1. Kodėl svarbu įsiklausyti į Jėzaus perspėjimą, užrašytą Luko 21:34?

PRANAŠAUDAMAS apie paskutines šio pasaulio dienas, Jėzus pasakė: „Žiūrėkite savęs, neapsunkinkite savo širdies [...] gyvenimo rūpesčiais“ (Lk 21:34). Į šį perspėjimą labai svarbu įsiklausyti, nes kiekvienas patiriame įvairiausių sunkumų, galinčių atimti ramybę.

2. Kokios bėdos prislegia kai kuriuos mūsų bendratikius?

² Būna, kad vienu metu žmogų prislegia daug bėdų. Štai pora pavyzdžių. Vienas mūsų brolis, sergantis išsėtine skleroze, jautėsi sugniuždytas, kai jį po 19 bendro gyvenimo metų paliko žmona. Lyg to būtų maža, dvi jo dukros nusprendė nebetarnauti Jehovai. O vienai sutuoktinių porai teko kiek kitokių išmėginimų: abu prarado darbą ir turėjo išsikraustyti iš savo namų. Be to, žmonai buvo diagnozuota gyvybei pavojinga širdies liga ir artritas.

3. Kuo, pasak Filipiečiams 4:6, 7, galime neabejoti?

³ Nėra abejonių, kad Jehova – mūsų Kūrėjas ir rūpestingas Tėvas – puikiai supranta, kaip įtampa mus veikia. Ir jis nori mums padėti su ja kovoti. (Perskaityk Filipiečiams 4:6, 7.) Biblijoje daug rašoma apie tai, kokių sunkumų Jehovos tarnams teko patirti ir kaip jis padėjo tuos sunkumus pakelti. Aptarkime keletą pavyzdžių.

4. a) Kokių sunkumų Elijas patyrė? b) Kaip pranašas sunkumus ištvėrė?

⁴ Elijas tarnavo Jehovos pranašu išties nelengvais laikais ir jam teko daug ką ištverti. Tuo metu Izraelį valdęs Ahabas, vienas iš Dievui neištikimų karalių, vedė Baalo garbintoją Jezabelę. Jiedu įstūmė tautą į stabmeldystę ir nužudė daug Jehovos pranašų. Pavojus grėsė ir Elijo gyvybei. Laimei, mirties jis išvengė. Be to, Dievo padedamas, pranašas išgyveno nuožmų badą (1 Kar 17:2–4, 14–16). Kliautis Jehovos pagalba Elijui reikėjo ir tada, kai ragino izraelitus tarnauti savo Dievui ir stojo akistaton su Baalo pranašais (1 Kar 18:21–24, 36–38). Sunkiu metu Elijas ne sykį jautė, kad Jehova yra šalia.

5, 6. a) Kaip, remiantis 1 Karalių 19:1–4, Elijas jautėsi? b) Kaip Jehova parodė Elijui, kad jį myli?

⁵ Perskaityk 1 Karalių 19:1–4. Sužinojęs, kad karalienė Jezabelė ketina jį nužudyti, Elijas išsigando ir leidosi bėgti link Beer Šebos. Pranašą buvo apėmusi tokia neviltis, kad jis netgi „meldė sau mirties“. Iš kur toks nusivylimas? Biblijoje pasakyta, kad Elijas buvo netobulas, „toks pat žmogus kaip mes“ (Jok 5:17). Jis, matyt, jautė didžiulę įtampą, buvo pervargęs.  Galimas dalykas, manė, kad jo pastangos vesti tautą prie Dievo nuėjo veltui, kad krašte niekas nesikeičia ir kad jis vienintelis liko tarnauti Jehovai (1 Kar 18:3, 4, 13; 19:10, 14). Eliją pažįstame kaip labai tvirto tikėjimo vyrą, todėl jo reakcija mus gali stebinti. Vis dėlto Jehova pranašo jausmus gerai suprato.

⁶ Dievas Elijui nepriekaištavo dėl tokios savijautos. Nusilpusiam savo tarnui jis padėjo atgauti jėgas (1 Kar 19:5–7). Vėliau Jehova apreiškė Elijui savo neprilygstamą galią ir švelniai jį paprotino. Dar paminėjo, kad Izraelyje yra likę 7000 tų, kurie nesiklaupia prieš Baalą (1 Kar 19:11–18). Šitaip Dievas parodė pranašui, kad jį myli.

7. Kuo galime būti tikri, kai patiriame įtampą?

⁷ Gal ir tau dabar sunkus metas? Ar tavęs neguodžia mintis, kad Jehova anuomet suprato Elijo jausmus? Galime būti tikri: jis supranta ir mūsų išgyvenimus. Dievas žino, ką pajėgiame ir ko ne, permato visas mūsų mintis ir jausmus (Ps 103:14; 139:3, 4). Jei kaip ir Elijas kliausimės Jehova, jis padės įveikti sunkumus, keliančius mums įtampą (Ps 55:22).

8. Kaip Jehova padės tau įveikti nerimą?

⁸ Įtampa gali žadinti neigiamas mintis, slogius jausmus. Jei dėl ko nors nerimauji, nepamiršk, kad Jehova padės tau nerimą nugalėti. Jis skatina išsakyti jam savo rūpesčius. Būk tikras, į tavo pagalbos prašymus Dievas atsilieps (Ps 5:3; 1 Pt 5:7). Todėl kuo dažniau sakyk jam, kas tave slegia. Žinoma, Dievas kalbės tau kitaip nei kadaise Elijui – prabils per Bibliją ir savo organizaciją. Biblijoje užrašytos mintys tave paguos ir suteiks vilties, o broliai ir sesės įkvėps ryžto ir drąsos (Rom 15:4; Hbr 10:24, 25).

9. Kaip mums gali padėti draugai?

⁹ Atėjus metui Jehova paliepė Elijui patepti pranašu Eliziejų. Nuo tada Elijas turėjo padėjėją, kuris buvo šalia ir palaikė jį emociškai. Jeigu ir tu turi patikimą draugą, galėsi jam išsipasakoti ir jis, tikėtina, suteiks tau taip reikiamą emocinę pagalbą (2 Kar 2:2; Pat 17:17). O jei manai, kad tokių draugų neturi, prašyk Jehovą, kad padėtų rasti dvasingą bendratikį, kuris tave sustiprintų ir padrąsintų.

10. a) Ko mus pamoko Elijo pavyzdys? b) Kokį pažadą randame Izaijo 40:28, 29?

¹⁰ Jehova įtemptose situacijose Eliją visada palaikė, todėl jis galėjo ištikimai tarnauti pranašu daugelį metų. Elijo pavyzdys įkvepia mums vilties. Gyvenime būna nelengvų laikotarpių, kai išsenkame fiziškai ir emociškai. Bet jeigu kliausimės Jehova, jis duos jėgų, kad ir toliau uoliai jam tarnautume. (Perskaityk Izaijo 40:28, 29.)

11–13. Kokių išgyvenimų patyrė Ona, karalius Dovydas ir vienas psalmininkas?

¹¹ Biblijoje rašoma ir apie kitus Dievo tarnus, kuriuos slėgė įtampa ir nerimas. Štai Ona buvo nevaisinga – dėl to kentė gėdą ir skaudžias kitos savo  vyro žmonos patyčias (1 Sam 1:2, 6). Apimta sielvarto ji karčiai raudodavo ir nieko nevalgydavo (1 Sam 1:7, 10).

¹² Sunkių dienų buvo ir karaliaus Dovydo gyvenime. Pagalvokime, kiek jam teko patirti. Jį kamavo kaltė dėl padarytų klaidų (Ps 40:12). Jo mylimas sūnus Abšalomas surengė prieš jį sąmokslą, o vėliau žuvo (2 Sam 15:13, 14; 18:33). Be to, Dovydą išdavė vienas artimiausių bičiulių (2 Sam 16:23–17:2; Ps 55:12–14). Savo liūdesį ir nusivylimą jis išliejo psalmėse. Iš jų taip pat suprantame, kaip tvirtai Dovydas pasitikėjo Jehova (Ps 38:5–10; 94:17–19).

¹³ Vienas iš psalmininkų irgi išgyveno nelengvą laikotarpį. Jis tikriausiai buvo levito Asafo palikuonis ir tarnavo šventykloje. Matydamas, kad nedorėliams gyvenime sekasi, jis jiems pavydėjo, buvo nepatenkintas ir nelaimingas. Netgi ėmė abejoti, ar išvis verta Dievui tarnauti (Ps 73:2–5, 7, 12–14, 16, 17, 21).

14, 15. Ko mus pamoko Onos, karaliaus Dovydo ir psalmininko pavyzdys?

¹⁴ Šie trys žmonės sunkiais momentais kliovėsi Jehova ir savo nuogąstavimus išliedavo karštose maldose. Jie atvirai išsakydavo, kas jiems kelia nerimą. Be to, nepaliovė lankyti Jehovos Namų (1 Sam 1:9, 10; Ps 55:22; 73:17; 122:1).

¹⁵ Dievas kiekvienam iš tų žmonių parodė atjautą. Onai jis suteikė vidinę ramybę (1 Sam 1:18). Dovydas rašė: „Vargų daugybė teisųjį ištinka,  bet iš visų jį išvaduoja Jehova“ (Ps 34:19). O psalmininkas išreiškė savo jausmus Dievui tokiais žodžiais: „Tu laikai mane už dešinės, savo pamokymais vedi [...]. Man prie Dievo gera būti, glaudžiuosi prie Jehovos, Visavaldžio“ (Ps 73:23, 24, 28). Ko iš viso to pasimokome? Kartais įvairūs sunkumai gali labai prislėgti ir kelti įtampą. Bet jei mąstysime apie tai, kaip Jehova savo tarnams padeda, jeigu juo pasitikėsime, melsime jo pagalbos ir klusniai vykdysime jo valią, jis padės mums ištverti (Ps 143:1, 4–8).

16, 17. a) Kodėl neturėtume atsiskirti nuo Jehovos ir jo organizacijos? b) Kodėl galime sakyti, kad jėgų mums suteikia bendruomenės sueigos?

¹⁶ Skaitydami apie tuos tris Dievo tarnus, suprantame dar vieną dalyką – svarbu neatsiskirti nuo Jehovos ir jo organizacijos (Pat 18:1). Kai mūsų sesę Nensi * paliko vyras, ji jautėsi sugniuždyta. „Buvo daug dienų, kai nenorėjau nieko matyti ir su niekuo kalbėti, – sako Nensi. – Tačiau kuo ilgiau būdavau viena, tuo didesnis  liūdesys apimdavo.“ Situacija pradėjo keistis, kai Nensi nusprendė padėti tiems, kuriuos irgi slegia visokie rūpesčiai. Ji sako: „Kitiems pasakojant savo bėdas, atidžiai klausiausi. Pastebėjau, kad kuo labiau įsijausdavau į jų padėtį, tuo mažiau gailėjau savęs.“

¹⁷ Jėgų mums suteikia ir bendruomenės sueigos. Būdami sueigose turime dar vieną galimybę patirti, kad Jehova yra tikra „pagalba ir paguoda“ (Ps 86:17). Čia Dievas stiprina mus per savo šventąją dvasią, savo Žodį ir savo tarnus. Sueigose galime pasidrąsinti vienas kito tikėjimu (Rom 1:11, 12). Mūsų sesė Sofija sako: „Ištverti man padėjo Jehova ir mūsų brolija. Didžiulė pagalba man buvo bendruomenės sueigos. Pamačiau, kad kuo uoliau užsiimu tarnyba ir visokia veikla bendruomenėje, tuo lengviau susitvarkau su įtampa ir nerimu.“

18. Kaip Jehova mums padeda, kai būname nusiminę?

¹⁸ Kai būname nusiminę, prisiminkime štai ką: Jehova ne tik žada išvaduoti iš nerimo ir įtampos ateityje – jis ir dabar padeda kovoti su rūpesčiais. Dievas teikia mums ir norą, ir gebėjimą grumtis su nusivylimu ir nepasiduoti slogiems jausmams (Fil 2:13).

19. Kuo mus patikina žodžiai iš Romiečiams 8:37–39?

¹⁹ Perskaityk Romiečiams 8:37–39. Apaštalas Paulius mus patikina, kad niekas negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės. Kitame straipsnyje aptarsime, kaip galime sekti Jehovos pavyzdžiu – parodyti atjautą nerimo slegiamiems mūsų broliams ir sesėms ir padėti jiems pakelti visus sunkumus.