1. Ką žmogus turėjo daryti, norėdamas su kokiu reikalu kreiptis į Persijos karalių?

NUSIKELK mintimis į senovės Persiją ir įsivaizduok, kad nori labai svarbiu reikalu kreiptis į karalių. Kadangi jo rūmai stovi Sūzų mieste, leidiesi į kelionę. Tačiau pas valdovą taip lengvai nepateksi, – pirmiausia turėsi gauti jo sutikimą tave priimti. Jei ateitum nekviestas, veikiausiai tave nubaustų mirties bausme (Est 4:11).

2. Iš ko suprantame, kad į Jehovą galime kreiptis be jokios baimės?

² Laimei, Jehova visai kitoks nei Persijos karalius. Savo galia ir didybe jis pranoksta bet kurį valdovą, vis dėlto į jį kreiptis galime kada panorėję. Mūsų Didysis Kūrėjas, Visagalis, Visavaldis nori, kad kreiptumės į jį be jokios baimės, netgi ragina vadinti jį Tėvu (Mt 6:9). Labai gera žinoti, kad su Jehova galime turėti glaudų ryšį.

3. a) Kodėl Jehovą dera vadinti Tėvu? b) Apie ką pakalbėsime šiame straipsnyje?

³ Jehovą išties galime vadinti savo Tėvu – jis davė mums gyvybę (Ps 36:9). Tėvo, suprantama, reikia klausyti. Jei darysime tai, ko jis iš mūsų tikisi, sulauksime dosnaus atlygio (Hbr 12:9). Jehovos dėka jau dabar patiriame daug gera. Bet tai dar ne viskas – jis yra pažadėjęs mums amžiną gyvenimą: vieniems danguje, kitiems – žemėje. Skaitydami šį straipsnį sužinosime,  kaip dangiškasis Tėvas mus globoja šiandien ir kodėl galime būti tikri, kad jis rūpinsis mumis ir ateityje. Bet pirmiau pakalbėkime, kas liudija, kad Jehova mus myli ir visaip padeda.

4. Kodėl kai kuriems sunku galvoti apie Jehovą kaip apie savo Tėvą?

⁴ Ar tau sunku galvoti apie Jehovą kaip apie savo Tėvą? Kai kurie prieš Dievą jaučiasi menki ir nereikšmingi. Jie netiki, kad Visagaliui yra svarbūs. Bet dangiškasis Tėvas mus patikina, kad jam rūpime kiekvienas. Jis davė mums gyvybę ir ragina jo ieškoti. Apaštalas Paulius, kalbėdamas apie tai atėniečiams, pasakė: „[Dievas] yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17:24–29). Jehova nori, kad mūsų ryšys su juo būtų artimas – kaip vaiko su švelniu ir rūpestingu tėvu.

5. Ką suprantame iš vienos sesės žodžių?

⁵ Kai kam galvoti apie Jehovą kaip apie Tėvą nelengva dėl to, kad savo tėvo meilės ir švelnumo mažai tepatyrė arba nepatyrė išvis. Viena sesė sako: „Tėvas dažnai mane užgauliodavo. Todėl kai pradėjau studijuoti Bibliją, artimo ryšio su dangiškuoju Tėvu nejaučiau. Viskas pasikeitė, kai geriau jį pažinau.“ Gal ir tu nejauti artimo ryšio su Jehova? Jei taip, nenusimink. Laikui bėgant suprasi, kad jis – geriausias Tėvas, koks tik gali būti.

6. Iš kur, remiantis Mato 11:27, galime daugiau sužinoti apie dangiškąjį Tėvą?

⁶ Kad Jehova yra geras ir rūpestingas Tėvas, galime suprasti iš Jėzaus žodžių ir darbų. (Perskaityk Mato 11:27.) Jėzus yra tobulas savo Tėvo atvaizdas. Jis sakė: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14:9). Kalbėdamas apie Jehovą Jėzus dažnai jį vadino Tėvu. Vien evangelijose randame beveik 200 tokių atvejų. Jėzus, matyt, norėjo, kad žmonės suprastų: Jehova yra geras ir rūpestingas Tėvas (Jn 17:25, 26).

7. Ką apie Jehovą sužinome iš to, kokie buvo jo ir Sūnaus tarpusavio santykiai?

⁷ Kai ką apie Jehovą galime sužinoti ir iš to, kokie buvo jo ir Sūnaus tarpusavio santykiai. Jehova visada klausydavosi Jėzaus maldų. Ir ne tik klausydavosi, bet ir į jas atsakydavo (Jn 11:41, 42). Jėzus visada, net per sunkiausius išmėginimus, jautė: Tėvas jį myli ir palaiko (Lk 22:42, 43).

8. Kaip Jehova rūpinosi Jėzumi?

⁸ Jėzus pasakė: „Tėvo dėka esu gyvas“ (Jn 6:57). Taigi, jis pripažino, kad jo gyvybė priklauso nuo Tėvo – gyvybės Davėjo. Jėzus juo kliovėsi, ir būtiniausių dalykų jam netrūko. Svarbiausia, Jehova savo Sūnų visaip stiprino, kad šis liktų jam ištikimas (Mt 4:4).

9. Kas Jėzui liudijo, kad Jehova jį myli ir juo rūpinasi?

⁹ Jehovai, kaip rūpestingam Tėvui, labai rūpėjo, kad Jėzus visada jaustų jo paramą (Mt 26:53; Jn 8:16). Nuo išbandymų Sūnaus jis neapsaugojo, tačiau padėjo sunkų metą ištverti. Jėzus žinojo, kad kentėjimai nesitęs amžinai (Hbr 12:2). Jis aiškiai matė, kad Jehova juo rūpinasi – išklauso maldas, duoda visko, kas būtina žmogaus gyvybei, moko ir visaip palaiko (Jn 5:20; 8:28).  Dangiškasis Tėvas panašiai rūpinasi ir mumis. Pakalbėkime apie tai daugiau.

10. Kaip, remiantis Psalmyno 66:19, 20, pasireiškia Jehovos meilė mums?

¹⁰ Jehova klausosi mūsų maldų. (Perskaityk Psalmyno 66:19, 20.) Jis nėra nustatęs, kiek dažnai galime melstis, kokio turinio ir ilgumo tos maldos turi būti. Dievas ragina kreiptis į jį, kada tik reikia (1 Tes 5:17). Melstis Jehovai galime visokiu metu, nesvarbu, kur būtume. Jis nėra pernelyg užimtas, kad mus išklausytų – visada mielai skirs dėmesio. Tai suprasdami, Jehovą pamilstame dar labiau. „Myliu Jehovą, – rašė psalmininkas, – nes jis mano balsą ir mano maldavimus girdi“ (Ps 116:1).

11. Kaip Jehova atsako į mūsų maldas?

¹¹ Jehova mūsų maldų ne tik klausosi, bet ir į jas atsako. Apaštalas Jonas rašė: „Jei prašome pagal [Dievo] valią, jis mus girdi“ (1 Jn 5:14, 15). Tiesa, ne visada iš savo Tėvo gausime tokį atsakymą, kokio tikimės. Jis žino, kas mums geriausia, todėl kai kurių mūsų prašymų neišpildo arba išpildo ne tuoj pat (2 Kor 12:7–9).

12, 13. Kokiomis mūsų reikmėmis Jehova rūpinasi?

¹² Jehova rūpinasi mūsų reikmėmis. Šeimos maitintojams Dievas rodo pavyzdį – pats daro tai, ko iš jų tikisi (1 Tim 5:8). Jis aprūpina savo vaikus tuo, kas būtina, kad jiems nereikėtų nerimauti dėl maisto, drabužių ir pastogės (Mt 6:32, 33; 7:11). Dangiškasis Tėvas netgi pasirūpino mūsų ateitimi – tada nestokosime nieko.

¹³ Svarbiausia, Jehova suteikia mums visa, ko reikia, kad mūsų ryšys su juo būtų tvirtas. Visų pirma jis davė savo Žodį. Skaitydami jį suprantame, koks Dievas Jehova yra, kodėl mus sukūrė, ką dėl mūsų ir visos kūrinijos yra numatęs ir kokios ateities galime tikėtis. Dievas parodė mums asmenišką dėmesį – pasirūpino, kad tėvai ar koks kitas krikščionis padėtų mums jį pažinti. Jehova ir toliau mus palaiko per bendruomenės vyresniuosius ir kitus dvasingus bendratikius. Be to, moko ir lavina per sueigas, kur drauge su savo dvasine šeima jį garbiname. Visa tai aiškiai rodo, kad Jehova kaip tikras Tėvas mumis rūpinasi (Ps 32:8).

14. Kodėl Jehova mus moko ir auklėja ir kaip jis tai daro?

¹⁴ Jehova mus moko ir auklėja. Kaip jis tą daro? Kadangi, skirtingai nei Jėzus, esame netobuli, dangiškasis Tėvas prireikus mus sudrausmina. Biblijoje sakoma: „Ką Jehova myli, tą auklėja“ (Hbr 12:6, 7). Dievas mus auklėja drausmindamas įvairiais būdais. Pataisyti mąstymą gali kokia nors Biblijoje perskaityta ar per sueigą išgirsta mintis. Kartais paprotins bendruomenės vyresnieji. Šiaip ar taip, Jehova drausmina mus dėl to, kad myli (Jer 30:11).

15. Kokios pagalbos sunkiu metu sulaukiame iš Jehovos?

¹⁵ Jehova mus palaiko sunkiu metu. Kai vaikui nelengva, tėtis nepalieka jo vieno. Kai patiriame išbandymų, dangiškasis Tėvas irgi mus palaiko –  duoda šventosios dvasios, kad sustiprintų dvasiškai (Lk 11:13). Jehova stiprina mus ir emociškai. Jis, pavyzdžiui, yra pažadėjęs nuostabią ateitį ir, apie ją galvodami, sunkiu metu surandame jėgų ištverti. Kad ir kas nutiktų, dangiškasis Tėvas išgydys visas mūsų žaizdas. Vargai anksčiau ar vėliau baigsis, o Jehovos globą jausime amžinai (2 Kor 4:16–18).

16. Kas nutiko, kai Adomas nepakluso savo dangiškajam Tėvui?

¹⁶ Kad Jehova mus myli, suprantame iš to, kaip jis reagavo į pirmojo žmogaus neklusnumą. Adomas sulaukė bausmės – Dievas jį išvarė iš savo šeimos. Galimybės būti toje šeimoje neteko ir jo palikuoniai (Rom 5:12; 7:14). Vis dėlto Jehova nenorėjo, kad viskas taip ir liktų.

17. Kokį pažadą Jehova ištarė iškart po to, kai Adomas nusidėjo?

¹⁷ Adomą Jehova nubaudė, tačiau dėl jo palikuonių nusprendė padaryti kai ką gera. Dievas tuojau ištarė pažadą: tie, kurie jo klausys, bus priimti į jo šeimą (Pr 3:15; Rom 8:20, 21). Kad tai taptų įmanoma, Jehova parūpino išpirką – paaukojo savo mylimą Sūnų Jėzų. Akivaizdu, Dievas mus labai myli (Jn 3:16).

18. Iš ko suprantame, kad Jehova pasiruošęs priimti savo paklydusius vaikus?

¹⁸ Nors esame netobuli, Jehova nori, kad būtume jo šeimos nariai, ir našta mūsų nelaiko. Būna, savo Dievą nuviliame ar nuo jo nutolstame. Vis dėlto jis mūsų neišsižada. Jehova labai myli savo vaikus, ir Jėzus pailiustravo tai  papasakodamas palyginimą apie paklydėlį sūnų (Lk 15:11–32). Tėvas neprarado vilties, kad sūnus sugrįš, ir kai šis grįžo, šiltai sutiko ir priėmė atgal į šeimą. Gali būti, kad iš kelio išklydome ir mes. Tačiau neabejokime: jei atgailaujame, dangiškasis Tėvas mielai mus priims.

19. Kaip bus pašalinti Adomo nuodėmės padariniai?

¹⁹ Ateityje Jehova pašalins visus nuodėmės padarinius. Po Adomo maišto Jehova nusprendė įsivaikinti 144 000 žmonių. Drauge su jo Sūnumi jie danguje bus karaliai ir kunigai ir padės Dievo tarnams naujajame pasaulyje pasiekti tobulybę. Žmonėms, kurie atlaikys galutinį ištikimybės išbandymą, Jehova dovanos amžiną gyvenimą. Jis bus labai laimingas matydamas žemę pilną tobulų sūnų ir dukterų. Kokia šlovinga ateitis laukia žmonijos!

20. a) Iš ko akivaizdu, kad Jehova mus myli? b) Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

²⁰ Akivaizdu, Jehova mus labai myli. Jis – pats geriausias Tėvas. Dievas klausosi mūsų maldų, rūpinasi tiek fizinėmis, tiek dvasinėmis reikmėmis. Be to, moko mus ir visaip palaiko. Jehova yra pažadėjęs kai ką nuostabaus ir ateityje. Kaip džiaugiamės, kad turime tokį gerą ir rūpestingą Tėvą! Kaip galime į jo meilę atsiliepti? Apie tai – kitame straipsnyje.