1. Kuo šiandien džiaugiasi Dievo tarnai?

KAIP džiaugiamės girdėdami, kad Jehovos garbintojų veikla nepaliauja plėstis! Praėjusiais metais kas mėnesį buvo vedama dešimt milijonų suvirš Biblijos studijų. Taip pat pagalvokime apie milijonus susidomėjusiųjų, kurie atsiliepė į mūsų kvietimą ir kartu dalyvavo Minėjime. Ten jie galėjo daugiau sužinoti apie meilingą Dievo dovaną – išpirką (1 Jn 4:9). Akivaizdu, kad Dievo tarnai, Biblijos žodžiais tariant, leidžia savo šviesai šviesti.

2, 3. a) Kas mums nekliudo šviesti tarsi šviesuliams? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Nors po visą pasaulį išsibarstę Jehovos liudytojai kalba daugybe skirtingų kalbų, tai nekliudo jiems savo Tėvą Jehovą šlovinti vieningai (Apr 7:9). Nesvarbu, kur gyventume ar kokia kalba šnekėtume, mes galime šviesti „tarsi šviesuliai pasaulyje“ (Fil 2:15).

³ Dabar aptarsime, kaip leidžiame savo šviesai šviesti ir taip šloviname Jehovą 1) užsiimdami evangelizacija,  2) puoselėdami tarpusavio vienybę ir 3) likdami dvasiškai budrūs. (Perskaityk Mato 5:14–16.)

4, 5. a) Kaip evangelizacijos darbe leidžiame šviesti savo šviesai? b) Ką gera tarnyboje pasiekiame gražiu elgesiu? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

⁴ 1925 metų birželio 1-osios Sargybos bokšto (anglų k.) straipsnyje „Šviesa tamsybėse“ rašoma: „Šiomis paskutinėmis dienomis nė vienas negali sakyti esąs ištikimas Viešpačiui, [...] nebent išnaudoja progą leisti savo šviesai šviesti.“ Toliau straipsnyje paaiškinama: „O šią prievolę jis vykdo pasakodamas žemės tautoms gerąją naujieną ir pats laikydamasis šviesos kelių.“ Taigi kaip leidžiame savo šviesai šviesti? Viena, skelbiame gerąją naujieną ir darome žmones Kristaus mokiniais (Mt 28:19, 20). Kita, elgiamės taip, kaip dera krikščionims. Nepamirštame, kad tarnyboje žmonės mus stebi. Draugiška šypsena ir šiltas pasisveikinimas padeda kitiems susidaryti teigiamą nuomonę apie mus ir apie Dievą, kuriam tarnaujame.

⁵ Savo sekėjus Jėzus mokė: „Užėję į namus pasveikinkite juos“ (Mt 10:12). Vietovėje, kur Jėzus su apaštalais skelbdavo, būdavo priimta parodyti svetingumą nepažįstamajam. Vis dėlto šiais laikais daugelyje kraštų taip elgtis nėra įprasta. Pamatęs nepažįstamą žmogų prie savo namų durų ne vienas sunerimsta ar net suirzta. Situaciją sušvelninsime ir šeimininko nerimą išsklaidysime, jei būsime draugiški ir maloniai paaiškinsime, kodėl apsilankėme. Neretai geriausia pokalbio įžanga yra nuoširdi šypsena. Tai byloja daugelio bendratikių, liudijančių su literatūros stendais, patirtis. Jeigu ir tu šitaip garsini Karalystės žinią viešose vietose, tikriausiai pastebi, kad tavo šypsena ir pasisveikinimas palankiai nuteikia praeivius. Tavo gero elgesio paskatinti, jie galbūt įsidrąsins prieiti ir paimti leidinių, o gal net pavyks draugiškai pasikalbėti.

6. Ko ėmėsi viena garbaus amžiaus pora, kad išplėstų tarnybą?

⁶ Anglijoje gyvenanti garbaus amžiaus bendratikių pora dėl silpnos sveikatos nebegali liudyti po namus tiek, kiek anksčiau. Tad juodu sugalvojo kitą būdą leisti savo šviesai šviesti. Pora gyvena netoli mokyklos, taigi tuo laiku, kai tėvai atvyksta pasiimti vaikų, šalia savo namo pasistato stalą ir ant jo išdėlioja mūsų literatūros. Smalsumo vedami daug kas paėmė leidinių, pavyzdžiui, knygos Jaunimas klausia... Atsakymai, kurie tau padės 1 ir 2 tomą, įvairių brošiūrų. Porai ėmė talkinti viena jų bendruomenės pionierė. Jos draugiškas elgesys ir nuoširdžios sutuoktinių pastangos davė vaisių – su vieno vaiko tėvu pradėtos Biblijos studijos.

7. Kaip galėtum padėti atvykėliams iš kitų šalių?

⁷ Pastaraisiais metais daugybė žmonių buvo priversti palikti namus ir bėgti į svetimą šalį. Ką galėtume daryti, kad pabėgėlius supažindintume su Jehova ir jo sumanymais? Kodėl pirmiausia neišmokus, kaip jų kalba pasisveikinti? Čia gali praversti programa JW Language. O gal galėtum pramokti vieną kitą frazę ir taip sužadinti jų susidomėjimą? Tada gal pavyktų parodyti jiems svetainę jw.org ir kaip jie ten gali rasti įvairių vaizdo siužetų ir skaitinių savo gimtąja kalba (Įst 10:19).

8, 9. a) Kaip šiokiadienio sueigos padeda mums našiau atlikti evangelizacijos tarnystę? b) Kaip tėvai gali padėti savo vaikui prasmingai dalyvauti sueigoje?

 ⁸ Kad paskirtą evangelizacijos darbą atliktume kuo našiau, Jehova su meile mus moko, pavyzdžiui, per šiokiadienio sueigą. Joje išgirstame praktiškų patarimų, taip įgyjame daugiau drąsos lankyti žmones pakartotinai ir vesti jiems Biblijos studijas.

⁹ Dažnas pirmąkart sueigoje apsilankęs žmogus stebisi, kad joje dalyvauja ir mūsų mažieji. Tėvai, mokykite vaikus pasisakyti savais žodžiais. Jų paprasti, bet sykiu nuoširdūs komentarai ne vieną paskatino susimąstyti: „Gal čia iš tikrųjų tiesa?“ (1 Kor 14:25).

10. Kaip dvasinio ugdymo valandėlės stiprina šeimos vienybę?

¹⁰ Kitas būdas leisti savo šviesai šviesti – stiprinti vienybės saitus šeimoje ir bendruomenėje. Jeigu turi vaikų, reguliariai renk dvasinio ugdymo valandėles. Nemažai mūsų šeimų per tokius užsiėmimus pažiūri ir mėnesinę televizijos JW Broadcasting laidą. Kodėl gi po programos peržiūros drauge neaptarus, kaip galėtumėte pritaikyti esmines laidos mintis? Vesdamas šeimos studijas atmink, kad vaikų poreikiai skiriasi, nelygu jų amžius. Tad užtikrink, kad naudos iš dvasinio ugdymo vakaro turėtų kiekvienas šeimos narys (Ps 148:12, 13).

11–13. Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie bendruomenės vienybės?

¹¹ Jeigu esi jaunuolis, kaip tu galėtum prisidėti prie bendruomenės vienybės? Užsibrėžk tikslą geriau susipažinti su vyresnio amžiaus bendratikiais. Pasiteirauk, ką gera jie patyrė per ilgus ištikimos tarnystės metus. Pamatysi, tų brolių ir sesių pasakojimai tave įkvėps, o jie patys pasijaus esą reikalingi. Tiek jie, tiek tu užsidegsite dar didesniu troškimu skleisti tiesos šviesą. Be to, kiekvienas iš mūsų galime šiltai sutikti visus, ateinančius į Karalystės salę. Taip stiprinsime tarpusavio vienybę ir, tikėtina, paskatinsime tuos, kas mūsų sambūryje lankosi pirmąkart, leisti šviesti ir jų šviesai. Galėtum pasitikti juos draugiška šypsena, padėti susirasti vietą, supažindinti su kitais. Stenkis, kad svečiai bendruomenėje jaustųsi tarsi namie.

 ¹² Broliai, vedantys tarnybos sueigą, turėtų pasirūpinti, kad prie evangelizacijos darbo prasmingai prisidėtų ir pagyvenusieji. Ar galėtumėte pasiūlyti šiems bendratikiams darbuotis ten, kur jiems būtų patogu? Paskirkite juos liudyti drauge su jaunesniu skelbėju, kuris prireikus suteiktų pagalbą. Taip pat elkitės supratingai su tais, kas dėl silpnos sveikatos ar kitų nepalankių aplinkybių negali tarnyboje nuveikti tiek, kiek norėtų. Būdami dėmesingi ir įžvalgūs, padėsite jauniems ir pagyvenusiems, daugiau ir mažiau patirties turintiems bendratikiams skleisti gerąją naujieną su visu uolumu (Kun 19:32).

¹³ Psalmininkas džiugiai giedojo: „Kaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienybėje!“ (Perskaityk Psalmyno 133:1, 2.) Rinktis kartu su tais, kurie irgi garbina Jehovą, izraelitams būdavo išties naudinga. Tokia ugdanti draugija buvo lyg brangus aliejus – maloni ir atgaivinanti. Savo geru elgesiu ir šiandien kiekvienas iš mūsų gali būti tikra atgaiva broliams ir sesėms. Pagirtina, jei esi pasiryžęs šitaip stiprinti bendruomenės vienybę. O ar negalėtum savo širdies atverti dar plačiau negu iki šiol – artimai pabendrauti su daugiau tikėjimo draugų ir tą daryti dažniau? (2 Kor 6:11–13)

14. Ką galėtume daryti, kad leistume tiesos šviesai šviesti savo kaimynystėje?

¹⁴ Ar negalėtume leisti Biblijos tiesos šviesai dar ryškiau šviesti savo kaimynystėje? Malonūs žodžiai ir gražūs poelgiai gali patraukti šalia mūsų gyvenančius žmones prie tiesos. Pagalvokime: „Kokia kaimynų nuomonė apie mane? Ar mano namai ir jų aplinka yra tvarkingi, ar sudaro kitiems gerą įspūdį? Ar imuosi iniciatyvos ir pasisiūlau kaimynams padėti?“ Paklauskime bendratikių, kaip jų gerumas ir pavyzdingas elgesys paveikė artimuosius, kaimynus, bendradarbius ar bendraklasius (Ef 5:9).

15. Kodėl mums reikia budėti?

¹⁵ Jeigu norime leisti savo šviesai spindėti vis skaisčiau, svarbu turėti omenyje, kokiu laikmečiu gyvename. Jėzus ne sykį mokinius ragino: „Budėkite“ (Mt 24:42; 25:13; 26:41). Aišku, jeigu imsime manyti, kad „didis suspaudimas“ užeis negreitai, gal net ne mūsų dienomis, galime prarasti skubumo jausmą ir tarnyboje sumažinti tempą (Mt 24:21). Užuot leidę savo šviesai sklisti, ją tik slopintume ar net išvis užgesintume.

16, 17. Kas padėtų išlaikyti skubumo jausmą?

¹⁶ Šiems laikams vis blogėjant, kiekvienas iš mūsų turime nuolat budėti. Neabejojame, kad Jehova ims veikti savo nustatytu metu (Mt 24:42–44). To laukdami likime kantrūs ir budrūs. Kasdien skaitykime Dievo Žodį ir nepaliaukime melstis (1 Pt 4:7). Imkime ištikimybės pavyzdį iš bendratikių, kurie su džiaugsmu lieka budrūs ir leidžia savo šviesai šviesti. Daug pasimokome skaitydami mūsų leidiniuose publikuojamas gyvenimo istorijas. Viena jų pavadinimu „Jau septynis dešimtmečius laikausi „žydui už skverno“ išspausdinta 2012 metų balandžio 15-osios Sargybos bokšto numeryje, 18–21 puslapiuose.

¹⁷ Užsiimkime prasminga veikla ir džiaukimės ugdančia bendratikių draugija. Tada mūsų gyvenimas bus iš tikro laimingas, nė nepastebėsime, kaip greitai bėga laikas (Ef 5:16). Prieš šimtmetį Jehovos tarnai darbavosi labai uoliai ir išties daug nuveikė. Tačiau šiandien mūsų organizacijos  veiklos mastai kaip niekad dideli. Jehovos vedami šviesą skleidžiame taip ryškiai, kaip anksčiau net nebūtume įsivaizdavę.

18, 19. Kaip vyresnieji padeda mums būti budriems ir uoliems? Prašom pateikti pavyzdį.

¹⁸ Kaip gera žinoti, kad Jehova, nors ir esame netobuli, leidžia jam tarnauti. Jis padeda mums duodamas „žmones dovanų“ – bendruomenės vyresniuosius. (Perskaityk Efeziečiams 4:8, 11, 12.) Parodyk, jog šią Jehovos dovaną vertini. Kai vyresnieji tave lankys, įsiklausyk į jų patarimus ir iš jų žodžių semkis išminties.

¹⁹ Anglijoje gyvenančiai porai, auginančiai du vaikus, iškilo šeimyninių sunkumų. Jie paprašė vyresniųjų pagalbos. Sesė guodėsi, kad vyras dvasiniuose dalykuose nesiima atsakomybės. Vyras pripažino, kad nėra pats geriausias mokytojas ir kad jam nepavyksta reguliariai rengti šeimos dvasinio ugdymo vakaro. Vyresnieji atkreipė poros dėmesį į Jėzaus pavyzdį. Jis rūpinosi mokiniais, atsižvelgdavo į jų poreikius. Broliai paragino vyrą sekti Jėzumi. O žmoną jie paskatino būti kantrią. Vyresnieji taip pat davė praktiškų patarimų, kaip abu galėtų bendradarbiauti, kad jiems pavyktų reguliariai rengti šeimos studijas (Ef 5:21–29). Vėliau broliai pagyrė vyrą už tai, kad nuoširdžiai stengiasi būti šeimos dvasiniu vedliu. Vyresnieji taip pat skatino jį nenuleisti rankų ir toliau kliautis Jehovos dvasios pagalba. Jų meilingas rūpinimasis ir parama neleido tos šeimos šviesai užgesti.

20. Ko galime tikėtis leisdami savo šviesai šviesti?

²⁰ Psalmininkas giedojo: „Laimingi visi, kurie pagarbiai bijo Viešpaties, ir eina jo keliais!“ (Ps 128:1). Kai leidžiame savo šviesai šviesti – kviesdami kitus prie Jehovos, puoselėdami tarpusavio vienybę ir likdami budrūs, – patiriame vis didesnį džiaugsmą. Daug kas matys gerus mūsų darbus ir drauge su mumis ims šlovinti dangiškąjį Tėvą Jehovą (Mt 5:16).