Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sėkmę lemia atkaklumas

Sėkmę lemia atkaklumas

Sėkmę lemia atkaklumas

ATKAKLUMAS pasidarė reta žmonių savybė šiais laikais. Daugelis mano, jog sėkmė labiau priklauso nuo sugebėjimo pasinaudoti aplinkybėmis bei tinkamu momentu, negu nuo atkaklaus triūso. Ar galima juos kaltinti dėl tokio požiūrio? Gausybė reklaminių žiniasklaidos šūkių per pasąmonę įteigia mintį, jog beveik viską, ko žmogus geidžia, galima pasiekti minimaliomis pastangomis ir lėšomis. Laikraščiuose nuolat pilna pasakojimų apie žaibišką sėkmę bei vunderkindus, kurie vos tik baigę mokyklą kraunasi milijonus iš savo verslo.

Apžvalgininkas L. Pitsas apgailestauja: „Visuomenę yra užvaldžiusi idėja, jog iškilti visai lengva... Tereikia sugalvoti kokią gudrybę, pasitelkti gabumus arba pasinaudoti Dievo pagalba.“

Kas yra atkaklumas?

Būti atkakliam reiškia ‛ryžtingai, nepaliaujamai, nepaisant kliūčių ir nesėkmių siekti tikslo, padėties ar to, kas sumanyta’, tai yra nepalūžti ir nenuleisti rankų susiklosčius nepalankiai situacijai. Biblijoje pabrėžiama šios savybės svarba. Pavyzdžiui, Dievo Žodis ragina mus: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“, „belskite, ir jums bus atidaryta“, „nepaliaujamai melskitės“, „kas gera, laikykitės“ (Mato 6:33; Luko 11:9; Romiečiams 12:12, Brb; 1 Tesalonikiečiams 5:21, Brb).

Atkaklumas padeda įveikti neišvengiamas nesėkmes. Patarlių 24:16 sakoma: „Nors teisusis septynis kartus puola, jis vėl atsikelia“ (kursyvas mūsų). Užklupus sunkumams ar nesėkmei, užuot palūžęs, atkaklus žmogus ‛atsikelia’, ‛nepaliauja’ ir toliau siekia tikslo.

Tačiau dauguma nėra pasirengę grumtis su sunkumais ir nesėkmėmis. Jie niekada nesiugdė atkaklumo ir tuoj nuleidžia rankas. „Pernelyg daug nesėkmės ištiktų žmonių žaloja save, — teigia rašytojas M. Kalaganas. — Jie ima gailėtis savęs, visus kaltina, tampa pagiežingi ir... palūžta.“

Tai netinkama. „Mes pamirštame, — pabrėžia Pitsas, — jog verta grumtis su išmėginimais.“ Kodėl verta? Jis sako: „[Žmogus] sužino, jog nesėkmė nėra nei kas nors lemtinga, nei beviltiškas pralaimėjimas. Jis įgyja išminties bei patirties.“ Tai patvirtina paprastas Biblijos teiginys: „Kiekvienas triūsas duoda naudos“ (Patarlių 14:23).

Be abejo, ne visada lengva susikaupti po nesėkmės. Kartais atrodo, jog sunkumai visiškai neįveikiami ir mes ne artėjame, o vis tolstame nuo tikslo. Galbūt jaučiamės sugniuždyti, bejėgiai, nuliūstame, net pasidarome prislėgti (Patarlių 24:10, Skv). Tačiau Biblija drąsina mus: „Nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime!“ (Galatams 6:9, Brb, kursyvas mūsų)

Kas gali padėti ugdytis atkaklumą?

Pirma, mūsų tikslai turi būti vertingi ir realūs, kad galėtume atkakliai jų siekti. Apaštalas Paulius tikrai tai suprato. Jis pasakė korintiečiams: „Aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas.“ Paulius žinojo, jog jam seksis, jei turės tokį pat aiškų tikslą kaip bėgikas, sutelkęs dėmesį į lenktynių finišą. „Argi nežinote, kad lenktynių aikštėje bėga visi bėgikai, bet tik vienas gauna laimėtojo dovaną? Ir jūs taip bėkite, kad laimėtumėte!“ — ragino jis (1 Korintiečiams 9:24, 26). Kaip galime tai daryti?

„Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“, — sakoma Patarlių 14:15 (Brb). Kartkartėmis išmintinga pergalvoti savo veiksmų planą, kad nustatytume, ką pasiekėme ir ką reikėtų pakeisti. Itin svarbu aiškiai žinoti, ko siekiame ir kodėl. Jei tvirtai turėsime galvoje savo galutinį tikslą, bus mažesnė tikimybė nusivilti. „Težiūri tavo akys į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis, — raginama įkvėptoje patarlėje, — ir visi tavo keliai bus tikri“ (Patarlių 4:25, 26).

Užsibrėžus tikslą, antras žingsnis yra apmąstyti, kaip jį pasiekti. Jėzus paklausė: „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų“ (Luko 14:28). Panašią išvadą padarė ir vienas psichiatras: „Pastebėjau, jog tie, kuriems sekasi, aiškiai suvokia ryšį tarp priežasties ir pasekmės. Tokie žmonės žino, jog ko nors siekiant reikia dėti visas pastangas.“ Gerai suvokdami, kaip įgyvendinti tikslą, sutelksime į jį savo dėmesį. Be to, ištikus nesėkmei bus lengviau persitvarkyti. Toks samprotavimas nulėmė Orvilio ir Vilberio Raitų sėkmę.

Tad geriausia žiūrėti į nesėkmę kaip į pamokantį pavyzdį. Išanalizuok padėtį, įžvelk, kur padarei klaidą, ir paskui ištaisyk ją arba pašalink spragą. Naudinga pasikalbėti su kitais, nes „sumanymai įtvirtinami patarimais“ (Patarlių 20:18, Brb). Be abejo, kaskart įgysi vis daugiau patirties bei įgūdžių ir galiausiai tai lems sėkmę.

Trečias atkaklumo aspektas yra nuoseklumas. Apaštalas Paulius mus ragina: „Kad ir kiek būtume pasiekę, ženkime tvarkingai vienodu įpročiu“ (Filipiečiams 3:16, NW). Pasak vieno pedagogo, „palengva, nuosekliai triūsiant ilgainiui galima pasiekti puikių rezultatų“. Taikliai tai pavaizduota gerai žinomoje Ezopo pasakėčioje apie vėžlį ir kiškį. Vėžlys laimėjo lenktynes, nors judėjo daug lėčiau už kiškį. Kodėl? Vėžlys laikėsi vienodo tempo bei drausmės: nė kiek nesutrikęs, atkakliai judėjo tokiu greičiu, kokiu pajėgė, kol pasiekė finišą. Organizuotai, ritmingai dirbantis žmogus nuolat žengia pirmyn, tad nepraranda paskatos, lengviau išvengia nusivylimo ir nepasitraukia iš lenktynių. „Taip bėkite“ ir pasieksite savo tikslą.

Siekite vertingų dalykų

Be abejo, atkakliai siekti reikia vertingų dalykų. Daugelis žmonių vaikosi to, kas nesuteikia laimės. O Biblijoje sakoma: „Kas įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį vykdo, ... tas bus palaimintas savo darbuose“ (Jokūbo 1:25, Brb). Joje pabrėžiama, jog labai geras tikslas yra tyrinėti Dievo įstatymą ir suprasti jį. Kodėl? Kadangi Dievo įstatymas paremtas tobulomis, teisingomis normomis. Kūrėjas žino, kas geriausia jo kūriniams. Tad jei mes atkakliai stengiamės sužinoti Dievo nurodymus ir juos taikyti, tikrai būsime laimingi. „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu... Pripažink jį visur, ką tik darai, jis ištiesins tavo kelius“, — toks yra pažadas iš Patarlių 3:5, 6.

Be to, pasak Jėzaus, Dievo ir Kristaus pažinimas reiškia „amžinąjį gyvenimą“ (Jono 17:3). Biblijos pranašystės rodo, kad mes gyvename šios sistemos „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5; Mato 24:3-13). Netrukus Dievo Karalystė, jo teisinga vyriausybė, valdys visus žemės gyventojus (Danieliaus 2:44; Mato 6:10). Ši vyriausybė įves visiems klusniems žmonėms neregėtą taikos, klestėjimo ir gerovės erą (Psalmių 37:10, 11; Apreiškimas 21:4). „Dievas nėra šališkas“, — sakoma Apaštalų darbų 10:34. Visi kviečiami džiaugtis tomis palaimomis!

Biblija yra išmintinga ir prasminga senovės knyga. Norint ją suprasti, reikia laiko ir pastangų. Dievo padedami ir atkakliai siekdami Biblijos žinių, galėsime ją perprasti (Patarlių 2:4, 5; Jokūbo 1:5). Aišku, nelengva taikyti tai, ką išmokstame. Galbūt teks pakeisti savo mąstyseną ar įpročius. Geri draugai arba artimieji gali net nepritarti, kad tyrinėjame Bibliją. Todėl itin svarbu būti atkakliam. Apaštalas Paulius primena mums, kad Dievas dovanos amžinąjį gyvenimą tiems, kas ‛ištvermingai daro gera’ (Romiečiams 2:7). Jehovos Liudytojai mielai padės siekti tokio tikslo.

Neabejok sėkme, jei ryžtingai sieksi žinių apie Dievą bei jo valią ir atkakliai taikysi, ką išmokai (Psalmių 1:1-3).

[Iliustracija 6 puslapyje]

Tau seksis, jei atkakliai sieksi žinių apie Dievą bei jo valią

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 4 puslapyje]

Culver Pictures