Kiek daug žmonių, kuriems reikia paguodos!

„Štai ašaros prispaustųjų ir niekas jų nepaguodžia. Skriaudėjai galingi, bet nėra kam paguosti“ (EKLEZIASTO 4:1, Brb).

UŽSLINKUS juodiems nevilties debesims ar neieškai paguodos it prošvaistės, kad bent kiek atsikvėptumei nuo kančios ir sielvarto?

Visiems būna akimirkų, kuomet labai trokštame paguodos ir padrąsinimo. Juk tiek daug dalykų sukelia liūdesį ir tuomet mums taip reikia prieglobsčio, šilumos, apkabinimo. Vienus slegia senatvė, kiti smarkiai nusivylę, kad gyvenimas eina ne ta vaga, o kai kuriuos labai sukrečia patologinių tyrimų rezultatai.

Daugelio nuomone, šiandieninio pasaulio įvykiai irgi verčia žmones ieškoti paguodos ir vilties. Vien per praėjusį šimtmetį karuose žuvo daugiau nei šimtas milijonų žmonių. * Jų gedinčioms motinoms ir tėvams, seserims ir broliams, našlėms ir našlaičiams ypač trūksta paguodos. Nūdien milijardas su viršum žmonių yra visiški skurdžiai. Pusei žemės gyventojų nuolat trūksta medicininės pagalbos bei būtiniausių vaistų. Šiukšlinose didmiesčių gatvėse bastosi milijonai pamestų vaikų; dauguma jų vartoja narkotikus ir verčiasi prostitucija. Milijonai pabėgėlių kamuojasi vargingose stovyklose.

Kad ir kokie iškalbingi būtų skaičiai, jais neatpasakosi žmogaus patiriamo skausmo bei sielvarto. Pavyzdžiui, Balkanuose gyvena jauna moteris Svetlana; ji gimė didžiausiame skurde. * „Norėdami prasimanyti pinigų, — pasakoja ji, — tėvai siųsdavo mane  elgetauti arba vagiliauti. Šeimoje santykiai tiek pašlijo, kad aš tapau kraujomaišos auka. Kai įsidarbinau padavėja, mama paimdavo mano atlyginimą ir sakydavo, jog nusižudysianti, jei neteksiu tos vietos. Visa tai pastūmėjo mane į prostituciją, nors buvau tik 13 metų. Paskui pastojau ir pasidariau abortą. Būdama 15 metų, atrodžiau kaip 30-metė.“

Paguodos reikia ir jaunam Laimuoniui, jaunam vyriškiui iš Latvijos. Jį slegia sunkūs prisiminimai ir melancholija. Dvidešimt devynerių metų jis pakliuvo į automobilio avariją ir liko paralyžiuotas nuo liemens iki kojų. Iš nevilties svaiginosi alkoholiu. Penkeri tokio gyvenimo metai visai sugniuždė žmogų ir dabar jis buvo paralyžiuotas alkoholikas, neturintis jokios ateities. Kas galėjo jį paguosti?

Pagalvok ir apie Andži. Jos vyrą po trijų galvos operacijų pusiau paralyžiavo. Paskui, praėjus penkeriems metams, vyras pakliuvo į baisią katastrofą ir tik per plauką liko gyvas. Kai reanimacijos palatoje žmona pamatė jį sunkiai sužeista galva, ištiktą komos, suprato, kokia tragiška padėtis. Jos su šeima laukė juodos dienos. Iš kur Andži semtis paramos ir padrąsinimo?

Prieš keletą metų Pet gyvenime įprastai slinko žiema, kol neatėjo trys lemtingos dienos, kurių ji nė neatsimena. Pet vyras vėliau papasakojo, kad žmona pasiskundė diegliais krūtinėje, paskui jos širdis po labai greito, netolygaus plakimo visai sustojo, kvėpavimas nutrūko. „Mane ištiko klinikinė mirtis“, — sako Pet. Vis dėlto ji kažkaip išgyveno. Štai jos žodžiai apie savo ilgą gydymąsi ligoninėje: „Mane išvargino daugybė tyrimų, ypač bandymas priversti širdį greit susitraukinėti ir sustoti, kaip buvo nutikę ir pradžių.“ Kas galėjo moterį nuraminti ir paguosti tokiu kritišku laiku?

Džo ir Rebekos 19-metis sūnus žuvo autoavarijoje. „Dar niekada nebuvome tokie prislėgti“, — prisimena tie tėvai. — Ir anksčiau tekdavo liūdėti su gedinčiais dėl jų artimųjų mirties, tačiau tik dabar patyrėme, kas yra didelė širdgėla.“ Kas gali numalšinti tokią „didelę širdgėlą“ — begalinį sielvartą netekus brangaus žmogaus?

Visi minėti žmonės ir milijonai kitų rado nepranokstamą paguodos bei nuraminimo šaltinį. To paties iš jo ir tu gali pasisemti. Apie tai skaityk tolesniame straipsnyje.

[Išnašos]

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

UNITED NATIONS/PHOTO BY J. K. ISAAC

UN PHOTO 146150 BY O. MONSEN