Kiek laiko liko nedorėliams?
Kiek laiko liko nedorėliams?
„Kodėl... [tu, Jehova] tyli, kai nedorėlis praryja teisesnį už save?“ (HABAKUKO 1:13, Brb)
1. Kada žemė bus pilna Jehovos šlovės pažinimo?
AR DIEVAS kada nors sunaikins nedorėlius? Jei taip, kiek dar reikės laukti? Tie klausimai domina žmones visoje žemėje. Kas gali atsakyti mums į tuos klausimus? Dievo įkvėpti pranašiški žodžiai, bylojantys apie Jehovos paskirtą laiką. Jie garantuoja mums, kad Jehova greit įvykdys nuosprendį visiems nedorėliams. Tik tuomet žemė „bus taip pilna Viešpaties šlovės pažinimo, kaip jūra iki kraštų pripildyta vandenų“. Toks pranašiškas pažadas yra Šventajame Dievo Žodyje, Habakuko 2:14.
2. Kokie trys Dievo teismo nuosprendžiai minimi Habakuko knygoje?
2 Habakuko knygoje, parašytoje apie 628 m. p. m. e., paminėti trys Jehovos Dievo teismo nuosprendžiai. Du iš jų jau yra įvykdyti. Pirmasis buvo Jehovos nuosprendis neklusniai senovės Judo tautai. O antrasis? Jo susilaukė engėjiškas Babilonas. Tad galime neabejoti, jog bus įvykdytas ir trečiasis Dievo nuosprendis. Jo metas jau nebetoli. Šiomis paskutinėmis dienomis teisiųjų labui Dievas sunaikins visus nedorėlius. Visi iki vieno jie žus greitai artėjančioje „didžiosios visagalio Dievo dienos kovoje“ (Apreiškimas 16:14, 16).
3. Ko tikrai susilauks nedorėliai mūsų laikais?
3 Didžiosios Dievo dienos kova vis artėja. Neabejotina, jog Dievas nuteis mūsų laikų nedorėlius kaip padarė Judui ir Babilonui. Tad pamėginkime mintimis persikelti į Habakuko laikų Judą. Kas dedasi toje šalyje?
Krašte neramu
4. Kokią sukrečiančią žinią išgirsta Habakukas?
4 Jehovos pranašas Habakukas sėdi ant plokščio savo namo stogo ir mėgaujasi vėsiu vakaro vėjeliu. Šalia jo padėtas muzikos instrumentas (Habakuko 1:1; 3:19, prierašas). Tačiau Habakukas išgirsta sukrečiančią žinią. Judo karalius Jehojakimas nužudė pranašą Ūriją ir jo lavoną išmetė į prastuomenės kapines (Jeremijo 26:23). Tiesa, Ūrijas nebepasikliovė Jehova, išsigando ir pabėgo į Egiptą. Tačiau Habakukas žino, jog karalius pražudė jį ne todėl, kad troško apginti Jehovos garbę. Jehojakimas visiškai negerbia Dievo įstatymo ir neapkenčia pranašo Jeremijo bei kitų Jehovos tarnų.
5. Kokia yra Judo gyventojų dvasinė būklė ir kaip tai veikia Habakuką?
5 Habakukas mato smilkalų dūmus, kylančius nuo gretimų namų stogų. Žmonės smilko ne Jehovos garbei. Tai klaidingos religijos, palaikomos nedoro Judo karaliaus Jehojakimo, atnašos. Kokia gėda! Habakuko akyse žvilga ašaros. Jis maldauja: „Kaip ilgai šauksiu, Viešpatie, ir tu manęs neišgirsi? Arba rėksiu: ‛Smurtas!’ — ir tu manęs negelbėsi? Kodėl rodai man nusikaltimus ir žiūri į vargą? Mane puola ir prievartauja; vaidai kyla, barniai nesiliauja. Įstatymas neturi galios, teisingumas niekad nelaimi. Sukčius apmauna teisųjį, užtat teismo sprendimas kreivas“ (Habakuko 1:2-4).
6. Kas pasidarė su įstatymu bei teisingumu Jude?
6 Taip, aplink plėšikavimai ir smurtas. Habakukas visur mato vargą, vaidus, nesantaiką. ‛Netekęs galios įstatymas’ darosi neveiksmingas. O teisingumas? Deja, „teisingumas niekad nelaimi“! Jis nuolat pamintas. „Sukčius apmauna teisųjį“, apeidamas įstatymą, skirtą apsaugoti nekaltąjį. Iš tikrųjų „teismo sprendimas kreivas“. Jis iškreiptas. Kokia apgailėtina padėtis!
7. Kam yra pasiryžęs Habakukas?
7 Habakukas valandėlę susimąsto. Ar jis pasiduos? Nieku gyvu! Prisiminęs visus atsidavusių Dievo tarnų patirtus persekiojimus, šis ištikimas žmogus nepraranda ryžto toliau būti tvirtu ir nepalaužiamu Jehovos pranašu. Habakukas nepaliaus skelbęs Dievo žinią, net jei už tai grėstų mirtis.
Jehovos neįtikimas „darbas“
8, 9. Kokį neįtikimą „darbą“ daro Jehova?
8 Habakukas regėjime mato klaidingos religijos išpažinėjus, savo elgsena įžeidžiančius Dievą. Paklausyk, ką Jehova sako jiems: „Dairykitės tarp tautų ir įsidėmėkite.“ Matyt, Habakukas nesupranta, kodėl Dievas taip kreipiasi į tuos nedorėlius. Paskui jis girdi Jehovą sakant jiems: „Didžiai stebėkitės, nes jūsų dienomis darysiu darbą, kuriuo jūs netikėtumėte, jei jums kas apie tai pasakotų“ (Habakuko 1:5, Brb). Iš tikrųjų pats Jehova daro tai, kuo jie negali patikėti. Koks tas darbas?
9 Pranašas įdėmiai klausosi tolesnių Dievo žodžių, užrašytų Habakuko 1:6-11. Tai Jehovos žinia ir joks netikras dievas ar negyvas stabas negali sukliudyti jai išsipildyti: „Aš išjudinu kaldėjus, — tą žiaurią ir veržlią tautą, — žygiuojančius per žemės platybes užimti svetimų sodybų. Jie baisūs ir kelia klaiką; teisę ir didybę sau jie patys nustato. Jų žirgai greitesni už leopardus, aršesni už vilkus vakare; jų ristūnai šuoliuoja. Jų raiteliai atjoja iš toli, skrenda lyg aras prie maisto. Visi joja siaubti, įbedę akis į priekį, semia kaip smėlį belaisvius. Iš karalių tyčiojasi, valdovai jiems išdaiga. Kiekvieną tvirtovę išjuokia, — sukasa žemių pylimą ir ją paima. Tuomet pasikeičia kaip vėjas ir pradingsta... Nusižengia ir nusikalsta, nes jų Dievas yra jų pačių galybė!“
10. Ką išjudina Jehova?
10 Koks pranašiškas perspėjimas iš paties Aukščiausiojo! Jehova išjudina chaldėjus, negailestingą Babilonijos tautą. Žygiuodama per „žemės platybes“, ji užkariaus daugybę gyvenviečių. Koks siaubas! Chaldėjų ordos ‛baisios ir kelia klaiką’, baugina ir šiurpina. Jų įstatymai nepalenkiami. „Teisę... jie patys nustato.“
11. Kaip apibūdintumei babiloniečių armijos puolimą prieš Judą?
11 Babilono žirgai eiklesni už greitakojus leopardus. Jo raiteliai nuožmesni už naktį medžiojančius alkanus vilkus. „Jų ristūnai šuoliuoja“ nekantraudami. Jie traukia į Judą iš tolimo Babilono. Skrisdami lyg ereliai prie skanaus maisto, chaldėjai tuoj puls savo grobį. Ar tai bus tik pasiplėšimas, keleto kareivių įsiveržimas? O, ne! „Visi joja siaubti“ lyg milžiniška kariuomenė, pasiruošusi naikinti. Jie veržlūs ir joja į vakarus Judo ir Jeruzalės link sparčiai tarsi rytų vėjas. Babiloniečių būriai paima tiek daug belaisvių, it ‛semtų smėlį’.
12. Koks yra babiloniečių požiūris ir kuo šis grėsmingas priešas „nusikalsta“?
12 Chaldėjų armija tyčiojasi iš karalių ir išjuokia valdovus, nes tie yra bejėgiai atremti jų nepaliaujamą puolimą. Jie „kiekvieną tvirtovę išjuokia“, nes visos jos krinta, kai babiloniečiai ‛sukasa žemes’, pylimą, ir nuo jo šturmuoja. Jehovos nustatytu laiku nenugalimas priešas ‛pasikeis kaip vėjas’. Puldamas Judą bei Jeruzalę, jis ‛nusikals’ žala Dievo tautai. Po žaibiškos pergalės chaldėjų vadas didžiuosis: ‛Ta galybė iš mūsų dievo’ (NW). Kiek mažai jis teišmano!
Tvirtas vilties pagrindas
13. Kodėl Habakukas kupinas vilties bei pasitikėjimo?
13 Habakukas vis geriau suvokia Jehovos tikslą ir jo širdyje stiprėja viltis. Jis kupinas pasitikėjimo Jehova ir išsako jam pagarbą. Štai pranašo žodžiai iš Habakuko 1:12: „Argi tu nesi nuo amžinybės, Viešpatie, mano Dieve, mano Šventasis? Tu esi nemirtingas!“ Iš tikrųjų Jehova yra amžinas Dievas — „nuo amžių per amžius“ (Psalmių 90:1, 2).
14. Ką daro Judo atskalūnai?
14 Apmąstydamas šį Dievo duotą regėjimą ir džiaugdamasis suteiktu įžvalgumu, pranašas priduria: „Tu, Viešpatie, paskyrei juos teisti; tu, Uola, paruošei juos bausti.“ Dievas pasmerkė Judo atskalūnus ir jų laukia griežta Jehovos bausmė. Jiems derėjo remtis į jį kaip į savo Uolą, vienintelę tikrą tvirtovę, prieglaudą bei išgelbėjimo šaltinį (Psalmių 62:8 [62:7, Brb]; 94:22; 95:1). Tačiau atskalūniški Judo vadovai nesiartina prie Dievo ir toliau engia nekaltus Jo garbintojus.
15. Kokia prasme Jehovos „akys per šventos žvelgti į pikta“?
15 Šios aplinkybės labai pribloškia Jehovos pranašą. Jis sako: „Tavo akys per šventos žvelgti į pikta, tu negali žiūrėti į nusikaltimus“ (Habakuko 1:13). Taip, Jehovos „akys per šventos žvelgti į pikta“, tai yra toleruoti nusikaltimus.
16. Kaip apibendrintumei žodžius iš Habakuko 1:13-17?
16 Habakukas iškelia keletą klausimų, verčiančių pamąstyti. Jis teiraujasi: „Kodėl tad žiūri į klastūnus ir tyli, kai nedorėliai teisesnius už save ryja? Kaip jūros žuvis padarei žmones, tarsi šliužus, neturinčius valdovo. Ištraukia priešas juos visus kabliu, išvelka savo tinklu, susemia juos savo bradiniu, todėl linksminasi ir džiūgauja, aukoja atnašas savo tinklui ir degina smilkalus savo bradiniui, nes jais pagausino savo davinį, ir valgis riebus. Argi taip jie ir toliau tuštins savo tinklą, žudydami tautas be pasigailėjimo?“ (Habakuko 1:13-17)
17. a) Kaip babiloniečiai patarnauja Dievui užgrobdami Judą ir Jeruzalę? b) Ką Jehova pasako Habakukui?
17 Puldami Judą ir jo sostinę Jeruzalę, babiloniečiai elgsis pagal savo užgaidas. Jie nežinos, kad patarnauja Dievui: vykdo jo teisingą nuosprendį neištikimai tautai. Nesunku suprasti, kodėl Habakukui keista, kad Dievas savo nuosprendžio vykdytojais pasirinks nedorus babiloniečius. Šie nuožmūs chaldėjai nėra Jehovos garbintojai. Jiems žmonės tik ‛žuvys ir šliužai’, kuriuos reikia sugauti ir pavergti. Bet Habakukas neilgai stebisi tais dalykais. Netrukus Jehova pasako savo pranašui, kad babiloniečiai neliks nenubausti už godų plėšikavimą ir savavališkai pralietą kraują (Habakuko 2:8).
Pranašas pasiruošęs klausytis tolesnių Jehovos žodžių
18. Ko galime pasimokyti iš pranašo požiūrio, išreikšto Habakuko 2:1?
18 Kaip tik dabar Habakukas laukia tolesnių Jehovos žodžių. Pranašas ryžtingai pareiškia: „Aš stovėsiu sargyboje, pakilsiu į bokštą ir stebėsiu, ką Viešpats man kalbės ir ką man atsakyti, kai esu baramas“ (Habakuko 2:1, Brb). Habakukui labai įdomu, ką dar Dievas kalbės per jį kaip pranašą. Tikėjimas blogio neapkenčiančiu Jehova Dievu verčia jį stebėtis, kodėl nedorumas klesti; vis dėlto Habakukas trokšta pataisyti savo mąstyseną. O ką galima pasakyti apie mus? Kai stebimės, kodėl pakenčiami tam tikri blogi dalykai, pasitikėjimas Jehovos Dievo teisingumu turėtų padėti mums išlaikyti pusiausvyrą ir laukti jo (Psalmių 42:6, 12 [42:5, 11, Brb]).
19. Kas atsitiko neištikimiems žydams, pagal Dievo pažadą Habakukui?
19 Tesėdamas savo pažadą Habakukui, Dievas įvykdė teismo nuosprendį neklusniai žydų tautai — leido babiloniečiams užgrobti Judą. 607 m. p. m. e. jie sugriovė Jeruzalę bei šventyklą, išžudė senus ir jaunus, paėmė daugybę belaisvių (2 Kronikų 36:17-20). Po ilgos Babilono tremties ištikimų žydų likutis grįžo į savo tėvynę ir galiausiai atstatė šventyklą. Tačiau vėliau žydai vėl pasirodė esą neištikimi Jehovai, ypač kai atmetė Jėzų kaip Mesiją.
20. Kaip Paulius, remdamasis žodžiais iš Habakuko 1:5, paaiškino, ką reiškė atmesti Jėzų?
20 Iš Apaštalų darbų 13:38-41 matyti, kaip Paulius paaiškino Antiochijos žydams, ką reiškė atmesti Jėzų ir taip paniekinti jo išperkamąją auką. Cituodamas iš graikiškosios Septuagintos Habakuko 1:5 užrašytus žodžius, Paulius perspėjo: „Pasisaugokite, kad jums nepritaptų pranašų žodis: ‛Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir traukitės iš akių! Štai aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos.’“ Pauliaus paminėti žodžiai iš Habakuko 1:5 antrą kartą išsipildė 70 m. e. m., kai romėnų armija sugriovė Jeruzalę ir jos šventyklą.
21. Koks buvo Habakuko laikų žydų požiūris į Dievo „darbą“ panaudoti babiloniečius Jeruzalei sugriauti?
21 Habakuko laikų žydai nesitikėjo, kad Dievo „darbas“ bus sugriauti Jeruzalę panaudojant babiloniečius, nes tas miestas buvo Jehovos garbinimo centras ir jo pateptojo karaliaus sostinė (Psalmių 132:11-18). Ši Jeruzalė niekada anksčiau nebuvo sugriauta, jos šventykla niekuomet nebuvo sudeginta, Dovydo karališkieji namai niekada nebuvo nuversti. Tiesiog buvo neįtikima, kad Jehova leistų taip atsitikti. Tačiau Dievas atvirai perspėjo per Habakuką, kad šie sukrečiantys dalykai įvyks. Istorija patvirtina, kad atsitiko taip, kaip buvo išpranašauta.
Neįtikimas Dievo „darbas“ mūsų dienomis
22. Koks bus neįtikimas Jehovos „darbas“ mūsų laikais?
22 Ar Jehova darys neįtikimą „darbą“ mūsų laikais? Be abejonės, nors skeptikams tai neįtikėtina. Šiais laikais Jehovos ‛neįtikimas darbas’ bus krikščioniškojo pasaulio religijų sunaikinimas. Jų išpažinėjai kaip ir senovės Judas tariamai garbina Dievą, nors iš tikrųjų visiškai sugedo. Jehovos valia greit neliks nė žymės tiek iš tų religijų, kurios vadinasi krikščioniškomis, tiek iš likusių, priklausančių „didžiajai Babelei“, pasaulinei klaidingos religijos imperijai (Apreiškimas 18:1-24).
23. Ką Dievo dvasia toliau paskatino daryti Habakuką?
23 Jehova turėjo ir kito darbo, kurį Habakukui reikėjo padaryti prieš Jeruzalės sunaikinimą 607 m. p. m. e. Ką dar Dievas pasakė savo pranašui? Ogi tai, kas paskatino Habakuką pasiimti muzikos instrumentą ir giedoti Jehovai maldą. Tačiau pirmiausia Dievo dvasia paskatino pranašą skelbti dramatiškus įvykius. Išties būtų naudinga įsigilinti į tokių pranašiškų žodžių, skirtų Dievo numatytam laikui, esmę. Tad dar sutelkime dėmesį į Habakuko pranašystes.
Ar tu prisimeni?
• Kokia buvo padėtis Jude Habakuko dienomis?
• Kokį neįtikimą „darbą“ padarė Jehova Habakuko laikais?
• Koks buvo Habakuko vilties pagrindas?
• Kokį neįtikimą „darbą“ Dievas padarys mūsų laikais?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 9 puslapyje]
Habakukas stebėjosi, kodėl Dievas leidžia klestėti blogiui. O tu?
[Iliustracija 10 puslapyje]
Habakukas išpranašavo, kad babiloniečiai atneš nelaimę Judui
[Iliustracija 10 puslapyje]
607 m. p. m. e. nuniokotos Jeruzalės archeologiniai griuvėsiai