Skaitytojų klausimai

Ar pasakęs „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei“ (Romiečiams 12:19, Brb) apaštalas Paulius nurodė, jog krikščionys neturi rūstauti?

Iš esmės, ne. Apaštalas Paulius čia kalbėjo apie Dievo rūstybę. Žinoma, tai nereiškia, kad krikščionys gali pasiduoti pykčiui. Biblijoje aiškiai patariama nepasidaryti kerštingiems. Aptarkime keletą Dievo patarimų.

„Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio — neapmaudauk, — tai tik į pikta veda“ (Psalmių 37:8). „Jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“ (Mato 5:22). „Kūno darbai gerai žinomi — tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai“ (Galatams 5:19, 20). „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai“ (Efeziečiams 4:31). „Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19). Be to, Patarlių knygoje daug kartų patariama dėl menkų įžeidimų ir žmogiškų klaidų neduoti valios rūstybei arba nebūti per daug ūmiems (Patarlių 12:16; 14:17, 29; 15:1; 16:32; 17:14; 19:11, 19, Brb; 22:24; 25:28, Brb; 29:22).

Romiečiams 12:19 kontekstas derinasi su šiais patarimais. Paulius patarė, kad mūsų meilė būtų be veidmainystės, kad laimintume savo persekiotojus, apie kitus kalbėtume gera, neatmokėtume piktu už pikta ir gyventume taikoje su visais žmonėmis. Paskui jis paragino: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai rūstybei, nes parašyta: ‛Mano kerštas, Aš atmokėsiu, — sako Viešpats’“ (Romiečiams 12:9, 14, 16-19; Brb).

Taip, mes neturime pasiduoti pykčiui ir griebtis keršto, nes nežinome visų aplinkybių ir negalime teisingai nuspręsti. Jei pykčio vedami imame keršyti, elgiamės neteisingai. Dėl to džiaugsis Dievo Priešininkas Velnias. Paulius kitur rašė: „Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui“ (Efeziečiams 4:26, 27).

Išmintingiau leisti Dievui spręsti, kada ir kam reikėtų keršyti. Jis geriausiai žino faktus ir kiekvienam atlygina laikydamasis tobulo teisingumo. Būtent šią mintį Paulius pabrėžia Romiečiams 12:19, nes čia jis cituoja Pakartoto Įstatymo 32:35, 41, kur sakoma: „Man priklauso kerštas, [aš] atlyginsiu.“ (Palygink Žydams 10:30.) Tad nors graikiškajame tekste žodis „Dievo“ neminimas, daugelis vertėjų Romiečiams 12:19 jį įterpė; pavyzdžiui, „palikite tai Dievo rūstybei“ (A. Rubšio vertimas); „palikite vietos Dievo rūstybei“ (A. Jurėno vertimas); „palikite tai Dievo rūstybei“ (A. Vėliaus vertimas).

Kai mus skriaudžia ar persekioja tiesos priešai, galime tikėti žodžiais, kuriuos Mozė girdėjo tariant Jehovą Dievą: „Viešpats, Viešpats, esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės, lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos, atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę, tačiau nepaliekantis kaltųjų be bausmės“ (Išėjimo 34:6, 7, kursyvas mūsų).