (Pr 39:11–15). Jei gerai  apmąstome, kokios liūdnos pasekmės būna nusidėjus, stipriname savo ryžtą nekęsti to, kas pikta.

8, 9. a) Dėl kokių dalykų apsispręsti mums padeda sąžinė? b) Kaip Jehovos duoti principai padeda mums lavinti sąžinę ir ką gera patirsime tai darydami?

⁸ Stengiamės saugotis visko, ką Jehova savo Žodyje smerkia. Tačiau Biblijoje ne visada rasime konkrečių nurodymų, kaip apsispręsti vienu ar kitu klausimu. Kaip tokiais atvejais sužinoti, kas Dievui patiktų, o kas – ne? Čia mums į pagalbą ateina Biblijos išlavinta sąžinė.

⁹ Iš meilės Jehova davė principus, kurie padeda mums ugdyti sąžinę. Jis paaiškino: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Iz 48:17, 18). Apmąstydami jo Žodyje išdėstytus principus ir leisdami jiems paliesti širdį, formuojame savo sąžinę ir, kur reikia, ją pataisome. Tai savo ruožtu padeda mums priimti protingus sprendimus.

10. a) Kas yra principas? b) Kaip Jėzus mokė kitus vadovautis principais?

¹⁰ Kas yra principas? Žodynuose šiuo žodžiu įvardijama esminė tiesa, kuria žmogus grindžia savo samprotavimus ir poelgius. Gilindamiesi į Jehovos duotus principus suprasime, kaip jis mąsto ir kodėl davė vieną ar kitą įstatymą. Štai Jėzus tarnaudamas žemėje mokė savo sekėjus vadovautis principais, kad jie įžvelgtų, kokios būna tam tikro mąstymo ar veiksmų pasekmės. Pavyzdžiui, Jėzus kalbėjo, kad pyktis gali privesti prie smurto, o geismas – prie svetimavimo (Mt 5:21, 22, 27, 28). Jeigu vadovausimės Biblijos principais, išlavinsime savo sąžinę ir tada mūsų gyvensena teiks Dievui šlovę (1 Kor 10:31).

11. Ar visada krikščionių sąžinė diktuoja vienodus sprendimus?

¹¹ Vis dėlto kartais būna taip, kad kai kuriais klausimais dviem krikščionims Biblijos išlavinta sąžinė diktuoja apsispręsti skirtingai. Pavyzdžiui, dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo. Biblija nedraudžia saikingai ragauti alkoholio, tačiau įspėja, kad nevalia jo padauginti ar pasigerti (Pat 20:1; 1 Tim 3:8). Bet ar krikščioniui pakanka laikytis tokių patarimų ir jau viskas? Anaiptol. Reikia turėti omenyje dar kai ką. Net jeigu jo paties sąžinė rami, jam būtina atsižvelgti, ką sako kito žmogaus sąžinė.

12. Kaip žodžiai iš Romiečiams 14:21 skatina mus būti jautrius kito sąžinei?

¹² Tai, kad krikščionis turi būti jautrus kito sąžinei, pabrėžė apaštalas Paulius. Jis rašė: „Gerai yra nevalgyti mėsos, negerti vyno ir nedaryti nieko, dėl ko tavo brolis galėtų suklupti“ (Rom 14:21). Ar tuo atveju, kai tavo ir brolio sąžinės skiriasi, esi pasiryžęs atsisakyti dalykų, kurie visai tinkami, bet gali tapti jam suklupimo akmeniu? Be abejo, esi. Kai kurie mūsų bendratikiai, kol dar nebuvo pažinę tiesos, girtavo, tačiau dabar yra nusprendę alkoholio išvis nevartoti. Juk nė vienas nenorėtume, kad kuris nors iš jų grįžtų prie žalingo įpročio (1 Kor 6:9, 10). Tad jeigu pas mus besisvečiuojantis bendratikis išgerti atsisako, būtų nemeilinga  įkalbinėti jį elgtis prieš savo valią.

13. Kaip Timotiejus prisitaikė prie tų, kuriems ruošėsi liudyti?

¹³ Štai Timotiejus, būdamas maždaug dvidešimties, sutiko, kad jam atliktų skausmingą procedūrą – apipjaustymą. Antraip žydams, kuriems ruošėsi skelbti Karalystės žinią, jis būtų galėjęs tapti suklupimo akmeniu. Jaunuolis, kaip ir apaštalas Paulius, norėjo prie kitų prisitaikyti (Apd 16:3; 1 Kor 9:19–23). Ar seki Timotiejaus pavyzdžiu ir mielai aukojiesi dėl kitų gerovės?

14, 15. a) Ko reikia, kad dvasiškai augtume? b) Kas byloja apie krikščionio dvasinę brandą?

¹⁴ Visi krikščionys turėtų noriai paklusti šiam Biblijos raginimui: „Palikę pradinį mokslą apie Kristų, veržkimės į brandumą“ (Hbr 6:1). Krikščioniška branda neatsiranda savaime. Turime į ją veržtis, tai yra iš visų jėgų jos siekti. O ką konkrečiai reikia daryti? Dvasiškai augame įgydami vis daugiau žinių ir supratimo. Todėl nuolat esame raginami Bibliją skaityti kasdien (Ps 1:1–3). Ar tu esi užsibrėžęs tokį tikslą? Kasdien skaitydamas Dievo Žodį gilinsi savo žinias ir dar geriau suprasi Jehovos duotus įstatymus ir principus.

¹⁵ Pats svarbiausias priesakas, kurio krikščionys privalo laikytis, – mylėti savo artimą. Jėzus savo sekėjams pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, – jei vieni kitus mylėsite“ (Jn 13:35). Jėzaus brolis Jokūbas šį priesaką pavadino „karališkuoju įstatymu“ (Jok 2:8). Apaštalas Paulius rašė: „Meilė – įstatymo įvykdymas“ (Rom 13:10). Tai, kad meilės svarba taip pabrėžiama, mūsų nestebina, juk Biblijoje sakoma: „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4:8). Jehovos meilė reiškiasi ne vien jausmais, bet ir darbais. Jonas rašė: „Mumyse Dievo meilė buvo parodyta tuo, kad Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad per jį gautume gyvenimą“ (1 Jn 4:9). Mūsų meilė, rodoma Jehovai ir Jėzui,  taip pat bendratikiams ir kitiems žmonėms, bylos, kad esame brandūs krikščionys (Mt 22:37–39).

16. Kodėl dvasiškai augdami imame labiau branginti Dievo duotus principus?

¹⁶ Augdami dvasiškai imame labiau branginti Biblijos principus. Tai visai suprantama, mat juos galima pritaikyti kur kas plačiau negu įstatymus. Pavyzdžiui, mažas vaikas dar nesupranta, kuo pavojingos blogos draugijos, todėl nuovokūs tėvai nustato taisykles, kad jį apsaugotų (1 Kor 15:33). Bet vaikui augant vystosi jo gebėjimas protauti; jis pradeda suprasti Biblijos principus ir mokosi juos taikyti. Ilgainiui jo įžvalga didės ir jis galės pats išmintingai rinktis draugus. (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:11 ir 14:20.) Jeigu gilinamės į Dievo duotus principus ir jais vadovaujamės, derinamės prie jo mąstymo. Šitaip mūsų sąžinė darosi vis patikimesniu vadovu.

17. Kodėl galima sakyti, kad turime tai, ko reikia protingai apsispręsti?

¹⁷ Jehova mums teikia viską, ko reikia, kad apsispręstume taip, kaip jam patinka. Jei įprasime vadovautis jo duotais įstatymais ir principais, būsime, Biblijos žodžiais tariant, visiškai tinkami, puikiai parengti kiekvienam geram darbui (2 Tim 3:16, 17). Todėl tyrinėdami Šventąjį Raštą stenkimės įžvelgti jame glūdinčius principus. Tai padės mums suvokti, „kokia yra Jehovos valia“ (Ef 5:17). Taip pat naudokimės Jehovos liudytojų leidinių pagalbine rodykle, mūsų bendrijos kompiuterine ir internetine biblioteka, programa JW Library. Šios priemonės parengtos taip, kad asmeninės ir šeimos studijos būtų kuo prasmingesnės.

18. Ką gera patiriame laikydamiesi Jehovos įstatymų ir principų?

¹⁸ Laikydamiesi Jehovos duotų įstatymų ir principų patiriame daug gera. Apie tai skaitome Psalmyno 119:97–100: „Kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną. Tavo įsakymas padaro mane išmintingesnį už priešus, nes jis nuolat su manimi. Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai – mano užsiėmimas. Įgijau daugiau supratimo už seniūnus, nes laikausi tavo įsakų.“ Negailėdami laiko apmąstyti Dievo įstatymus ir principus, įgysime vis daugiau išminties, įžvalgos ir supratimo. Šitaip lavinsime savo sąžinę ir tapsime „tokio ūgio, koks Kristus buvo savo pilnatvėje“ (Ef 4:13).