‛O Dieve, siųsk savo šviesą’

„Siųsk savo šviesą ir savo tiesą, teveda jos mane“ (PSALMIŲ 43:4 [43:3, Brb]).

1. Kaip Jehova atskleidžia savo tikslus?

JEHOVA labai supratingai informuoja savo tarnus, kokie jo tikslai. Užuot atskleidęs tiesą iš karto, vienu akinančiu žybsniu, jis apšviečia palengva. Gyvenimo take save galime palyginti su žmogumi, susiruošusiu toli keliauti. Rytui brėkštant jis vos mato, saulei tekant jau įžvelgia miglotus kontūrus, o jai kylant aukštyn keleivis regi vis toliau. Taip yra ir su Dievo dvasine šviesa. Jis leidžia mums suvokti ne  viską vienu metu. Panašiai skleidė dvasinę šviesą ir Dievo Sūnus Jėzus Kristus. Apsvarstykime, kaip Jehova apšviesdavo savo tautą senovės laikais ir kaip tai daro dabar.

2. Kaip Jehova apšviesdavo ikikrikščioniškais laikais?

² Keturiasdešimt trečiąją psalmę tikriausiai sukūrė Koracho sūnūs. Jie buvo levitai ir turėjo privilegiją mokyti žmones Dievo Įstatymo (Malachijo 2:7). Jų Didysis Mokytojas, be abejo, buvo Jehova — visokios išminties Šaltinis (Izaijo 30:20). „Dieve, ... siųsk savo šviesą ir savo tiesą, — meldė psalmininkas, — teveda jos mane“ (Psalmių 43:1, 4 [43:1, 3, Brb]). Kol izraelitai buvo ištikimi Jehovai, jis mokė juos vaikščioti jo keliais. Vėliau Jehova davė jiems neprilygstamą šviesą bei tiesą — siuntė į žemę savo Sūnų.

3. Kaip žydai buvo išmėginti Jėzaus mokymu?

³ Gyvendamas žemėje Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, buvo „pasaulio šviesa“ (Jono 8:12). Jis mokė žmones naujo — „daugelio dalykų palyginimais“ (Morkaus 4:2). Jėzus pasakė Poncijui Pilotui: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jono 18:36). Tai buvo negirdėta mintis ne tik romėnams, bet ir žydų nacionalistams, tikėjusiems, jog Mesijas nugalės Romos imperiją ir atkurs buvusią Izraelio šlovę. Jėzus atspindėjo Jehovos šviesą, tačiau jo žodžiai nepatiko žydų valdovams, ‛žmonių pagarbą branginusiems labiau už Dievo garbę’ (Jono 12:42, 43). Didelė tautos dalis pasirinko žmonių tradicijas, o ne Dievo dvasinę šviesą ir tiesą (Psalmių 43:4 [43:3, Brb]; Mato 13:15).

4. Iš kur žinome, kad Jėzaus mokiniai turėjo toliau augti supratimu?

⁴ Tačiau buvo nuoširdžių žmonių, kurie džiaugėsi Jėzaus mokoma tiesa. Jie vis geriau suvokė Dievo tikslus. Vis dėlto jiems reikėjo dar daug žinių tuomet, kai jų Mokytojo žemiškasis kelias artėjo į pabaigą. Jėzus jiems pasakė: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jūs negalite pakelti“ (Jono 16:12). Mokiniai, be abejo, turėjo augti toliau Dievo tiesos supratimu.

Šviesa sklinda toliau

5. Koks klausimas iškilo pirmajame amžiuje ir kas buvo įpareigotas jį išspręsti?

⁵ Po Jėzaus mirties ir prikėlimo Dievo šviesa sužėrėjo dar skaisčiau. Iš Jehovos duoto regėjimo Petras suprato, jog neapipjaustyti nežydai gali pasidaryti Kristaus sekėjais (Apaštalų darbai 10:9-17). Koks apreiškimas! Vis dėlto vėliau kilo klausimas: ar Jehova reikalauja, kad krikščionimis tapę nežydai apsipjaustytų? Regėjime nebuvo apie tai pasakyta, todėl tarp krikščionių kilo karštų ginčų. Teko spręsti tą reikalą, nes kilo pavojus jų brangiai vienybei. Todėl „apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti“ Jeruzalėje (Apaštalų darbai 15:1, 2, 6).

6. Ką pasitelkė apaštalai ir vyresnieji svarstydami apipjaustymo klausimą?

⁶ Kaip sueigos dalyviai galėjo žinoti, kokia yra Dievo valia tikintiems nežydams? Jehova nepasiuntė angelo vadovauti diskusijai ir neparodė jiems regėjimo. Vis dėlto apaštalams ir vyresniesiems buvo kuo remtis. Jie išklausė žydus krikščionis, paliudijusius, jog Dievas išliejo savo šventąją dvasią neapipjaustytiems kitataučiams. Be to, jie stengėsi vadovautis Raštu. Todėl Kristaus mokinio Jokūbo pasiūlymas buvo nutviekstas Rašto šviesos. Aptarus įrodymus, paaiškėjo Dievo valia: Jehovos malonės ieškantiems nežydams nereikia  apsipjaustyti. Apaštalai bei vyresnieji nutarė tuoj pat parašyti bendratikiams laikytis to sprendimo (Apaštalų darbai 15:12-29; 16:4).

7. Kuo pažangūs buvo pirmojo amžiaus krikščionys?

⁷ Skirtingai nuo žydų religinių vadovų, sekusių savo protėvių tradicijomis, dauguma žydų krikščionių, gavę tą svarbią naują sampratą, ką Dievas yra numatęs kitataučiams, apsidžiaugė, nors dėl to jie turėjo visiškai pakeisti savo požiūrį į nežydus. Jehova palaimino jų nuolankią dvasią ir „bendrijos vis stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi“ (Apaštalų darbai 15:31; 16:5).

8. a) Iš kur žinome, kad po pirmojo amžiaus reikėjo tikėtis daugiau šviesos? b) Kokius klausimus apsvarstysime?

⁸ Pirmajame šimtmetyje dvasinė šviesa liejosi toliau. Tačiau Jehova nenurodė kiekvieno savo tikslų aspekto pirmiesiems krikščionims. Apaštalas Paulius pirmojo amžiaus bendratikiams pasakė: „Dabar matome lyg [„metaliniame“, NW] veidrodyje, neaiškiai“ (1 Korintiečiams 13:12, Jr). Tokio veidrodžio atspindys nebuvo pats geriausias. Tad iš pradžių dvasinė šviesa nebuvo labai ryški. Po apaštalų mirties ji trumpam prigeso, o šiais laikais Rašto pažinimas klesti (Danieliaus 12:4, Brb). Kaip Jehova apšviečia savo tautą nūdien? Kaip turėtume reaguoti į jo rūpinimąsi mūsų Rašto sampratos didėjimu?

Šviesa palaipsniui ryškėja

9. Kokiu veiksmingu naujovišku metodu studijavo Raštą Biblijos Tyrinėtojai?

⁹ Pirmos šiuolaikinės šviesos prošvaistės blykstelėjo XIX amžiaus pabaigoje vienai krikščionių grupei pradėjus uoliai tyrinėti Raštą. Jie taikė praktinį Biblijos studijavimo metodą: kas nors iškeldavo klausimą ir tada grupė analizuodavo visa, kas apie tai pasakyta Rašte. Jei atrodė, kad kuri nors Rašto eilutė prieštarauja kitai, tie sąžiningi krikščionys stengėsi jas suderinti. Skirtingai nuo tų laikų religinių vadovų, Biblijos Tyrinėtojai (tuometinis Jehovos Liudytojų pavadinimas) apsisprendė būti  vadovaujami Šventojo Rašto, o ne žmonių tradicijų ar dogmų. Aptarę visus turimus Rašto įrodymus, jie parašydavo savo išvadas. Taip jiems išaiškėjo pagrindiniai Biblijos mokymai.

10. Kokias naudingas knygas Biblijai tyrinėti parašė Č. Raselas?

¹⁰ Įžymus asmuo tarp Biblijos Tyrinėtojų buvo Čarlsas Teizas Raselas. Jis parašė naudingą veikalą Biblijai tyrinėti — šešis Šventraščio studijavimų tomus. Brolis Raselas ruošėsi parašyti septintąjį tomą, aiškinantį Biblijoje esančias Ezechielio ir Apreiškimo knygas. „Radęs raktą, parašysiu septintąjį tomą, — pasakė jis ir pridūrė: — jei Viešpats duos tą raktą kitam, jis galės parašyti.“

11. Kaip mūsų samprata apie Dievo tikslus priklauso nuo laiko?

¹¹ Šie Č. Raselo žodžiai rodo, koks svarbus veiksnys yra laikas, norint suprasti tam tikras Biblijos eilutes. Kol šviesa nenušvietė Apreiškimo knygos, brolis Raselas žinojo negalįs užbėgti į priekį, kaip nekantrus keleivis negali priversti saulę patekėti anksčiau nustatyto meto.

Atskleista — tačiau Dievo nustatytu laiku

12. a) Kada Biblijos pranašystės geriausiai išaiškėja? b) Kokie pavyzdžiai rodo, kad mūsų sugebėjimas suprasti Biblijos pranašystes priklauso nuo Dievo tvarkaraščio? (Žiūrėk išnašą.)

¹² Kaip apaštalai suprato daugelį pranašysčių apie Mesiją tik po Jėzaus mirties ir prikėlimo, taip ir šiandien krikščionys suvokia Biblijos pranašystes iki pačių smulkmenų tik po jų išsipildymo (Luko 24:15, 27; Apaštalų darbai 1:15-21; 4:26, 27). Apreiškimas yra pranašysčių knyga, tad reikia tikėtis, jog aiškiausiai jas suprasime, kai išsipildys, kas parašyta. Pavyzdžiui, Č. Raselas negalėjo teisingai suprasti, kas yra Apreiškimo 17:9-11 paminėtas simbolinis skaisčiai raudonas žvėris, todėl, kad jo dienomis nė nebuvo tų žvėrimis pavaizduotų organizacijų — Tautų Sąjungos bei Jungtinių Tautų. *

13. Ko kartais imamasi gavus apšvietimą kokiu nors Biblijos klausimu?

¹³ Kai pirmieji krikščionys suprato, kad neapipjaustyti nežydai gali tapti bendratikiais, iškilo klausimas, ar reikia apipjaustyti kitataučius. Tai paskatino apaštalus bei vyresniuosius peržiūrėti patį apipjaustymo reikalavimą. Taip daroma ir šiandien. Toliau pateikiami naujausi pavyzdžiai rodo, kaip ryškus blyksnis, nušviečiantis kurį nors Biblijos klausimą, kartais paskatina pateptuosius Dievo tarnus, „ištikimą ir protingą vergą“, iš naujo apsvarstyti tam tikras temas (Mato 24:45, Jr).

14—16. Kaip naujas požiūris į dvasinę šventyklą praplėtė mūsų sampratą apie Ezechielio 40—48 skyrius?

¹⁴ 1971 metais buvo išleista Ezechielio pranašystes aiškinanti knyga „Kaip ‛tautos sužinos, kad aš esu Jehova’?“ Viename tos knygos skyriuje buvo trumpai aptarta Ezechielio regėjime matyta šventykla (Ezechielio 40—48 skyriai). Tuo laiku visas dėmesys buvo sutelktas į tai, kaip Ezechielio matytas šventyklos regėjimas išsipildys naujajame pasaulyje (2 Petro 3:13).

¹⁵ Tačiau du 1972 metų gruodžio 1-osios Sargybos bokšto straipsniai praplėtė mūsų sampratą apie Ezechielio regėjimą. Juose  buvo kalbama apie didžiąją dvasinę šventyklą, aprašytą apaštalo Pauliaus Laiške žydams, 10 skyriuje. Sargybos bokšte buvo paaiškinta, kad dvasinės šventyklos šventoji ir vidinis kiemas vaizduoja pateptųjų padėtį žemėje. Po daugelio metų iš naujo apžvelgus Ezechielio 40—48 skyrius, pasidarė aišku, kad jei nūdien veikia dvasinė šventykla, tai dabar pildosi ir Ezechielio matytas regėjimas. Kaip?

¹⁶ Ezechielio regėjime kunigai tarnauja šventyklos kiemuose nekunigiškų giminių labui. Tie kunigai, aišku, yra „Karaliaus kunigija“, Jehovos pateptieji tarnai (1 Petro 2:9, Jr). Tačiau jie netarnaus šventyklos žemiškajame kieme Kristaus valdymo Tūkstantmetį (Apreiškimas 20:4). Didumą to laikotarpio, o gal net jį visą pateptieji tarnaus Dievui dvasinės šventyklos Švenčiausiojoje, „pačiame danguje“ (Žydams 9:24). Kadangi Ezechielis matė šventyklos kieme įeinančius ir išeinančius kunigus, regėjimas pildosi dabar, kai žemėje dar gyvena pateptųjų. Todėl apie tai buvo išsakytas naujas požiūris šio žurnalo 1999 metų kovo 1-osios numeryje. Taip iki pat XX amžiaus pabaigos liejosi dvasinė šviesa Ezechielio pranašystei suprasti.

Nusiteik keisti savo požiūrį

17. Kaip pasikeitė tavo pažiūros nuo tada, kai sužinojai tiesą, ir kuo tai naudinga tau?

¹⁷ Žmogus, trokštąs pažinti tiesą, turi nusiteikti ‛paimti nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui’ (2 Korintiečiams 10:5, Brb). Tai ne visuomet lengva, ypač jei pažiūros yra tvirtai įsigalėjusios. Pavyzdžiui, iki pažindamas Dievo tiesą, galbūt šventei kokias nors religines šventes su šeima. Pradėjęs studijuoti Bibliją, sužinojai apie tų švenčių pagonišką kilmę. Iš pradžių galbūt nenorėjai taikyti, ką išmokai. Tačiau galiausiai meilė Dievui pasidarė stipresnė už religinius sentimentus ir tu nustojai švęsti tai, kas nepatinka Dievui. Ar Jehova nepalaimino tavo sprendimo? (Palygink Žydams 11:25.)

18. Kaip turime reaguoti, kai ryškiau nušviečiama Biblijos tiesa?

¹⁸ Dievas mus laimina, jei viską darome taip, kaip jis moko (Izaijo 48:17, 18). Todėl jei kokios nors Biblijos eilutės nušviečiamos nauja šviesa, džiaukimės, kad tiesa aiškėja! Mūsų noras ir toliau būti apšviestiems rodo, jog esame teisingame kelyje. Tai yra „teisiųjų takas“ — „tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos“ (Patarlių 4:18). Be abejo, šiuo metu kai kuriuos Dievo tikslo aspektus regime neaiškiai. Tačiau jei liksime tame kelyje, atėjus Dievo nustatytam laikui, matysime tiesą visu grožiu. Tad dabar džiaukimės tiesomis, kurias Jehova leidžia suprasti, ir laukime, kol bus nušviesti tie klausimai, kurie dar neaiškūs.

19. Koks yra vienas būdas parodyti savo meilę tiesai?

¹⁹ Kaip galime parodyti, jog džiaugiamės ryškėjančia šviesa? Viena, reguliariai skaitydami Dievo Žodį — jei įmanoma, kasdien.  Ar laikaisi reguliaraus Biblijos skaitymo tvarkaraščio? Gausybę dvasinio peno taip pat semiamės iš žurnalų Sargybos bokštas ir Atsibuskite!, knygų, brošiūrų bei kitų mūsų labui leidžiamų spaudinių. Pavyzdžiui, ar nepadrąsina informacija apie Karalystės skelbėjų veiklą „Jehovos Liudytojų metraštyje“?

20. Koks ryšys tarp Jehovos siunčiamos šviesos bei tiesos ir mūsų lankymosi krikščionių sueigose?

²⁰ Jehova išties maloningai išklauso tokių maldų kaip užrašytoji Psalmių 43:3 (Brb). Tos eilutės pabaigoje sakoma: „Teveda [tavo šviesa ir tiesa] mane į Tavo šventąjį kalną, į Tavo palapinę!“ Ar trokšti garbinti Jehovą daugybės žmonių būryje? Mūsų sueigose vykstantis dvasinis mokymas yra svarbi šiuolaikinė Jehovos naudojama apšvietimo priemonė. Kaip galime pajusti didesnį dėkingumą už krikščionių sueigas? Maldinga dvasia aptarkime tai tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

Ar galėtumei atsakyti?

• Kodėl Jehova atskleidžia savo tikslus palaipsniui?

• Kaip apaštalai ir vyresnieji svarstė apipjaustymo klausimą Jeruzalėje?

• Kokiu metodu studijavo Raštą pirmieji Biblijos Tyrinėtojai ir kuo jis buvo ypatingas?

• Papasakok, kaip Dievas siunčia dvasinę šviesą nustatytu laiku?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Č. Raselas žinojo, kad Apreiškimui suprasti šviesa bus išlieta Dievo nustatytu laiku