1. Kodėl Jehova yra vertas mūsų visiškos ištikimybės?

JEHOVA mus sukūrė ir davė gyvybę, todėl yra vertas mūsų visiškos ištikimybės (Apr 4:11). Žinoma, savo Dievą mes mylime ir jaučiame jam pagarbą, tačiau kartais mūsų ištikimybei gali iškilti pavojus. Kaip tai nutinka? Kad tai suprastume, pirma išsiaiškinkime, ką žodžiai „visiška ištikimybė“ reiškia Biblijos kontekste.

2. Ką, remiantis Išėjimo 34:14, mums reiškia būti ištikimiems Dievui?

² Kad tikrai būtume ištikimi Jehovai, turime mylėti jį visa širdimi ir jam vieninteliam tarnauti. Niekam nevalia užimti Dievo vietos mūsų širdyje. (Perskaityk Išėjimo 34:14.)

3. Kokių turime svarių priežasčių būti savo Dievui ištikimi?

³ Mes gerai žinome, dėl kokių priežasčių savo Dievui norime būti ištikimi. Atsidavę jam esame pirmiausia dėl to, kad jį pažįstame. Mes žavimės jo asmenybe, mums patinka tai, kas jam patinka, ir nekenčiame to, ko jis nekenčia. Mes suprantame, kad esame sukurti vykdyti jo valią, ir noriai tą valią vykdome. Mums tikra garbė būti jo draugais (Ps 25:14). Kuo daugiau apie savo Kūrėją sužinome, tuo labiau jį pamilstame (Jok 4:8).

4. a) Kaip Šėtonas mėgina atitolinti mus nuo Jehovos? b) Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Pasaulį valdo Šėtonas. Jis daro viską, kad pasiduotume pasaulio įtakai – susitelktume į natūralius žmogiškus  troškimus ir tenkintume kūno geismus (Ef 2:1–3; 1 Jn 5:19). Taip piktasis nori atitolinti mus nuo Jehovos, kad nebetarnautume jam visa širdimi. Šiame straipsnyje aptarsime du dalykus, kuriais Šėtonas mus vilioja. Pirma, jis kursto norą praturtėti. Antra, mėgina įtraukti į netinkamas pramogas.

5. Kodėl turime žiūrėti, kad širdyje neatsirastų meilės pinigams?

⁵ Nestokoti maisto, turėti gerų drabužių ir padorų būstą – tai natūralūs žmogaus troškimai. Tačiau svarbu žiūrėti, kad mūsų širdyje neatsirastų meilės pinigams. Daugelis žmonių pasaulyje yra „godūs pinigų“ ir trokšta už juos įsigyti daug daiktų (2 Tim 3:2). Jėzus žinojo, kad tuo gali užsikrėsti ir jo sekėjai. Jis sakė: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: vieno jis nekęs ir jį niekins, o kitą mylės ir bus prie jo prisirišęs. Negalite vergauti kartu ir Dievui, ir turtams“ (Mt 6:24). Jeigu Jehovos tarnas daug laiko ir pastangų eikvotų norėdamas praturtėti, jis iš esmės mėgintų tarnauti dviem šeimininkams. Tai jau nebūtų visiška ištikimybė Jehovai.

6. Kokią pamoką įžvelgiame Jėzaus žodžiuose Laodikėjos bendruomenei?

⁶ Pirmojo amžiaus pabaigoje gyvenę Laodikėjos miesto krikščionys gyrėsi: „Aš turtingas ir pralobęs, man nieko nestinga.“ Tačiau Jehovos ir Jėzaus akyse jie, Biblijos žodžiais tariant, buvo vargani, apgailėtini, beturčiai, akli ir nuogi. Jėzus supeikė laodikiečius ne dėl to, kad jie turėjo turto, o dėl to, kad turtą pamilo ir taip atitolo nuo Jehovos (Apr 3:14–17). Pajautę, kad širdyje  randasi noras praturtėti, iškart taisykime savo mąstymą (1 Tim 6:7, 8). Jeigu delsime, širdis taps pasidalijusi ir Jehovai mūsų tarnystė nebebus priimtina. Jis juk reikalauja „visiškos ištikimybės“ (Įst 4:24). O kaip gali nutikti, kad pinigai mūsų gyvenime taps labai svarbūs?

7–9. Ko galime pasimokyti iš vyresniojo vardu Deividas patirties?

⁷ Štai Deividas, gyvenantis Jungtinėse Valstijose, tarnauja bendruomenės vyresniuoju. Kadangi, pasak jo paties, jis buvo labai atsidavęs savo darbui, kompanijos, kurioje dirbo, vadovai pakėlė jį į aukštesnes pareigas. Deividas net buvo pripažintas vienu geriausių savo srities specialistų šalyje. „Tuomet maniau, kad tai Jehovos palaiminimas“, – sako jis. Bet ar taip buvo iš tikrųjų?

⁸ Laikui bėgant Deividas pamatė, kad dėl darbo jo ryšys su Jehova silpsta. Brolis pasakoja: „Ir per sueigas, ir tarnyboje pagaudavau save galvojant apie darbo reikalus. Uždirbdavau daug, bet jaučiau vis didesnę įtampą ir pašlijo santykiai su žmona.“

⁹ Deividas suprato, kad turi persvarstyti savo prioritetus. „Pasiryžau taisyti padėtį“, – sako jis. Deividas norėjo pakoreguoti savo darbo tvarkaraštį ir kreipėsi dėl to į darbdavį. Viskas baigėsi tuo, kad mūsų brolis neteko darbo. Ką tada jis darė? „Jau kitą dieną užpildžiau paraišką nuolat tarnauti pagalbiniu pionieriumi“, – prisimena jis. Kad užsidirbtų pragyvenimui, jiedu  su žmona nusprendė teikti valymo paslaugas. Po kurio laiko Deividas pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi, paskui prie jo prisijungė ir žmona. Nors valymo darbas nėra prestižinis, jiedu to nesureikšmina. Jų pajamos sudaro vos dešimtadalį to, ką uždirbdavo anksčiau, tačiau tai yra būtent tiek, kiek reikia padengti mėnesio išlaidoms. Deividas su žmona įsitikino, kad Dievas visada rūpinasi tais, kurie laiko jį svarbiausiu gyvenime ir pirmiausia ieško jo Karalystės (Mt 6:31–33).

10. Ką mums reiškia saugoti savo širdį?

¹⁰ Ar turime daug, ar mažai, svarbu saugoti savo širdį – žiūrėti, kad joje neatsirastų vietos pinigų meilei ir darbas netaptų svarbesnis už krikščionio tarnystę. Iš kur žinosime, kad toks pavojus jau gresia? Jei tarnyboje ar per sueigas vis galvojame apie darbą, jei nerimaujame dėl to, ar ateityje turėsime iš ko pragyventi, jei dėl pinigų ir turto kyla konfliktų šeimoje arba jei nesinori imtis neprestižinio darbo, nors dėl to atsirastų daugiau laiko tarnybai, verta susimąstyti (1 Tim 6:9–12). Svarstydami apie tai nepamirškime, kad Jehova mus myli ir savo ištikimiems tarnams yra pažadėjęs: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.“ Tad visai suprantama, kodėl apaštalas Paulius perspėjo: „Tenebūna jūsų gyvenime meilės pinigams“ (Hbr 13:5, 6, išnaša).

11. Kokį poveikį žmogui gali padaryti pramogos?

¹¹ Mes mėgstame maloniai leisti laiką – juk ir pats Jehova nori, kad gyvenimas mums teiktų džiaugsmą. Biblijoje sakoma: „Nieko žmogui nėra geriau kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu“ (Mok 2:24). Deja, nemažai populiarių pramogų daro žalingą poveikį, dėl to žmonės vis mažiau paiso moralės normų ir ima toleruoti ar net pamėgsta dalykus, kurie Dievo Žodyje smerkiami.

12. Kodėl, remiantis 1 Korintiečiams 10:21, 22, turime būti labai apdairūs rinkdamiesi pramogas?

¹² Jei norime Jehovai tarnauti visa širdimi, negalime, taip sakant, valgyti nuo „Jehovos stalo“ ir nuo „demonų  stalo“. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:21, 22.) Paprastai valgyti susėdame su artimais žmonėmis. O jeigu, pavyzdžiui, žiūrėtume filmus, kuriuose rodomas smurtas, okultizmas, amoralumas ar propaguojama pasaulietiška mąstysena ir siekiai, mes iš tikrųjų valgytume prie vieno stalo su Dievo priešais. Tokia bendrystė pakenktų ne tik mums patiems, bet ir mūsų ryšiui su Jehova.

13, 14. Kodėl, remiantis Jokūbo 1:14, 15, svarbu žiūrėti, kuo maitiname savo protą ir širdį? Prašom pailiustruoti.

¹³ Su laisvalaikio užsiėmimais yra kaip su maistu. Mūsų valioje yra rinktis, ką valgysime, tačiau kai maistą nuryjame, vyksta procesai, kurie jau nėra mūsų valioje, – maistines medžiagas pasisavina organizmas. Jei maitinsimės sveikai, tai išeis į naudą, jei nesveikai – pakenksime sau. Žinoma, rezultatas pasimatys ne iškart, o praėjus kuriam laikui.

¹⁴ Mūsų valioje yra rinktis ir, pavyzdžiui, ką žiūrėsime, skaitysime ar klausysime, bet kai visa ta informacija patenka į protą ir širdį, prasideda procesai, kurie nuo mūsų nebepriklauso. Į protą ir širdį priėmę gerus dalykus, atsigausime, o priėmę žalingus – sau pakenksime. (Perskaityk Jokūbo 1:14, 15.) Tos žalos galbūt ir nepajausime tuoj pat, bet anksčiau ar vėliau ji pasimatys. Biblija mus perspėja: „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi! Ką žmogus sėja, tą ir pjaus: jei sėja, kas patinka kūnui, pjaus sugedimą“ (Gal 6:7, 8). Kaip tad svarbu neįsileisti į protą ir širdį dalykų, kurių Jehova nekenčia! (Ps 97:10)

15. Kokią dovaną esame gavę nuo Jehovos?

¹⁵ Daug Jehovos tarnų smagiai leidžia laisvalaikį žiūrėdami mūsų internetinę televiziją JW Broadcasting^®. Sesė vardu Merilin sako: „Mūsų televizijos laidos padėjo man į gyvenimą žvelgti pozityviau. Galiu žiūrėti viską, netinkamo turinio laidų paprasčiausiai nėra. Kai jaučiuosi vieniša ar nusiminusi, susirandu kokią įkvepiančią kalbą ar pažiūriu Betelio rytinę programą. Tada pasijaučiu arčiau Jehovos ir jo organizacijos. Televizija JW Broadcasting visiškai pakeitė mano gyvenimą.“ Ar ir tu džiaugiesi šia Jehovos dovana? Be naujų laidų, išleidžiamų kas mėnesį, mūsų internetinės televizijos videotekoje galima rasti įvairių vaizdo siužetų, audiotekoje – garso įrašų ir nuotaikingų dainų.

16, 17. a) Kodėl turėtume žiūrėti, kiek laiko skiriame įvairiems užsiėmimams? b) Kaip galėtume nusistatyti ribas?

¹⁶ Turime žiūrėti ne tik kokius laisvalaikio užsiėmimus renkamės, bet ir kiek laiko jiems aukojame. Jei nenusistatysime ribų, gali nutikti taip, kad laiko tiems užsiėmimams išeis daugiau nei dvasinei veiklai. Su tuo kovoti tenka daugeliui. Štai viena aštuoniolikmetė vardu Abigailė sako: „Po sunkios dienos norisi atsipalaiduoti prie televizoriaus. Bet jei savęs nekontroliuočiau, prie ekrano prasėdėčiau valandų valandas.“ Jaunas brolis vardu Samuelis atvirauja: „Supratau, kad esu pernelyg įnikęs į trumpus internetinius filmukus. Pradedu žiūrėti vieną ir susivokiu tik tada, kai jau būna prabėgusios kokios trys keturios valandos.“

 ¹⁷ Ką daryti, kad leisdami laisvalaikį neprarastume saiko? Iš pradžių įvertinkime, kiek laiko įvairiems užsiėmimams išeina. Kodėl gi vieną savaitę nepamėginus užsirašyti į kalendorių, kiek valandų praleidome prie televizoriaus, naršydami internete ar žaisdami telefone vaizdo žaidimus? Jei paaiškės, kad prie tų dalykų užsibūname per ilgai, susidarykime dienotvarkę – visų pirma įtraukime svarbiausius darbus, paskui įrašykime, ką veiksime laisvalaikiu, ir, suprantama, nepamirškime paprašyti Jehovą pagalbos laikytis to plano. Pamatysime: laiko ir jėgų užteks ir Biblijos studijoms, ir šeimos dvasinio ugdymo vakarui, ir sueigoms, ir evangelizacijos tarnybai. Tada laisvalaikį galėsime leisti be sąžinės graužaties.

18, 19. Iš ko matysis, kad Jehovai esame atsidavę visa širdimi?

¹⁸ Paminėjęs, kad šiam sugedusiam pasauliui ateina galas ir kad krikščionys laukia naujo pasaulio, apaštalas Petras pasakė: „Mylimieji, šito laukdami darykite viską, kad galiausiai Dievo akivaizdoje būtumėte be dėmės, be ydos ir taikoje su juo“ (2 Pt 3:14). Jei klausysime šio pamokymo ir kaip įmanydami stengsimės saugoti savo moralinį ir dvasinį tyrumą, Jehova matys, kad esame atsidavę jam visa širdimi.

¹⁹ Šėtonas ir jo valdomas pasaulis ir toliau darys mums įtaką, kad pamirštume, kas krikščionio gyvenime svarbiausia (Lk 4:13). Kad ir kaip nelengva būtų, niekam neleisime užimti Dievo vietos mūsų širdyje. Jehova vienintelis yra vertas mūsų visiškos ištikimybės.