Džiaukimės Dievu — savo Gelbėtoju
Džiaukimės Dievu — savo Gelbėtoju
„Aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!“ (HABAKUKO 3:18, Brb)
1. Ką matė savo regėjime Danielius prieš Babilono žlugimą 539 m. p. m. e.?
LIKUS daugiau nei dešimtmečiui iki Babilono žlugimo 539 m. p. m. e., senyvas pranašas Danielius matė įspūdingą regėjimą apie pasaulio įvykius iki pačios jų kulminacijos — kovos tarp Jehovos priešų ir Jo paskirto Karaliaus Jėzaus Kristaus. Kaip Danielius reagavo? Jis pasakė: ‛Labai nusilpau ir buvau sunerimęs dėl regėjimo’ (Danieliaus 8:27, Brb).
2. Kokią kovą Danielius matė regėjime ir kaip tu reaguoji žinodamas, kad ji arti?
2 O ką galėtume pasakyti apie save? Mus nuo tų laikų skiria daugybė amžių! Kaip reaguojame žinodami, kad Danieliaus vizijoje regėtas mūšis, Dievo karas Armagedonas, visai arti? Ką manome matydami, kad Habakuko pranašystėje minimas blogis taip paplitęs, jog Dievo priešų sunaikinimas yra neišvengiamas? Tikriausiai jaučiamės kaip Habakukas, pasak jo pranašysčių knygos trečiojo skyriaus žodžių.
Habakukas meldžia Dievo pasigailėjimo
3. Už ką Habakukas meldėsi ir kaip jo žodžiai veikia mus?
3 Habakuko 3 skyrius — tai malda. Pirmoje eilutėje ji dar vadinama rauda. Nors atrodo, jog pranašas meldžiasi už save, iš tikrųjų jis kalba Dievo išrinktosios tautos vardu. Mūsų laikais ši malda labai reikšminga Dievo tautai, skelbiančiai Karalystę. Todėl Habakuko 3 skyriaus žodžiai kelia mums ir nerimą, ir džiaugsmą. Habakuko malda, arba rauda, mus tikrai įkvepia džiaugtis Jehova, savo išgelbėjimo Dievu.
4. Kodėl Habakukas baiminosi ir kam, be abejonės, Dievas panaudos savo galią?
4 Iš dviejų ankstesnių straipsnių sužinojome, kad Habakuko laikais padėtis Jude buvo labai bloga. Jehova negalėjo to ilgai toleruoti ir turėjo imtis veiksmų kaip kažkada praeityje. Nenuostabu, kad pranašas aimanavo: „Viešpatie, girdėjau apie tavo gyrių, esu apstulbęs, Viešpatie, nuo tavo darbų“! Ką Habakukas turėjo omenyje? ‛Gyrius, kurį jis girdėjo apie Viešpatį’, buvo aprašyti Jehovos stebuklai prie Raudonosios jūros, dykumoje bei prie Jericho. Gerai juos žinodamas, Habakukas baiminosi, nes suprato, kad Jehova vėl panaudos didžiulę galią prieš savo priešus. Matydami šiuolaikinių žmonių sugedimą, mes taip pat neabejojame, kad Jehova imsis veiksmų kaip ir senovės laikais. Ar mes nuogąstaujame? Žinoma! Vis dėlto mes drąsiai meldžiame kaip pranašas Habakukas: „Atnaujink jį mūsų laikais, padaryk jį žinomą mūsų laikais! Būk gailestingas, net kai pyksti!“ (Habakuko 3:2) Tegul Dievas tinkamais „laikais“ vėl panaudoja savo antgamtinę jėgą ir tada tebūna gailestingas jį mylintiems žmonėms!
Jehova žygiuoja pirmyn!
5. Kaip „Dievas atėjo iš Temano“ ir kaip tai išsipildys per Armagedoną?
5 Kas atsitiks, kai Jehova atsakys į šį mūsų maldavimą pasigailėti. Atsakymas yra Habakuko 3:3, 4 (Brb). Pirmiausia pranašas sako: „Dievas atėjo iš Temano, Šventasis — nuo Parano kalno.“ Mozės laikais Izraelio tauta keliavo per dykumą Kanaano link pro Temaną ir Paraną. Didžiulei izraelitų miniai traukiant, atrodė, tarsi žygiuoja pats Jehova ir niekas negali jo sustabdyti. Prieš pat savo mirtį Mozė pasakė: „Viešpats atėjo nuo Sinajaus ir Seiro; Jis suspindėjo nuo Parano kalno; su Juo buvo tūkstančiai šventųjų [angelų]“ (Pakartoto Įstatymo 33:2, Brb). Per Armagedoną atakuodamas savo priešus, Jehova irgi parodys neįveikiamą galią.
6. Ką įžvalgūs krikščionys mato drauge su Dievo šlove?
6 Toliau Habakukas sako: „[Jehovos] šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus. Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė.“ Koks didingas reginys! Žinoma, žmonės negali pamatyti Jehovos Dievo ir likti gyvi (Išėjimo 33:20). Tačiau kai ištikimi Dievo tarnai apmąsto jo didybę, jų širdžių akys apšviečiamos (Efeziečiams 1:18). Įžvalgūs krikščionys mato ne vien Jehovos šlovę. Habakuko 3:4 tvirtinama: „Spinduliai švysčiojo iš jo rankos, — iš ten, kur slypi jo galybė.“ Tad neabejojame, kad Jehova yra pasirengęs veikti savo dešinės galia.
7. Ką reiškia pergalingas Dievo žygis maištininkams, sukilusiems prieš jį?
7 Dievo pergalingas žygiavimas reiškia pražūtį maištininkams. Habakuko 3:5 sakoma: „Maras žygiavo pirm jo, o mirtis sekė įkandin.“ 1473 m. p. m. e. izraelitams esant netoli Pažadėtosios žemės, daugelis jų maištavo — paleistuvavo ir garbino stabus. Dėl to daugiau nei 20000 žmonių žuvo nuo Dievo siųsto maro (Skaičių 25:1-9). Netolimoje ateityje, kai Jehova žygiuos į „didžiosios visagalio Dievo dienos kovą“, maištininkai už savo nuodėmes susilauks tokio pat atlygio. Kai kurie net gali mirti tiesiog nuo epidemijų (Apreiškimas 16:14, 16).
8. Kas laukia Dievo priešų, pasak Habakuko 3:6?
8 Dabar paklausyk vaizdingo kareivijų Jehovos veiksmų aprašymo. Habakuko 3:6 sakoma: „Kai [Jehova Dievas] sustojo, supurtė žemę; kai pažvelgė, drebėjo tautos. Amžinieji kalnai skeldėjo; palei jo senuosius kelius įdubo pirmykštės kalvos.“ Jehova iš pradžių ‛stovi’ tarsi karvedys, apžvelgiantis mūšio lauką. Jo priešai dreba iš baimės. Jie mato, kas su jais kausis, ir yra sukrėsti, sutrikę. Jėzus išpranašavo, jog tuo metu „visos žemės tautos ims raudoti“ (Mato 24:30). Jos per vėlai suvoks, kad niekas negali pasipriešinti Jehovai. Net tos žmonių organizacijos, kurios tariasi esančios ilgalaikės kaip „amžinieji kalnai“ bei „pirmykštės kalvos“, žlugs. Atrodys, tarsi Dievas ‛vaikšto senaisiais keliais’ — veikia kaip senovėje.
9, 10. Ką mums primena žodžiai iš Habakuko 3:7-11?
9 Jehova ‛užsidegė pykčiu’ savo priešininkams. O kokie bus Jehovos didžiosios kovos ginklai? Paklausyk pranašo: „Švytavai iš dėklo ištrauktu lanku, tavo žodžio prisotintos buvo strėlės. Upėmis vagojai žemę. Kalnai, tave matydami, drebėjo; pratrūko liūties srautas; suriaumojo jūrų bedugnė. Saulė iškėlė aukštai savo rankas, mėnulis sustojo savo didingoje buveinėje nuo šviesos tavo eiklių strėlių, nuo spindesio tavo žaibuojančios ieties“ (Habakuko 3:7-11).
10 Jozuės dienomis Jehova savo stulbinančia galia privertė saulę bei mėnulį stovėti vietoje (Jozuės 10:12-14). Habakuko pranašystė primena mums, kad tokią jėgą Jehova panaudos ir per Armagedoną. 1513 m. p. m. e. Jehova parodė turįs galią vandenų gelmėms, kai Raudonojoje jūroje sunaikino faraono kariuomenę. Po keturiasdešimties metų patvinęs Jordanas nesukliudė Izraeliui pergalingai įžengti į Pažadėtąją žemę (Jozuės 3:15-17). Pranašės Deboros laikais liūtys nuplovė Izraelio priešo Siseros kovos vežimus (Teisėjų 5:21). Ta pati potvynių, liūčių bei vandens gelmių galia bus Jehovos panaudota per Armagedoną. Be to, jo rankose — griaustinis ir žaibai it ietis ar strėlių pilnas dėklas.
11. Kas atsitiks, kai Dievas panaudos savo didžią galybę?
11 Visi tikrai apstulbs regėdami didžią Jehovos galią. Habakukas užsimena, jog naktis pasidarys lyg diena, o diena bus šviesi kaip niekad. Nežinia, ar šie įkvėpti pranašiški žodžiai apibūdina Armagedoną tiesiogine ar perkeltine prasme, tačiau aišku, jog Jehova įveiks visus priešus.
Dievo tautai išgelbėjimas garantuotas!
12. Ką Dievas padarys savo priešams ir kas bus išgelbėtas?
12 Toliau pranašas aprašo, kaip Jehova naikina savo priešus. Habakuko 3:12 sakoma: „Įniršęs per žemę žengei, įpykęs sutrypei tautas.“ Tačiau Jehova nenaikins kaip pakliūva. Bus išgelbėtų žmonių. „Išėjai gelbėti savo tautos, gelbėti savo pateptojo“, — sakoma Habakuko 3:13. Taip, Jehova išgelbės savo ištikimus pateptuosius tarnus. O didžioji Babelė, pasaulinė klaidingos religijos imperija, bus visiškai sunaikinta. Tačiau šiandien tautos mėgina nušluoti tyrą garbinimą. Gan greit Jehovos tarnus užpuls Gogo iš Magogo pajėgos (Ezechielio 38:1—39:13; Apreiškimas 17:1-5, 16-18). Ar ši Šėtono ataka pasiseks? Ne! Tuo metu Jehova ims rūsčiai bausti savo priešus, parblokšdamas juos po kojomis kaip javus ant grendymo. Tačiau jis išgelbės tuos, kurie šlovina jį dvasia ir tiesa (Jono 4:24).
13. Kaip išsipildys žodžiai iš Habakuko 3:13?
13 Apie visišką nedorėlių sunaikinimą kalbama taip: „Tu [Jehova]... sutrupinai nedorėlių namų galvą, apnuoginai juos nuo pamatų iki kaklo“ (Habakuko 3:13, Brb). Šie „namai“ — tai sugedusi sistema, susiformavusi veikiant Šėtonui Velniui. Ji bus sudaužyta į šipulius. „Galva“, arba priešiški Dievui vadovai, bus sutriuškinti. Visas statinys sutrupės iki pamatų ir jo nebeliks amžiams. Koks tai bus nuostabus palengvėjimas!
14—16. Kaip bus su Jehovos tauta ir su jos priešais, pasak pranašystės iš Habakuko 3:14, 15?
14 Armagedone kils sąmyšis tarp tų, kurie stengiasi sunaikinti Jehovos „pateptąjį“. Pasak Habakuko 3:14, 15 (Brb), pranašas kalba Dievui: „Tu pervėrei jo strėlėmis jo karius, kai jie kaip audra ėjo išblaškyti manęs, džiūgaudami, kad galės slaptoje praryti vargšą. Tu su savo žirgais perėjai jūrą galingų vandenų paviršiumi.“
15 Sakydamas ‛kariai... ėjo kaip audra manęs išblaškyti’, pranašas turi omenyje Jehovos pateptuosius tarnus. Tautos lyg pasalūnas plėšikas staiga puls Jehovos garbintojus norėdamos juos sunaikinti. Tie Dievo ir jo tautos priešai ‛džiūgaus’, būdami įsitikinę sėkme. Ištikimi krikščionys atrodys silpni it „vargšai“. Tačiau kai Dievo priešininkai pradės puolimą, Jehova privers juos atgręžti ginklus į save ir jie nukreips kovos įrankius, arba „strėles“, prieš savus karius.
16 Tai dar ne viskas. Jehova pasitelks antžmogiškus dvasinius kūrinius savo priešams galutinai sunaikinti. Jis su Jėzaus Kristaus vadovaujama dangiškąja „žirgų“ kariuomene pergalingai žygiuos per „jūrą“ ir per ‛galingus vandenis’, tai yra per šėlstančių priešininkų pulkus (Apreiškimas 19:11-21). Taip nedorėliai bus pašalinti nuo žemės. Kokia nepaprasta Dievo galybė ir teisingumas!
Jehovos diena artėja!
17. a) Kodėl galime neabejoti, kad Habakuko žodžiai išsipildys? b) Kaip galime laukti didžiosios Jehovos dienos sekdami Habakuku?
17 Galime būti tikri, jog Habakuko žodžiai greit išsipildys ir nebus uždelsta. Kaip tu reaguoji iš anksto tai žinodamas? Atsimink, jog Habakukas rašė Dievo įkvėptas. Jehovai pradėjus savo žygį, žemėje kils sumaištis. Nestebina pranašo žodžiai: „Girdžiu ir drebu visu kūnu; išgirdus balsą, mano lūpos virpa. Pašlijo mano kaulai, netikri tapo mano žingsniai. Vis dėlto ramiai laukiu dienos, kuri atneš nelaimę mus puolančiai tautai“ (Habakuko 3:16). Suprantama, kodėl Habakukas buvo labai sukrėstas. Tačiau ar jo tikėjimas susvyravo? Jokiu būdu! Jis nusiteikė ramiai laukti didžios Jehovos dienos (2 Petro 3:11, 12). Ar ne toks ir mūsų požiūris? Tikrai toks! Mes esame visiškai įsitikinę, kad Habakuko pranašystė išsipildys. Kantriai laukiame, kol tai įvyks.
18. Kaip buvo nusiteikęs Habakukas, žinodamas, jog neišvengs sunkumų?
18 Karas visuomet sukelia sunkumų netgi būsimiems nugalėtojams: stinga maisto, galima netekti turto, smunka pragyvenimo lygis. Kaip reaguosime, jei mums taip atsitiks? Pavyzdys mums yra Habakukas, turėjęs tokią nuostatą: „Nors figmedis nežydėtų ir nebūtų vaisių ant vynmedžių ir alyvmedžių, nors laukai neduotų derliaus, garduose dingtų avys ir ožkos ir nebūtų gyvulių tvartuose, tačiau aš džiaugsiuosi Viešpačiu, džiūgausiu savo išgelbėjimo Dievu!“ (Habakuko 3:17, 18, Brb) Habakukas buvo realistas ir žinojo, kad gali būti sunkių išmėginimų, pavyzdžiui, bado. Tačiau jis niekada nesiliovė džiaugtis Jehova, teikiančiu išgelbėjimą.
19. Kokie sunkumai slegia daugelį krikščionių, tačiau kuo galime būti tikri, jei savo gyvenime skiriame pirmąją vietą Jehovai?
19 Nors šiandien Jehova dar nepakilo į kovą prieš nedorėlius, daugelis žmonių jau patiria skaudžių nelaimių. Jėzus išpranašavo, kad karai, badas, žemės drebėjimai bei ligos bus ‛ženklas jo atėjimo’ į karališkąją valdžią (Mato 24:3-14; Luko 21:10, 11). Ypač sunku daugeliui mūsų bendratikių, gyvenančių tose šalyse, kurias skaudžiai nualino Jėzaus išpranašauti reiškiniai. Ateityje sunkumai gali varginti ir kitus krikščionis. Visiškai tikėtina, jog daugeliui iš mūsų ‛figmedis nežydės’, kol ateis pabaiga. Tačiau žinodami, kodėl taip yra, neprarandame stiprybės. Be to, mes turime į ką atsiremti. Jėzus pažadėjo: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33). Tai negarantuoja patogaus gyvenimo, tačiau Jehova pažada rūpintis mumis, jei skirsime jam pirmąją vietą (Psalmių 37:25).
20. Kam turime būti pasiryžę nepaisydami laikinų sunkumų?
20 Kad ir kokie laikini būtų sunkumai, nepraraskime pasitikėjimo Jehovos gelbstinčia galia. Nemažai mūsų brolių ir seserų Afrikoje, Rytų Europoje bei kitur ypač slegia sunkumai ir vis dėlto jie ‛džiaugiasi Viešpačiu’. Mes irgi visada elkimės kaip jie. Nepamirškime, kad Visavaldis Viešpats Jehova yra mūsų „stiprybė“ (Habakuko 3:19). Jis niekada neapvils mūsų. Armagedonas tikrai įvyks ir po jo prasidės naujasis pasaulis (2 Petro 3:13). Tuomet „žemė bus taip pilna Viešpaties šlovės pažinimo, kaip jūra iki kraštų pripildyta vandenų“ (Habakuko 2:14). O kol ateis anas nuostabus metas, sekime puikiu Habakuko pavyzdžiu: visuomet ‛džiaukimės Viešpačiu, džiūgaukime savo išgelbėjimo Dievu’.
Ar tu prisimeni?
• Kaip Habakuko malda veikia mus?
• Kodėl Jehova išžygiuoja?
• Kas sakoma Habakuko pranašystėje apie išgelbėjimą?
• Kaip nusiteikę turėtume laukti didžiosios Jehovos dienos?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 23 puslapyje]
Ar žinai, kokias pajėgas Dievas pasitelks prieš nedorėlius per Armagedoną?