Mes esame tie, kurie tiki

Krikščionys skelbia viltingą žinią Senegale

ŽUVIS nuo seniausių laikų yra svarbus maisto produktas. Tūkstančius metų žmonės žvejoja jūrose, ežeruose ir upėse. Kai kurie Jėzaus Kristaus apaštalai, gyvenę prie Galilėjos ežero, buvo žvejai. Tačiau Jėzus jiems kalbėjo apie kitokią žvejybą — dvasinę. Ji turėjo teikti naudos ne tik žvejui, bet ir žuviai.

Jėzus pasakė Petrui: „Nuo šiol jau žmones žvejosi“ (Luko 5:10). Tokia žvejyba dabar vyksta daugiau kaip 230 šalių; viena iš jų — Senegalas (Mato 24:14). Šiuolaikiniai „žmonių žvejai“ krikščionys čia drąsiai dalijasi savo viltimi su kitais (Mato 4:19).

Senegalas yra vakariausiame Afrikos taške. Jis prasideda nuo smėlėtų dykumų rajonų ties Sacharos riba šiaurėje ir tęsiasi iki drėgnųjų Kazamanso miškų pietuose. Šią šalį gairina karšti dykumų vėjai bei vėsūs ir gaivūs Atlanto brizai. Čia gyvena per devynis milijonus žmonių. Senegaliečiai labai svetingi. Dauguma nelaiko savęs krikščionimis. Kai kurie gano bandas, kiti — augina galvijus, kupranugarius, ožkas. Dalis ūkininkauja — kultivuoja žemės riešutus, medvilnę ir ryžius. Yra ir žvejų, iš Atlanto vandenyno bei didelių šalies upių traukiančių pilnus tinklus žuvų. Žvejybos pramonė Senegalo ekonomikai labai svarbi. Net žinomas skanus nacionalinis patiekalas „čib džen“ gaminamas iš ryžių, žuvies ir daržovių.

„Žmonių žvejai“

Senegale yra 863 uolūs Dievo Karalystės skelbėjai. Dvasinė žvejyba čia prasidėjo šeštojo dešimtmečio pradžioje. 1965 metais šalies sostinėje Dakare buvo atidarytas Sargybos bokšto bendrijos filialas. Iš tolimų šalių atvyko „žvejų“ misionierių. „Žvejai“ Senegale ėmėsi darbo ir kasmet vis daugiau žmonių liudijo apie savo krikščionišką viltį. Galiausiai Almadiese, Dakaro priemiestyje, buvo pastatytos naujos filialo patalpos. 1999-ųjų birželį, jas paskyrus Jehovai, džiaugsmas liejosi per kraštus!

Kliūtys priimti tiesą

Čia liudijama įvairiausiems žmonėms, ir kai kurie iš jų palankiai atsiliepė į viltingą Dievo Žodžio žinią. Daugelis neturi Biblijos žinių, bet jiems džiugu išgirsti, kad pažadai, Jehovos Dievo duoti ištikimiems senovės pranašams, greit išsipildys.

Tvirtai laikytis krikščioniškų principų reikia drąsos, ypač tada, kai kyla nesklandumų dėl šeimos tradicijų bei papročių. Pavyzdžiui, Senegale labai paplitusi poligamija. Štai vienas vyras, turėjęs dvi žmonas, pradėjo studijuoti Bibliją. Ar jam užteks ryžto priimti krikščionišką tiesą ir laikytis Rašto reikalavimo turėti tik vieną žmoną? (1 Timotiejui 3:2, Brb) Ar apsispręs pasilikti su savo jaunystės žmona — ta, kurią vedė pirmiau? Jis nedvejodamas tai padarė ir dabar yra uolus vyresnysis viename iš didesnių Dakaro rajono susirinkimų. Tiesą priėmė ir jo pirmoji žmona bei visi 12 jo vaikų, tarp kurių 2, gimę jam su buvusia antrąja žmona.

Kita kliūtis priimti krikščionių viltį gali būti neraštingumas. Bet ar tai reiškia, kad neraštingas asmuo negali suprasti ir laikytis tiesos kelio? Anaiptol! Štai Mari, darbšti aštuonių vaikų motina, tuoj suvokė, kaip svarbu aptarti Biblijos citatą kasdien su savo vaikais prieš jiems išeinant į mokyklą, o jai į darbą. Bet ji  nemokėjo skaityti. Ką gi ji darė? Atsikėlusi anksti rytą ji pasiimdavo brošiūrą Kasdien tyrinėti Raštus ir atsistodavo gatvėje prie savo namo. Praeinančių žmonių ji paklausdavo, ar šie moka skaityti. Kai tokių atsirasdavo, ji paduodavo brošiūrą ir prašydavo: „Aš nemoku skaityti. Jeigu galite, paskaitykite man šią ištrauką.“ Tada ji atidžiai klausydavosi. Paskui padėkodavo ir, parbėgusi pas vaikus, gyvai aptardavo su jais dienos citatą prieš jiems išeinant į mokyklą!

Atsiliepia įvairūs žmonės

Žmonių Senegale galima rasti visur. Jie gatvėje pardavinėja žuvį, daržoves, turguje siūlo vaisių ar tiesiog atsirėmę į baobabą geria atają, kartoką žaliąją arbatą. Nusprendę dalytis gerąja naujiena su visais, kuriuos tik sutiks, du broliai užkalbino vieną neįgalų vyrą, prašantį gatvėje išmaldos. Pasisveikinę jie tarė: „Daug žmonių duoda jums pinigų, bet niekas nesustoja su jumis pasikalbėti. Mes atėjome pasakyti jums kai ką svarbaus, kas gali turėti įtakos jūsų ateičiai.“ Elgeta suglumo. „Kaip manote, — tęsė broliai, — kodėl pasaulyje tiek daug kančių?“ „Tokia Dievo valia“, — atsakė elgeta.

Tada broliai apsvarstė su juo Rašto požiūrį ir paaiškino Apreiškimo 21:4. Tą vargšą sujaudino ne tik viltinga žinia, bet ir tai, kad kažkas panoro sustoti ir kalbėtis su juo apie Bibliją. Jo akyse sužibo ašaros. Užuot paprašęs pinigų, jis meldė brolius paimti visus skatikus, kuriuos turėjo savo dėžutėje! Jis taip atkakliai maldavo, kad atkreipė praeivių dėmesį. Broliai vos vos perkalbėjo jį pasilikti pinigus. Galiausiai jis sutiko, bet primygtinai prašė jį vėl aplankyti.

Dvasiniai žvejai kai ką „sugauna“ ir Dakaro universitete. Štai medicinos fakulteto studentas Žanas Luisas pradėjo studijuoti Bibliją. Jis greitai priėmė tiesą, paaukojo savo gyvenimą Jehovai ir pasikrikštijo. Jis troško visalaikės pionieriaus tarnybos, bet jam patiko ir medicinos studijos. Dėl sutarties su savo šalies mokslo įstaiga jis privalėjo baigti studijas. Tačiau jis nusprendė tarnauti ir pagalbiniu pionieriumi. Gavęs kvalifikuoto gydytojo diplomą, šis jaunuolis buvo pakviestas į didelius vienos Afrikos šalies Betelio namus dirbti šeimos gydytoju. Kitas jaunas vyras, kuriam buvo paliudyta Dakaro universitete, dabar irgi darbuojasi Betelio namuose savo tėvynėje.

Dvasinė žvejyba Senegale išties teikia pasitenkinimą. Biblinė Jehovos Liudytojų literatūra labai vertinama ir dabar išleidžiama vietine volofų kalba. Išgirdę gerąją naujieną savo gimtąja kalba, daugelis nuoširdžių žmonių ją dėkingai priėmė. Uolūs „žmonių žvejai“ Senegale ir toliau ištikimai bei drąsiai dalijasi krikščionių viltimi su visais. Todėl laiminant Jehovai dar tikrai bus pagauta daug simbolinių žuvų.

[Žemėlapis/iliustracija 31 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

SENEGALAS

[Iliustracija]

Krikščionys dalijasi viltinga žinia Senegale

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.