„Lenkijos broliai“. Kodėl jie buvo persekiojami?

1638 metais Lenkijos seimas sudavė skaudų smūgį nedidelei religinei grupei — Lenkijos broliams: sunaikino jų bažnyčią bei spausdinimo mašiną, uždarė Rakovo universitetą, jo dėstytojus ištrėmė.

Po dvidešimties metų seimas ėmėsi tolesnių represijų. Jo įsaku, kiekvienas, priklausąs tai grupei, susidedančiai iš 10000 ar daugiau žmonių, privalėjo palikti Lenkiją. Kodėl susidarė ši kritiška padėtis šalyje, kuri tuo metu buvo laikoma pačia pakančiausia visoje Europoje? Už ką taip skaudžiai nukentėjo Lenkijos broliai?

VISKAS prasidėjo nuo rimto nesutarimo Lenkijos kalvinistų bažnyčioje. Pagrindinis ginčo klausimas buvo mokymas apie Trejybę. Vieno pažangaus Bažnyčios judėjimo vadovai atmetė šį mokymą kaip nepagrįstą Raštu. Bažnyčios vyresnybė supyko ir privertė tos srovės šalininkus pasitraukti.

Kalvinistai praminė kitamanius arijonais, * tačiau patys naujosios grupės nariai vadino save krikščionimis arba Lenkijos broliais. Jie dar buvo žinomi kaip socinistai, pagal italo Lelijaus Socinio vardą (jis buvo paveiktas Serveto idėjų, o jo sūnėnas Faustas Socinis atvyko į Lenkiją ir buvo žymus to judėjimo veikėjas).

Tuo laiku vienas lenkų didikas, Janas Senenskis, stengėsi duoti naujajai bažnyčiai, pasak jo paties, „ramią, nuošalią vietą“, kur ji galėtų augti. Naudodamasis Lenkijos karaliaus suteikta specialia privilegija, Senenskis įkūrė Rakovo miestą, vėliau tapusį šalies socinizmo centru. Senenskis garantavo Rakovo piliečiams daug teisių, tarp jų ir garbinimo laisvę.

Į naująjį miestą atvyko amatininkų, gydytojų, farmacininkų, miestelėnų, įvairių tikėjimų šlėktų. Čia taip pat suplaukė dvasininkų iš Lenkijos, Lietuvos, Transilvanijos, Prancūzijos ir net iš Anglijos. Tačiau ne visi nauji atvykėliai pritarė socinistų įsitikinimams, tad trejetą metų, nuo 1569-ųjų iki 1572-ųjų, Rakove virė nesibaigiantys teologiniai ginčai. Kuo tai baigėsi?

Skilimas

Socinistai suskilo į radikalių ir nuosaikių pažiūrų šalininkus. Nepaisant to, savo įsitikinimais jie apskritai išsiskyrė iš kitų. Jie neigė Trejybę, nepripažino naujagimių krikšto, dauguma neėmė ginklo į rankas ir dažniausiai netarnavo valstybės pareigūnais. *  Be to, socinistai neigė esant kančių vietą, pragarą. Taip jie ignoravo paplitusias religines tradicijas.

Tiek kalvinistų, tiek katalikų kunigai aršiai sukilo prieš tą grupę, tačiau socinistų dvasininkai pasinaudojo religinės pakantos aplinka, palaikoma tokių Lenkijos karalių kaip Zigmantas II Augustas, Steponas Batoras, ir skleidė savo mokymus.

Svarbus Budno vertimas

Tuo laiku plačiai vartojama kalvinistų išversta Biblija nebepatenkino daugelio skaitytojų. Raštas buvo verstas ne iš originalo kalbų, bet iš lotyniškos Vulgatos bei tuometinio prancūziško vertimo. „Dėl gražaus stiliaus nukentėjo turinio patikimumas bei tikslumas“, — rašoma viename leidinyje. Vertime buvo daug klaidų. Todėl vienam žinomam biblistui, Simonui Budnui, buvo pasiūlyta pataisyti tą vertimą. Jis nusprendė, jog lengviau imtis naujo vertimo, užuot taisius senąjį. Budnas pradėjo darbą maždaug 1567 metais.

Vertimo metu Budnas analizavo kiekvieną žodį bei jo variantus; Lenkijoje to nebuvo daręs nė vienas jo pirmtakas. Versdamas sunkesnes hebrajiško teksto vietas, paraštėje jis parašydavo pažodinį vertimą. Prireikus Budnas sukurdavo naujus žodžius ir stengėsi vartoti paprastą kasdieninę to meto lenkų kalbą. Jis norėjo pateikti skaitytojui patikimą, tikslų Biblijos vertimą.

Visa Budno išversta Biblija buvo išspausdinta 1572 metais. Tačiau leidėjai iškraipė jo Graikiškųjų Raštų vertimą. Budnas nesutriko ir ištaisė vertimą per dvejus metus. Puikus Budno darbas pranoko visus ankstesnius Graikiškųjų Raštų vertimus lenkų kalba. Be to, daugelyje teksto vietų jis sugrąžino Dievo vardą, Jehova.

XVI a. pabaigoje ir trejetą XVII a. dešimtmečių Rakovas, socinistų judėjimo židinys, buvo religiniu bei intelektualiniu centru. Jame Lenkijos brolių vadovai bei rašytojai spausdino savo traktatus bei knygas.

Jie rūpinosi lavinimu

Lenkijos brolių leidyba suintensyvėjo maždaug 1600 metais, atvežus į Rakovą spausdinimo mašiną. Ja buvo galima spausdinti ne tik straipsnelius, bet ir dideles knygas keliomis kalbomis. Netrukus Rakovas pasidarė geriausiu spaudos centru Europoje. Manoma, kad čia per 40 metų buvo išspausdinta daugiau nei 200 leidinių. Jiems buvo naudojamas aukštos kokybės popierius, gaminamas netoliese esančiame Lenkijos brolių fabrike.

Praėjo nedaug laiko ir Lenkijos broliai suprato, jog būtina šviesti savo bendratikius bei kitus žmones. Todėl 1602 metais buvo įsteigtas Rakovo universitetas. Čia mokėsi Lenkijos brolių, taip pat katalikų ir protestantų sūnūs. Nors universitetas buvo teologijos seminarija, į mokymo programą įėjo ne tik religija, bet ir užsienio kalbos, etika, ekonomika, istorija, teisė, logika, gamtos mokslai, matematika, medicina ir gimnastika. Universitete buvo didžiulė biblioteka; joje vis gausėjo vietinės spaustuvės leidinių.

Slenkant XVII a. dešimtmečiams atrodė, kad Lenkijos broliai nuolat klestės. Tačiau viskas pakrypo kitaip.

Bažnyčia ir valstybė puola

Lenkijos mokslų akademijos narys Zbignevas Ogonovskis rašo: „XVII a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje arijonų padėtis Lenkijoje ėmė staigiai blogėti.“ Taip atsitiko dėl  vis stiprėjančio katalikų dvasininkų spaudimo. Jie naudojosi kuo tik galėjo, net apkalbomis bei šmeižtu, norėdami sukompromituoti Lenkijos brolius. Išpuolius palengvino politinis pokytis šalyje. Naujasis Lenkijos karalius, Zigmantas III Vaza, buvo Lenkijos brolių priešas. Jo palikuonys, ypač Jonas II Kazimieras Vaza, irgi palaikė Katalikų Bažnyčios spaudimą Lenkijos broliams.

Padėtis pasidarė įtempta apkaltinus keletą Rakovo studentų tyčiniu kryžiaus išniekinimu. Tai buvo dingstis sugriauti Lenkijos brolių sostinę. Rakovo savininkas buvo seimo apkaltintas ‛blogio skleidimu’ už tai, kad rėmė Rakovo universitetą bei jo spaustuvę. Lenkijos brolius kaltino ardomąja veikla, orgijomis bei amoralia elgsena. Seimas nutarė uždaryti Rakovo universitetą, o Lenkijos brolių spausdinimo mašiną ir bažnyčią sunaikinti. Tikintiesiems buvo įsakyta palikti miestą. Universiteto dėstytojai buvo išvyti iš šalies prigrasinus mirties bausme. Kai kurie Lenkijos broliai išvyko į tokius saugesnius kraštus kaip Silezija bei Slovakija.

1658 metų seimo įsaku, Lenkijos broliai privalėjo parduoti savo turtą ir per trejetą metų apleisti šalį. Paskui terminas buvo sutrumpintas iki dvejų metų. Jam pasibaigus, visi tokio tikėjimo išpažinėjai turėjo būti baudžiami myriop.

Kai kurie socinistai apsigyveno Nyderlanduose ir tęsė leidybą. Transilvanijoje jų susirinkimas veikė iki XVIII a. pradžios. Savo sueigose, vykusiose iki trijų kartų per savaitę, jie giedojo psalmes, klausėsi pamokslų ir skaitė iš katekizmo, aiškinančio jų mokymus. Kad susirinkimas liktų tyras, bendratikiai buvo pataisomi, pamokomi, o prireikus ir pašalinami.

Lenkijos broliai tyrinėjo Dievo Žodį. Jie suprato kai kurias vertingas tiesas ir nedvejodami pasakojo jas kitiems. Tačiau galiausiai šie žmonės buvo išsklaidyti po Europą ir vis sunkiau begalėjo išlaikyti vienybę. Ilgainiui Lenkijos brolių judėjimas užgeso.

[Išnašos]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Socinistų dvasininkui priklausęs namas

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Viršuje: Rakovas šiandien; dešinėje matosi vienuolynas, įkurtas 1650 metais stengiantis sunaikinti bet kokį arijonizmo pėdsaką; apačioje: šioje vietoje katalikų kunigai pastatė kryžių norėdami išprovokuoti konfliktą su Lenkijos broliais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

1572 m. išleistos Nesvyžiaus Biblijos antraštinis puslapis (S. Budno vertimas)