1. Ką Jehova daro, kad įgyvendintų savo užmojus?

JEHOVA gali būti, kuo panorėjęs, kad įvykdytų savo valią. Jis, pavyzdžiui, gali tapti Mokytoju, Guodėju, Evangelizuotoju – sąrašas būtų labai ilgas (Iz 48:17; 2 Kor 7:6; Gal 3:8). Bet dažnai savo užmojams įgyvendinti Dievas pasitelkia žmones (Mt 24:14; 28:19, 20; 2 Kor 1:3, 4). Kiekvienam iš mūsų jis gali suteikti išminties ir jėgų, kad pagal jo valią taptume, kuo reikia. Visi šie dalykai neatsiejami nuo Jehovos vardo reikšmės – taip linkęs manyti ne vienas biblistas.

2. a) Kodėl kartais galime manyti, kad Jehovai iš mūsų mažai naudos? b) Apie ką bus šitas straipsnis?

² Visi norime būti Jehovai naudingi. Tačiau kai kurie mano, kad nauda iš jų menka. Taip jie jaučiasi galbūt dėl to, kad yra senyvo amžiaus, neturi ypatingų sugebėjimų ar panašiai. Bet yra ir tokių, kurie visai patenkinti tuo, ką daro, ir nemato būtinybės stengtis daugiau. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kaip Jehova suteikia mums norą ir gebėjimą veikti, kad būtų įgyvendinta jo valia. Paskui prisiminsime keletą pavyzdžių iš Biblijos – pažiūrėsime, kaip tą norą ir gebėjimą savo tarnams, tiek vyrams, tiek moterims, Jehova suteikdavo senovėje. Galiausiai aptarsime, kokią nuostatą derėtų ugdytis, kad Jehovai būtume naudingesni.

3. Kaip, pasak Filipiečiams 2:13, Jehova gali įkvėpti mums norą veikti?

³ Perskaityk Filipiečiams 2:13. * Jehova savo tarnų nieko neverčia daryti, bet gali suteikti norą veikti. Kaip jis tą daro? Tarkim, sužinome, kad bendruomenėje reikia pagalbos, ir mums ima suktis mintys, kuo galėtume prisidėti. Arba vyresnieji perskaito laišką iš filialo, kad pagalbos reikia kur kitur, ir mes vėl pagalvojame, kaip padėti. Arba, sakykim, mums pasiūlo imtis nelengvos užduoties, ir mes imame svarstyti, kaip ją pavyktų atlikti. Arba perskaitę ištrauką iš Biblijos mąstome, kaip, remdamiesi tomis eilutėmis, galėtume padėti kitam žmogui. Jehova mato, kada apie tokius dalykus mąstome, ir gali įkvėpti norą imtis darbo.

4. Kaip Jehova suteikia mums gebėjimą veikti?

⁴ Jehova savo tarnams gali suteikti ir gebėjimą veikti (Iz 40:29). Šventąja dvasia jis sužadina mūsų įgimtus gabumus ir per savo organizaciją išmoko įvairių darbų (Iš 35:30–35). Jei gavę kokią nors užduotį nežinome, kaip ją atlikti, prašykime pagalbos. Taip pat kreipkimės į Tėvą danguje, kad duotų „neįprastai didelės galios“, ir jis dosniai jos duos (2 Kor 4:7; Lk 11:13). Praeityje norą ir gebėjimą veikti Jehova suteikė daugeliui savo tarnų, vyrų ir moterų. Aptarkime keletą pavyzdžių iš Biblijos ir pamąstykime, ką patys galėtume daryti, kad Jehovai būtume kuo naudingesni.

5. Kada Mozė tapo tinkamas Jehovos skirtai užduočiai ir ko galime iš to pasimokyti?

⁵ Jehovos valia Mozė tapo izraelitų vaduotoju. O kada jis tapo tinkamas šiai užduočiai? Ar tada, kai buvo „išmokytas visos egiptiečių išminties“ ir manė pats galįs tautiečius išvaduoti? (Apd 7:22–25) Ne, pirmiau Jehova išmokė Mozę nuolankumo, romumo ir tik tada siuntė jį pas savo tautą (Apd 7:30, 34–36). Dievas įkvėpė Mozei drąsos stoti prieš galingiausią žmogų Egipte, prieš patį valdovą (Iš 9:13–19). Ko šis pavyzdys iš Biblijos mus pamoko? Savo užmojus Jehova įgyvendina per tuos, kurie ugdosi tokias kaip jo savybes ir kliaujasi jo pagalba, o ne savo jėgomis (Fil 4:13).

6. Kaip Jehova padėjo karaliui Dovydui per Barzilają ir ko iš to pasimokome?

⁶ Prisiminkime ir Jehovos tarną Barzilają. Jis gyveno praėjus keliems šimtmečiams nuo Mozės laikų. Kai karalius Dovydas ir jo žmonės bėgo nuo Abšalomo ir buvo „alkani, pavargę ir ištroškę“, Jehova įkvėpė Barzilają jais pasirūpinti. Padėdamas jiems, Barzilajas, jau senyvo amžiaus, kartu su kitais rizikavo gyvybe. Šis dievobaimingas vyras nemanė, kad Jehovai dėl savo senatvės yra nebenaudingas, – dosniai davė Dievo tarnams to, ko reikėjo (2 Sam 17:27–29). Ar įžvelgiame sau pamoką? Kad ir kokio amžiaus būtume, Jehova gali įkvėpti mus pasirūpinti tiek vietiniais, tiek kitų šalių bendratikiais, stokojančiais būtiniausių dalykų (Pat 3:27, 28; 19:17). Jei negalime jais pasirūpinti tiesiogiai, turime galimybę aukoti  mūsų pasaulinei veiklai, kad prireikus būtų iš ko suteikti pagalbą broliams ir sesėms (2 Kor 8:14, 15; 9:11).

7. Kuo Simeonas galėjo būti naudingas Jehovai ir kaip tai mus padrąsina?

⁷ Pakalbėkime apie dar vieną garbaus amžiaus vyrą – Jeruzalėje gyvenusį Jehovos tarną Simeoną. Jehova jam buvo pažadėjęs, kad jis nemirs, kol neišvys Mesijo. Šis pažadas turėjo Simeoną labai nudžiuginti, nes Mesijo jis laukė jau daug metų. Už ištvermę ir stiprų tikėjimą Jehova jam atlygino: vieną dieną Simeonas „dvasios vedamas“ atėjo į šventyklą ir tenai pamatė vaikelį Jėzų – būsimą Jehovos Pateptąjį. Tada Jehova įkvėpė Simeoną paskelbti apie tą vaikelį pranašystę (Lk 2:25–35). Nors tikriausiai nebematė, kaip Jėzus tarnavo žemėje, Simeonas buvo laimingas, kad Jehova tą pranašystę ištarė per jį. Ateityje naujajame pasaulyje šio dievobaimingo vyro laukia dar geresni dalykai – kartu su kitais jis patirs, kokia palaima yra gyventi žemėje valdant Jėzui Kristui (Pr 22:18). Mes irgi džiaugiamės bet kokia, net ir menkiausia, galimybe būti Jehovai naudingi.

8. Kokiomis aplinkybėmis galime, kaip ir Barnabas, būti Jehovai naudingi?

⁸ Kitas sektinas pavyzdys – geraširdis ir dosnus pirmojo amžiaus krikščionis vardu Juozapas, dar vadinamas Barnabu, tai yra „paguodos sūnumi“ (Apd 4:36, 37). Apaštalai taip jį praminė veikiausiai dėl to, kad jis mokėjo guosti kitus. Pavyzdžiui, Barnabas atėjo į pagalbą neseniai krikščioniu tapusiam Sauliui, nors daugelis brolių šio buvusio bendruomenių persekiotojo šalinosi. Be abejo, Saulius buvo jam už tai labai dėkingas (Apd 9:21, 26–28). O ką Jeruzalės vyresnieji pasiuntė į tolimąją Sirijos Antiochiją, sužinoję, kad ten gyvenantiems broliams reikia padrąsinimo? Ne ką kitą, o Barnabą. Ir gerai, kad pasirinko būtent jį. Kaip rašoma Biblijoje, Barnabas „ragino juos visus būti ryžtingus ir ištikimus Viešpačiui“ (Apd 11:22–24). Jehova ir šiandien gali padėti mums tapti paguodos sūnumis kitiems. Per mus jis gali paguosti artimojo netekusį brolį ar sesę. Taip pat gali mus paskatinti aplankyti sergantį ar prislėgtą bendratikį, jam paskambinti ir pasakyti keletą malonių žodžių. Ar, kaip ir Barnabas, stengiamės būti Jehovai naudingi? (1 Tes 5:14)

9. Kaip Jehova padėjo broliui vardu Vasilijus tapti geru bendruomenės ganytoju ir ko mes galime iš to pasimokyti?

⁹ O štai kaip buvo su mūsų broliu vardu Vasilijus. Jehova padėjo jam tapti geru bendruomenės ganytoju. Vyresniuoju Vasilijų paskyrė, kai jam buvo 26-eri. Brolis baiminosi, kad nesugebės teikti dvasinę pagalbą bendratikiams, ypač tiems, kurie gyvenime turi daug bėdų. Daug ko jį išmokė brandūs vyresnieji, taip pat labai padėjo Karalystės tarnybos kursai. Vasilijus negailėjo pastangų. Jis susidarė nedidelių tikslų sąrašą ir kaskart, kai vieną iš tų tikslų pasiekdavo, įgaudavo daugiau pasitikėjimo savimi. „Tai, kas anksčiau mane gąsdino, dabar džiugina, – sako jis. – Kai Jehova padeda rasti taiklią Biblijos eilutę ir brolį ar sesę paguosti, pasijaučiu labai laimingas.“ Broliai, jeigu jūs, kaip ir Vasilijus, norite būti Jehovai  naudingi, jis suteiks jums gebėjimą daugiau nuveikti bendruomenės labui.

10. Kuo mums sektinas Abigailės pavyzdys?

¹⁰ Dovydas su savo ištikimais kariais slapstėsi nuo karaliaus Sauliaus. Jiems trūko maisto, todėl Dovydo vyrai kreipėsi į turtingą izraelitą vardu Nabalas prašydami juos sušelpti. Vyrai pagrįstai tikėjosi iš jo pagalbos, nes iki tol dykumoje saugojo jam priklausančias kaimenes. Tačiau Nabalas buvo savanaudis ir atsisakė jiems ką nors duoti. Tai sužinojęs Dovydas įniršo ir jau ketino su juo ir su visais jo šeimynos vyrais susidoroti (1 Sam 25:3–13, 22). Tuomet suskubo veikti Nabalo žmona Abigailė, protinga ir graži moteris. Ji parodė didžiulę drąsą – puolė Dovydui po kojų ir maldavo susilaikyti nuo keršto. Abigailė nenorėjo, kad Dovydas užsitrauktų kraujo kaltę, ir pagarbiai ragino jį palikti kerštą Jehovai. Nuolanki jos kalba ir nuovokus elgesys palietė Dovydui širdį ir jis suprato, kad šią moterį atsiuntė pats Jehova (1 Sam 25:23–28, 32–34). Abigailė buvo naudinga Jehovai, nes ugdėsi gražias savybes. Naudingos Jehovai gali būti ir mūsų sesės, jei tik ugdosi pagarbumą ir įžvalgą. Jehova per tokias krikščiones stiprina šeimas ir bendruomenes (Pat 24:3; Tit 2:3–5).

11. Kokį pavyzdį paliko Šalumo dukterys ir kas šiandien juo seka?

¹¹ Pakalbėkime apie Šalumo dukteris, gyvenusias praėjus keliems šimtmečiams nuo Dovydo ir Abigailės laikų. Jos darbavosi prie Jeruzalės sienos atstatymo, taigi Jehovai irgi buvo labai naudingos (Neh 2:20; 3:12). Nors Šalumas užėmė aukštas pareigas, jo dukterys, gresiant pavojui, kartu su tautiečiais noriai ėmėsi sunkaus darbo (Neh 4:15–18). Jų požiūris buvo visai kitoks nei žymių Tekojos vyrų – šie „nepanoro nusižeminti“ ir prisidėti prie darbų (Neh 3:5). Įsivaizduokime, kaip Šalumo dukterys džiaugėsi, kai praėjus vos 52 dienoms siena buvo užbaigta! (Neh 6:15) Šiandien nemažai mūsų sesių džiaugiasi galėdamos tarnauti teokratinėse statybose, prisidėti prie remonto ir panašių darbų. Tų patyrusių, energingų ir Dievui atsidavusių sesių indėlis yra išties didžiulis.

12. Kuo galime būti naudingi Jehovai, kaip ir Tabita?

¹² Gerą pavyzdį mums paliko ir pirmajame amžiuje gyvenusi Kristaus sekėja vardu Tabita. Jehova įkvėpė ją daryti daug gerų darbų ir šelpti vargšus, ypač našles (Apd 9:36). Šiai dosniai ir geraširdei krikščionei mirus, daugelis gedėjo. Bet kaip jie džiaugėsi, kai apaštalas Petras ją iš mirties prikėlė! (Apd 9:39–41) Ko iš Tabitos pasimokome? Ar būtume jauni, ar vyresnio amžiaus, visi prireikus galime suteikti broliams ir sesėms praktinę pagalbą (Hbr 13:16).

13. Ką Jehovos padedama nuveikė drovi sesė vardu Rūta ir ką ji pasakė?

¹³ Viena sesė vardu Rūta buvo labai drovi, bet norėjo tarnauti misioniere. Vaikystėje ji bėgiodavo nuo namo prie namo, dalindama lankstinukus. „Man labai patiko tas darbas“, – sakė ji. Tačiau kalbėti akis į akį su žmogumi apie Dievo Karalystę ji nedrįsdavo. Sulaukusi 18 metų Rūta, nors ir labai nedrąsi,  tapo pioniere. 1946-aisiais ji buvo pakviesta mokytis Gileado mokykloje. Sesę paskyrė tarnauti į Havajus, vėliau – į Japoniją. Jehova iš jos padarė įgudusią gerosios naujienos skelbėją, ir tuose kraštuose ji nuveikė išties daug. Beveik 80 metų praleidusi tarnyboje, Rūta pasakė: „Mane stiprina Jehova. Jis padėjo man įveikti drovumą. Tvirtai tikiu, kad Jehova gali panaudoti kiekvieną juo pasikliaujantį.“

14. Ko, pasak Kolosiečiams 1:29, reikia, kad būtume Jehovai naudingi?

¹⁴ Kaip byloja istorija, Jehova savo tarnus pasitelkdavo įvairiausioms užduotims. Ar tu būsi, kuo Jehovai reikės? Tai labai priklauso nuo tavo norios dvasios ir pastangų. (Perskaityk Kolosiečiams 1:29.) Jei tik norėsi, Jehova gali padaryti tave uoliu evangelizuotoju, geru mokytoju, atjaučiu guodėju, įgudusiu darbininku, ištikimu draugu ar kuo kitu, kad jo valia įvyktų.

15. Ko, remiantis 1 Timotiejui 4:12, 15, jauni broliai turėtų Jehovą melsti?

¹⁵ O dabar kreipiamės į jus, jauni broliai, kurie greitai būsite pilnamečiai. Bendruomenėms labai reikia energingų brolių, kurie imtųsi didesnės atsakomybės ir taptų patarnautojais. Daugelyje bendruomenių jų yra mažiau nei vyresniųjų, todėl skatiname jus, jaunuoliai, ugdytis norą daugiau bendratikiams patarnauti. Kai kurie broliai sako: „Man gerai būti ir paprastu skelbėju.“ Jeigu ir tu taip jautiesi, melsk Jehovą, kad įkvėptų tau norą būti patarnautoju ir suteiktų gebėjimą tą tarnystę atlikti (Mok 12:1). Mums reikia tavo pagalbos! (Perskaityk 1 Timotiejui 4:12, 15.)

16. Ko ir kodėl turėtum Jehovą prašyti?

¹⁶ Jehova gali padaryti, kad pagal jo valią taptum, kuo reikia. Tad prašyk Dievą suteikti tau norą ir gebėjimą dirbti jo pavestą darbą. Ar esi jaunas, ar garbaus amžiaus, jau dabar naudok savo laiką, jėgas, gabumus ir išteklius Jehovos šlovei (Mok 9:10). Atsiradus galimybei daugiau nuveikti dėl Dievo, būtinai ja pasinaudok, o jei manai, kad nesugebėsi, vyk tas mintis šalin. Būti Jehovos tarnais mums tikra garbė. Taigi, kaip tik galėdamas šlovink savo dangiškąjį Tėvą – jis išties to vertas!