Žmonių žvejai Egėjo jūroje

RIBOJAMA Graikijos žemyninės dalies iš šiaurės ir vakarų, Kretos salos iš pietų ir Turkijos iš rytų, Egėjo jūra užima didelę dalį rytinės Viduržemio jūros teritorijos. Šioje jūroje, keleto didžiausių ankstyvųjų civilizacijų lopšyje, išsibarsčiusios salos ir salelės. Nelygių kontūrų salos su išsimėčiusiais baltais saulėje švytinčiais namais taip sužavėjo vieną poetą, kad jis pavadino jas „akmeniniais žirgais su grėsmingai styrančiais karčiais“.

Ir nenuostabu! Šias salas aplanko daugybė turistų iš viso pasaulio. Akį traukia ne tik gamtos grožis, bet ir puikūs čia gyvenantys bei triūsiantys žmonės. Paprasti ir svetingi, tačiau savarankiški, salų gyventojai dar labiau pabrėžia šio regiono savitumą.

Dauguma vietinių žmonių verčiasi žūkle Egėjo jūroje. Tačiau puikių rezultatų duoda ir kitokia svarbi „žvejyba“. „Žmonių žvejai“, gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjai, keliauja skersai išilgai po Egėjo jūros salas ir moko žmones krikščioniškų tiesų (Mato 4:18, 19; Luko 5:10).

Maždaug prieš 19 šimtmečių Egėjo jūros salose lankėsi krikščionių evangelistai. Apie 56 m. e. m., grįždamas iš trečiosios misionieriškos kelionės, Lesbo, Chijo, Samo, Koso ir Rodo salose buvo trumpai sustojęs apaštalas Paulius. Šis uolus liudytojas tikriausiai skelbė tų salų gyventojams (Apaštalų darbai 20:14, 15, 24; 21:1, 2). Po dvejus metus trukusio įkalinimo Romoje jis tikriausiai aplankė Kretą ir darbavosi čia su kitais krikščionimis. Baigiantis pirmajam šimtmečiui, „dėl Dievo žodžio ir Jėzaus liudijimo“ į Patmo salą buvo ištremtas apaštalas Jonas (Apreiškimas 1:9). Kaip dabar sekasi gerosios naujienos skelbėjams šiose salose?

Džiuginančios skelbimo kampanijos

Liudyti šiose salose gana sunku: reikia didelių pastangų ir pasiaukojimo. Kai kurios salos labai toli. Nuvykti ten laivais ar lėktuvais galima ne visuomet, o kartais ir visai nėra kuo, ypač žiemą. Tam tikru metų laiku, pučiant stipriems šiaurės vėjams (meltemia), jūra būna audringa. Be to, nuošalūs kaimai daugelyje salų ir salelių sunkiai privažiuojami dėl dulkėtų, negrįstų kelių. Yra kaimų, kurie pasiekiami tik mažomis valtimis.

Štai, pavyzdžiui, Ikarijos saloje yra mažas susirinkimas. 11 gerosios Karalystės naujienos skelbėjų nespėja aplankyti visų tos salos bei gretimų salelių kaimų. Todėl krikščionys broliai ir seserys iš Samo padeda jiems skelbti Ikarijoje, taip pat Furnio, Patmo ir Lipsio salose. Neseniai per vieną tokią dvidienę  kampaniją Liudytojai išplatino 650 žurnalų, 99 brošiūras ir 25 knygas įvairiomis biblinėmis temomis! Savo nuostabai, jie sutiko žmonių, kurie nieko nežinojo apie Jehovą. Kai kurie iš jų prašė Liudytojus pasilikti ir mokyti juos daugiau apie Bibliją. Viena ponia pasakė Liudytojai: „Jūs išvykstate, o aš turiu dar tiek daug klausimų iš Rašto. Kas man padės?“ Liudytoja pažadėjo palaikyti tos moters susidomėjimą telefonu, ir taip buvo pradėtos Biblijos studijos.

Lankydamasis Ikarijos saloje, keliaujantysis prižiūrėtojas organizavo skelbėjus apeiti visą salą per vieną savaitgalį. Į pagalbą jis pasikvietė dar 30 Karalystės skelbėjų iš Samo salos. Atvykę broliai turėjo užsimokėti už dvi naktis viešbutyje ir už automobilių bei kitų keturračių transporto priemonių nuomą. Dvi dienas smarkiai lijo ir savaitgalį gero oro nebuvo tikimasi. Tačiau broliams tai nebuvo kliūtis. Jie prisiminė žodžius iš Ekleziasto 11:4: „Kas žiūri vėjo, niekad nesės, o kas stebi debesis, niekad nepjaus.“ Galiausiai oras pasitaisė ir paskelbę svarbią žinią visoje saloje broliai grįžo namo laimingi ir patenkinti.

Andro saloje gyvena 16 skelbėjų, ir jie labai stengiasi liudyti visoje teritorijoje. Du broliai, atvykę į vieną nuošalų kaimą, nusprendė skelbti visiems gyventojams. Jie kalbėjosi su žmonėmis jų namuose, gatvėse, laukuose. Jie net aplankė policijos nuovadą ir ten paliko literatūros. Įsitikinę, kad susitiko su visais kaimo gyventojais, broliai ruošėsi išvykti. Sukdami iš pagrindinės aikštės, jie pamatė einant Graikų stačiatikių kunigą. Suvokę, kad su juo nekalbėjo, pasiūlė jam traktatą ir jis mielai jį paėmė. Dabar jie buvo visiškai tikri, kad skelbdami nepraleido nė vieno!

Mažoje Gavdo (arba Kaudos) saloje, esančioje į pietus nuo Kretos, tegyvena 38 žmonės. Tai pats piečiausias Europos taškas (Apaštalų darbai 27:16). Keliaujantysis prižiūrėtojas su žmona ir dar viena sutuoktinių pora čia skelbė trejetą dienų. Kad būtų taupiau, jie miegojo palapinėje. Geroji naujiena buvo paskelbta visiems gyventojams, ir broliai džiaugėsi, kad žmonės čia nepriešiški: jie apie Liudytojus nebuvo nieko girdėję — nei gera, nei bloga. Jiems, įskaitant kunigą, buvo palikta 19 knygų ir 13 brošiūrų. Grįžtant į Kretą maža valtele, jūra ėmė šėlti ir Liudytojų gyvybei kilo pavojus. „Dėkojome Jehovai, kad grįžome sveiki, ir kartu šlovinome jį už galimybę garsinti jo vardą šiame piečiausiame Europos taške“, — sakė broliai.

Patmas — tai sala, kur apaštalas Jonas rašė paskutinę Biblijos knygą, Apreiškimą. Dar neseniai Patmo saloje nebuvo nė vieno Jehovos Liudytojo. Skelbimo kampaniją toje saloje kruopščiai organizavo broliai iš Samo. Jie žinojo, kad gali tikėtis aršaus priešiškumo, nes saloje įsigalėjusi Graikų stačiatikių bažnyčia. Dvi seserys skelbė gerąją naujieną vienai poniai ir ji pakvietė jas į namus. Ponios vyras atkakliai klausinėjo seserų, kas jas atsiuntė. Jos paaiškino, jog lanko visus namus, bet jis vėl paklausė: „Ar jūs tikros, kad ne kaimynai pasiuntė jus čia?“ Jo žmona apie Jehovos  Liudytojus sužinojo Zaire. Vėliau ji papasakojo seserims, kas atsitiko tą rytą: „Kaip ir kasdien meldžiausi Jehovai, kad jis atsiųstų į salą Liudytojų. Mano vyras juokėsi iš manęs. Kai pamatėme prie durų jus, abu su vyru nustebome. Todėl jam smalsu žinoti, kas atsiuntė jus į mūsų namus.“ Su ta ponia tuoj pat buvo pradėtos Biblijos studijos. Dešimt mėnesių studijos vyko telefonu, nors tai kainavo nemažai pinigų ir seseriai, ir tai susidomėjusiai moteriai. Ji pasikrikštijo ir dabar yra vienintelė Liudytoja Patme, kur apaštalas Jonas buvo ištremtas prieš 1900 metų.

„Žvejyba“ uostuose

Turistiniais garlaiviais, kas vasarą atvykstančiais į daugelį Egėjo jūros salų uostų, priguža begalė poilsiautojų. Jehovos Liudytojams tai yra puiki galimybė kalbėtis su įvairių tautybių ir kalbų žmonėmis. Susirinkimai užsisako biblinės literatūros daugeliu kalbų, ir skelbėjai išdalija turistams tūkstančius žurnalų. Kai kurie laivai atplaukia į tuos pačius uostus kas savaitę, todėl broliams yra gera proga lankytis pakartotinai ir net vesti Biblijos studijas kai kuriems laivų įgulų nariams.

1996-ųjų vasarą viena sesuo, visalaikė skelbėja Rodo saloje, liudijo jaunam vyrui iš Jamaikos, dirbančiam turistiniame garlaivyje, kuris kiekvieną penktadienį atplaukdavo į tą uostą. Po savaitės tas vyras buvo pakviestas apsilankyti saloje vyksiančiame srities kongrese. Su angliška Biblija rankose sesuo pionierė padėjo jam suprasti kai kurias per programą išdėstytas Biblijos tiesas. Jaunuolį sujaudino Liudytojų parodyta meilė bei nuoširdumas. Kitą penktadienį į laivą jis pasikvietė du pionierius. Šie atsinešė literatūros anglų ir ispanų kalbomis. Nepraėjo nė valanda, ir jų krepšiai jau buvo tušti! Jaunasis jamaikietis studijavo Bibliją kiekvieną penktadienį iki vasaros pabaigos. Kitą vasarą jis vėl grįžo pasiruošęs tęsti studijas. Šiuokart jis nusprendė pakeisti savo darbą, kad galėtų daryti dvasinę pažangą. Paskui vėl išvyko. Kaip džiaugėsi Rodo broliai išgirdę,  jog tas jaunuolis pasikrikštijo 1998-ųjų pradžioje!

Gaudoma praplaukianti „žuvis“

Egėjo jūra žinoma tuo, kad per ją plaukia daug migruojančių žuvų, tokių kaip sardinės ir kardžuvės; galiausiai jos patenka į įgudusių žvejų tinklus. Karalystės skelbėjai irgi randa daug imlių žmonių tarp imigrantų, atvykusių dirbti į Graikiją iš daugelio Rytų Europos šalių.

Rezi buvo dešimties metų, kai pirmą kartą perskaitė apie Jehovą bei jo tikslus Sargybos bokšto ir Atsibuskite! puslapiuose. Tuomet ji gyveno Albanijoje. Po trejų metų jos šeima persikėlė į Rodo salą. Vieną dieną Rezi meldė Jehovos padėti surasti jo žmonių savo naujuose namuose. Kitą dieną jos tėvas parsinešė jau žinomų Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalų. Rezi labai džiaugėsi. Ji greit susisiekė su seserimi, davusia žurnalų jos tėvui, ir jos pradėjo studijuoti pagal knygą Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Kartais ji prašydavo studijuoti tris kartus per dieną! Po dviejų mėnesių ji tapo nekrikštyta skelbėja, o 1998-ųjų kovą, būdama 14-os, pasikrikštijo. Tą pačią dieną ji ėmėsi pagalbinės pionierės tarnybos, o po šešių mėnesių pradėjo tarnauti reguliariąja pioniere, arba visalaike skelbėja.

Koso saloje vienas brolis studijavo su keletu žmonių iš Rusijos. Kai jis paklausė, kas iš jų draugų norėtų studijuoti Bibliją, jie nuvedė jį pas vieną armėnų porą — Leonidą ir jo žmoną Ofeliją, gyvenančius kaime už 30 kilometrų. Brolių laukė staigmena. Ta armėnų pora parodė krepšį, pilną biblinės literatūros, išleistos mūsų Bendrijos armėnų ir rusų kalbomis! Jie paaiškino, jog studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir pažengė tiek, kad tapo nekrikštytais skelbėjais. Dėl politinių neramumų ir ekonominių sunkumų jiems teko palikti tėvynę. Atvykę į Kosą, jie pradėjo studijuoti su čia gyvenančiomis Leonido motina ir seserimi. Netikėtai Liudytojams teko vesti tris naujas Biblijos studijas: vieną su Ofelija, kitą su Leonidu ir trečią su jo motina bei seserimi. Reikėdavo kas savaitę tris kartus važiuoti motociklu 30 kilometrų ten ir atgal. Leonidas ir jo žmona po keleto mėnesių pasikrikštijo. Koks atpildas už pasiaukojamą vietinių brolių dvasią!

Jehova augina

Daugiau kaip 2000 aktyvių Karalystės skelbėjų darbuojasi Egėjo jūros salose ir Jehova akivaizdžiai laimina jų nenuilstamas pastangas. Dabar čia yra 44 Jehovos Liudytojų susirinkimai ir 25 grupės, iš kurių 17 — kitakalbių, nes Jehovos valia yra, kad „visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:4). Be to, norėdami pasiekti kuo daugiau žmonių tose nuošaliose teritorijose, ten nuolat triūsia 13 specialiųjų pionierių.

Šimtmečiais Egėjo jūra buvo kultūrinės plėtros bei prekybos centras. Pastaraisiais dešimtmečiais ji tapo mėgstama šimtų tūkstančių turistų poilsiaviete. Tačiau dar svarbiau, kad „žmonių žvejai“, Karalystės skelbėjai, randa šiose salose daug nuoširdžių žmonių, trokštančių šlovinti Jehovą. Jie visi kilniai atsiliepė į pranašišką kvietimą: „Duokite garbę Viešpačiui, skelbkite jo šlovę tolimose salose“ (Izaijo 42:12).

[Žemėlapis 22 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Egėjo jūra

GRAIKIJA

Lesbas

Chijas

Samas

Ikarija

Furnis

Patmas

Kosas

Rodas

Kreta

TURKIJA

[Iliustracija 23 puslapyje]

Lesbo sala

[Iliustracija 24 puslapyje]

Patmo sala

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kretos sala